TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Telemedicina pasiekė net kaimą

2011 03 08 0:00
Prof. A.Paunksnį džiugina sėkmingas nešiojamosios akių dugno kameros pritaikymas šeimos gydytojų darbe.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Kaimo gydytojas padaro paciento akių dugno nuotrauką ir nusiuntęs ją į universiteto kliniką konsultuojasi nuotoliniu būdu su čia dirbančiu ekspertu. Panašiai nagrinėjama ir kardiograma.

Telemedicina - nuotolinis pacientų konsultavimas ir gydymas pasitelkiant skaitmenines medicininės informacijos išsaugojimo ir persiuntimo priemones - vystosi labai sparčiai. Ne tik Vakaruose, bet ir tokiose šalyse kaip Indija ar Kinija. Pavyzdžiui, operaciją atlieka robotas, valdomas iš už vandenyno esančių chirurgų. Mobiliosios diagnostinės technologijos tampa prieinamos ir šeimos gydytojams.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Telemedicinos centro vadovas prof. Alvydas Paunksnis pasakojo apie ką tik pasibaigusį eksperimentą. Šilalės r. Kaltinėnų, Vilkaviškio, Klaipėdos ir Marijampolės šeimos klinikose bei privačiame Vilniaus akių kabinete dirbantys gydytojai fotografavo pacientų akių dugną, nuotraukas siuntė į Kauną ir nuotoliniu būdu konsultavosi su patyrusiais akių ligų ekspertais.

"Telemedicina Lietuvoje egzistuoja jau 10 metų, tačiau lig šiol daugiau buvo kuriama infrastruktūra, jungtasi su užsieniu, bandyta parodyti, kaip atsiųsti nuotraukas, konsultuotis. Bet jungimosi su kaimo gydytojais iki šiol nebuvo. Norėjome parodyti, kad tam nereikia didelių pinigų", - pabrėžė A.Paunksnis.

LŽ jis pasakojo ir apie naujas galimybes mobiliąja įranga diagnozuoti širdies būklę.

Nebūtina keliauti toli

Bendras su suomiais telemedicinos projektas Lietuvoje pradėtas prieš pustrečių metų. "Pirmiausia mus domino akių bei odos ligų diagnostika. Ateityje į procesą norėtume įtraukti ir kardiologus, ausų, nosies ir gerklės ligų specialistus. Žodžiu, tas technologijas taikyti visur, kur įmanoma", - sakė projekto koordinatorius prof. A.Paunksnis.

Nešiojamąja skaitmenine akių dugno kamera padarytos spalvotos nuotraukos padeda nustatyti tinklainės, regos nervo pažeidimus, aptikti akių auglius, cukraligę, vertinti hipertoninės ligos paveiktas akis.

Stacionarios, net apie 100 kilogramų sveriančios ir apie 100 tūkst. litų kainuojančios kameros stovi trečio lygio ligoninėse. Prireikus padaryti nuotrauką ligonis turi prisistatyti į gydymo įstaigą, kartais - ir lydimas kito asmens.

Todėl nešiojamosios, iki pusės kilogramo sveriančios diagnostinės kameros, kainuojančios apie 5 tūkst. eurų, turi didelių pranašumų. Jos tinka ne tik akių, bet ir odos, ausų ligoms vertinti. Be kita ko, tokios kameros diagnozuoja ir vieną pavojingiausių ligų - odos melanomą.

"Kadangi jos yra skaitmeninės, gautą vaizdą galima nusiųsti specialistui į Kauną ar net užsienį ir iš karto konsultuotis nuotoliniu būdu. Įsigydami skaitmeninę diagnostinę aparatūrą šeimos gydytojai bei jų pacientai priartėja prie universitetinių ligoninių specialistų. Gavę nuotraukas, šie specialistai pasakys, reikia tam žmogui atvykti pas juos ar ne. Tad toks būdas naudingas ir ekonomiškai. Tik Lietuvoje kol kas neišspręsti virtualių paslaugų apmokėjimo klausimai", - sakė A.Paunksnis.

Telesesija pavyko

Vasario pabaigoje įvyko LSMU specialistų telesesija su Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyr. gydytoju Kornelijumi Andrijausku. Nešiojamąją akių dugno diagnostinę kamerą šiam centrui perdavė LSMU šeimos klinika, A.Paunksnis apmokė, kaip su ja dirbti.

Universiteto salėje sėdintys ekspertai didžiuliame ekrane stebėjo iš Kaltinėnų transliuojamus akių dugno, įvairių odos pakitimų vaizdus ir gyvai diskutavo su miestelio sveikatos priežiūros centro medikais. Pastarieji pasakojo, ką rado, kaip vertina, o ekspertai rekomendavo, kaip elgtis su konkrečiu pacientu.

"Lietuvoje matome daug užleistų akių ligų. Pavyzdžiui, akių auglius Vakaruose aptinka net 5-10 kartų mažesnius. Ten žmonės ir patys labiau rūpinasi savo sveikata, o gydytojai geriau apsirūpinę technologijomis, kuriomis gali atlikti tą patikrą", - aiškino A.Paunksnis.

Konsultuotis prisijungus madinga

Pasak Telemedicinos centro vadovo, susidomėjimas nauju diagnostikos būdu yra didelis, ypač tarp jaunų gydytojų. O Vakaruose nuotolinės konsultacijos jau nėra retenybė. Štai Kanadoje per mėnesį atliekama iki 10 tūkst. nuotolinių konsultacijų, kuriose dalyvauja odontologai, dermatologai, akių gydytojai, psichikos sveikatos specialistai.

"Švedijoje, Suomijoje irgi labai madinga taip konsultuotis. Pacientai jungiasi su savo gydytoju psichiatru ar psichoterapeutu ir kalbasi akis į akį. Yra nustatyti valandos įkainiai. Aišku, tam naudojamos specialios kompiuterių programos, kurios leidžia saugiai kalbėtis, kad niekas neįlįstų, nepasiklausytų ar nepamatytų", - pasakojo A.Paunksnis.

Akių gydytojams pakanka tik nuotraukų, bet yra ir tokių programų, kurias naudojant pacientas gali pasikalbėti su gydytoju, gydytojas -su gydytoju, pacientas - su pacientu.

Padeda asmeninis elektrokardiografas

LSMU Telemedicinos centro vadovas turi ir keletą asmeniniam naudojimui skirtų elektrokardiografų, vos mažo mobiliojo telefono dydžio prietaisėlių.

"Kai blogai pasijunti, priglaudi šį prietaisą širdies plote. Jei esi namie, gautą informaciją gali pasiųsti internetu. Neturint kompiuterio ar interneto, duomenis galima perduoti laidiniu telefonu. Elektrokardiografą galima net priglausti prie savo mobiliojo telefono ir šitaip pasiųsti kardiogramą savo kardiologui. Tik, žinoma, reikia palaikyti ryšį su kokia nors klinika, į kurią nueitų tie duomenys ir būtų įvertinti", - pasakojo A.Paunksnis.

Kol kas Lietuvoje susidomėjimas nešiojamaisiais elektrokardiografais gan nedidelis. "Bet, manau, ateis diena, kai įvyks proveržis", - svarstė pašnekovas.

Nešiojamieji asmeniniai elektrokardiografai ne mažiau tikslūs nei stacionariniai. LSMU ligoninės Kauno klinikų kardiologų manymu, tokie aparačiukai itin praverstų žmonėms po infarkto. Medikų teigimu, daug komplikacijų įvyksta grįžus iš ligoninės į namus. Turint tokį, apie 700 eurų kainuojantį prietaisiuką, gautus duomenis galima iš karto siųsti savo kardiologui. Pavyzdžiui, Suomijoje pacientui net nebūtina pirkti elektrokardiografo, galima nuomotis iš privačių klinikų.

Pagal Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo projektą yra numatyta net 253 šeimos gydytojų kabinetus aprūpinti elektrokardiografais su kardiogramos perdavimo kompiuteriniais tinklais galimybe.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"