TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tėvų mokymai - raktas į laimingesnę ateitį

2008 12 16 0:00
Psichologė Eglė Grakauskaitė-Kodikienė kviečia tėvus tartis su specialistais.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ką reiškia būti tėvu, ypač - jei pašlyja psichikos sveikata? Kaip jaučiasi vaikas tokioje šeimoje? Kaip padėti susikalbėti užklupus sudėtingoms situacijoms ir jaustis saugiai? Šie klausimai - vieni pagrindinių projekte "Vaikų ir paauglių psichikos sveikata Europos Sąjungoje po plėtros".

Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vairavimo teorijos bei praktikos egzamino neišlaiko beveik pusė kandidatų į vairuotojus, nors keletą mėnesių intensyviai tam rengėsi. O kas ruošia tėvus sunkiausiam, atsakingiausiam bei ilgiausiai trunkančiam gyvenimo egzaminui? Kas jiems pataria, pamoko, parodo, kaip elgtis su savo vaikais, kad ateityje jie drąsiai eitų gyvenimo keliu? Psichikos sveikatos specialistų teigimu, tėvystės įgūdžių mokymai labai veiksmingas tobulėjimo būdas, o tokių mokymų poreikis labai didelis.

Paskatino tarptautiniai įvykiai

Pasak Vilniaus universiteto vaikų ligoninės (VUVL) filialo Vaiko raidos centro direktorės Jovitos Petrulytės, tėvų mokymus Europoje paskatino Jungtinių Tautų Vaikų teisių konvencija (1989), labai prisidėjusi prie požiūrio į tėvystę pokyčių, privertusi valstybes svarstyti tai, kaip įgyvendinti naujai sudarytas vaikų bei tėvų teises ir pareigas. Prisidėjo ir kiti tarptautiniai įvykiai: 2001-aisiais įvykęs Europos vaikų ir šeimos forumas, 2004-aisiais įsteigtas Europos Tarybos Šeimos ir vaikų ekspertų komitetas, Europos Sąjungos ministrų komiteto pateiktos rekomendacijos dėl pozityvios tėvystės.

Pasak J.Petrulytės, organizacijos, teikiančios pagalbą tėvams, Lietuvoje pradėjo steigtis beveik tuo pat metu, kaip ir likusioje Europoje - prieš gerus 20 metų. Gal tik skirtingos kultūrinės, ekonominės, socialinės sąlygos lėmė, jog pozityvios tėvystės idėjos bei jas lydinčios paslaugos vienur plito sparčiau, o kitur kelią skynėsi sunkiau.

Šeimos akademija

Viena iš gerųjų praktikų, įgyvendinamų Lietuvoje - jau trečius metus Vaiko raidos centre veikianti Šeimos akademija. Pasak psichologės Eglės Grakauskaitės-Kodikienės, pagrindiniai jos tikslai - stiprinti vaikų ir paauglių bei jų šeimos narių psichikos sveikatą, vykdyti elgesio sutrikimų ir nusikalstamumo prevenciją bei intervenciją, informuoti visuomenę apie vaikų emocinius ir elgesio sutrikimus bei šviesti ją apie pagalbos būdus. Tam organizuojamos tėvų mokymo grupės šeimoms, auginančioms vaikus su elgesio ir emociniais sutrikimais, vaikų socialinių įgūdžių lavinimo grupės, šeimos vasaros stovyklos, teikiamos metodinės rekomendacijos.

Kasmet Šeimos akademijoje mokosi maždaug po 60-70 tėvų ir tiek pat vaikų. Lig šiol jau 200 šeimų sėkmingai baigė mokymų kursą. Vis dėlto E.Grakauskaitė-Kodikienė teigia, kad prisikviesti tėvus nėra lengva. Psichologės teigimu, jei vaikai turi elgesio problemų, visuomenė labai greitai jų tėvus ima vadinti blogais, netikusiais, taip dar sumenkindama jų norą tobulėti.

Mokosi pozityvaus bendravimo

Šeimos akademijoje dirbantys specialistai - psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai - paraleliai dirba ir su tėvais, ir su vaikais. Tėvai išklauso trumpų paskaitų apie vaiko raidą, elgesio problemas ir priežastis, elgesio keitimo galimybes. Grupėse praktiškai mokomasi pozityvaus bendravimo šeimoje įgūdžių, diskutuojama, dalijamasi patirtimi, atliekamos užduotys, susipažįstama su vaikų elgesio korekcijos sistema. Šeimos nariai skatinami atrasti vidinių resursų, padedančių tvarkytis su iškylančiomis problemomis ir stresais, o vaikai socialinių įgūdžių lavinimo grupėse mokosi pozityvaus bendravimo pradmenų: pažinti ir gerbti save bei esančius šalia.

"Būtina atsisakyti auklėjimo tradicijų, kur vyrauja baudimo priemonės. Nenuostabu, kad surašyti tai, kaip baudžiame savo vaikus galime daug greičiau nei tai, kaip juos skatiname. Tad itin svarbu išmokti pastebėti gerą vaiko elgesį, už tai jį pagirti ir paskatinti taip elgtis toliau. Pas mus atėję tėvai palengva mokosi neigiamas situacijas paversti teigiamomis, nors tai ir labai sudėtinga. Dažnas atranda, jog pokyčius reikia pradėti nuo savęs. Daugelį tai labai nustebina. Juk maištauja, blogai elgiasi vaikas, ne tėvai. Jie tenori jį auklėti", - sakė E.Grakauskaitė-Kodikienė.

Paspirtis socialiniams darbuotojams

Vertinga ir VšĮ Šeimos santykių instituto, parengusio mokymų programas socialiniams darbuotojams, patirtis. Instituto projektų administratorė Živilė Kėrytė teigia, kad socialiniai darbuotojai dažnai jaučiasi bejėgiai, nežinodami, kaip teikti pagalbą tėvams, turintiems psichikos sveikatos problemų. Baigę mokymus žinias apie šeimos funkcionavimo principus, tėvystę, jos įgūdžių lavinimą socialiniai darbuotojai gali pritaikyti savo darbe.

Ž.Kėrytė pabrėžia, kad šeimos atmosfera suformuoja vaiko gyvenimo stilių, kurio jis laikysis visą gyvenimą. Pozityvi atmosfera moko įveikti menkavertiškumo jausmą, gali jį pakreipti konstruktyvumo ir kūrybiškumo linkme, o netinkami šeimos narių santykiai gali išugdyti ydingą prisitaikymo mechanizmą.

Nauji vėjai

Tačiau pastaruoju metu šeimos vaidmuo vaiko socializacijos procese mažėja. Dėl didėjančio tėvų užimtumo vis daugiau įtakos turi bendraamžių nuomonė, žiniasklaida ir vaikų priežiūros įstaigos. Todėl vis daugiau šeimų susiduria su vaikų ir tėvų tarpusavio santykių problemomis. Pasak Ž.Kėrytės, jas spręsti trukdo ir visuomenėje gajūs mitai. Pavyzdžiui, kad būti tėvais esą natūralu, tiesiog duota gamtos ir to nereikia mokytis. Tačiau realybė rodo, kad buvimą mama arba tėčiu reikia laikyti įgūdžiu, kurio turime išmokti. Klaidingai tikima ir tuo, kad "vaikai užauga patys". Tačiau jie negimsta drausmingi, paklusnūs, turintys gerą vertybių sistemą. To juos reikia išmokyti, o pirmieji mokytojai turi būti mama ir tėtis.

"Mūsų instituto bei projekto "Vaikų ir paauglių psichikos sveikata Europos Sąjungoje po plėtros" patirtis parodė, kad tėvystės mokymų poreikis yra labai didelis. Jie turi būti prieinami visiems tėvams, tačiau ypatingas dėmesys skirtinas šeimoms, priklausančioms rizikos grupėms", - apibendrino Ž.Kėrytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"