TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tiriant miegantįjį aptinkama vis daugiau ligų

2014 04 05 6:00
Prof. V.Liesienė yra gausybės mokslinių straipsnių apie miegą autorė.  vliesiene.jpg LŽ archyvo nuotrauka

Pasak neurologės profesorės Vandos Liesienės, ilgėja sąrašas ligų, kurias galima diagnozuoti pacientui miegant. Tai ne tik miego apnėja, kai sustoja žmogaus kvėpavimas, bet ir ankstyvosios Parkinsono, Alzheimerio, išsėtinės sklerozės bei kitų ligų, dėl kurių nyksta smegenų ląstelės, stadijos.

Lietuvos miego medicinos draugijos vadovė V.Liesienė nemažai sveikatos problemų nustato vien iš pokalbio su pacientu. To pakanka nemigos, pirminio mieguistumo, neramių kojų sindromo atvejais.

Tačiau kai kurioms ligoms diagnozuoti reikia daug sudėtingesnių polisomnografijos tyrimų. Tuomet įvairius parametrus fiksuojančiais elektrodais apdėliotam pacientui visą naktį tenka praleisti miego laboratorijoje. Gauti duomenys, jau suvesti į kompiuterio laikmeną, kitą dieną atiduodami į juos analizuoti sugebančio specialisto rankas.

Tokią diagnostiką išmanančius medikus Lietuvoje galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. V.Liesienė polisomnografijos tyrimą atlieka jau 20 metų, bet mūsų šalyje - dar palyginti neseniai, maždaug 5 metus. Iki tol žinoma neurologė šį metodą taikė dirbdama užsienyje: Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitur.

Nuolat tobulėja

Neurologė pasakojo, kad pirmiausia polisomnografijos būdu buvo pradėti tirti epilepsijos priepuoliai, pasitaikantys tik miego metu, taip pat parasomnija – sutrikimas, kai miegodamas žmogus juda, kalba, griežia dantimis ir kita. Vėliau buvo pradėti ir dabar jau labai ištobulėjo miego apnėjos tyrimai. Žmogaus, kuris serga šia liga, kvėpavimas miegant dažnai nutrūksta ir vėl atsinaujina.

Naujausias ir, anot V.Liesienės, labai reikšmingas dalykas yra tai, kad tiriant miegantį pacientą galima nustatyti ankstyvąsias Parkinsono, Alzheimerio, išsėtinės sklerozės ir dar kelių retesnių ligų stadijas. Mat likus geram dešimtmečiui, kai tos ligos pasireiškia, atsiranda tam tikrų elgesio sutrikimų miegant arba pakinta smegenų biosrovės.

Kai vargina kvėpavimo sutrikimai

Diagnozuodami ligas miego medicinos specialistai bendradarbiauja su daugelio kitų sričių gydytojais: psichiatrais, pulmonologais, ortodontais, žandikaulių chirurgais, ausų-nosies-gerklės gydytojais. V.Liesienė pasakojo, kaip tai praverčia diagnozuojant miego apnėją.

"Dabar jau žinoma, kad kvėpavimo sutrikimus miegant nulemia veido struktūra, pavyzdžiui, trumpas smakras, atsikišęs apatinis žandikaulis, smaili gomurio forma, nosies pertvaros iškrypimai ir kita. Sąkandį tiriantys ortodontai mato dantų pozicijas. Jie žino, kad išrovus protinį dantį žandikaulio sąkandis išsikreipia. Naktį tas žandikaulis atkrenta ir ant nugaros gulintis žmogus gali pradėti knarkti. Dėl to ištinsta gerklos. Tada ir pradeda trūkinėti kvėpavimas, o smegenims ima stigti deguonies. Kai tokie pacientai patenka pas mus, polisomnografijos tyrimu nustatomas net iki 20-30 proc. deguonies trūkumas. Miego apnėja sergančiam žmogui rytą skauda galvą, net vaistai nepadeda sureguliuoti kraujospūdžio, blogėja atmintis, vyrams sutrinka erekcija, naktį keliamasi šlapintis. Dėl miego apnėjos žmonės būna mieguisti ir dieną, tad vairuotojai tampa avarijų kaltininkais", – vardijo V.Liesienė.

Pasak gydytojos, dauguma jos pacientų yra tolimųjų reisų vairuotojai, kurie dėl savo darbo ypatumų dažnai yra nutukę. Dėl pernelyg didelio pilvo pakyla diafragma, o tai dar labiau pablogina žmogaus kvėpavimą. Tada jo sutrikimai tampa išties rimti. Ištyrus pacientą nakties miego metu nustatoma, kiek kartų jis nustoja kvėpuoti, kiek sumažėja deguonies smegenyse, kokiu ritmu plaka širdis, kaip dirba smegenys, raumenų sistema.

Rytą V.Liesienė, gavusi į vieną laikmeną įrašytus duomenis, nagrinėja juos, skaičiuoja ligos indeksą. Jeigu indeksas nėra labai didelis, kvėpuoti nustojama ne itin dažnai, miego apnėja sergantį pacientą gydo ausų-nosies-gerklės specialistai. Bet jei kvėpavimas sutrinka kiekvieną minutę ir net pusę tos minutės žmogus visai nekvėpuoja, gydymo pradžioje jam būtina nakčiai užsidėti specialų aparatą-kaukę, kuri padeda atkurti smegenų aprūpinimą deguonimi. Tada jis atsikelia išsimiegojęs ir neskaudama galva.

Žmonės, sergantys miego apnėja, sudaro daugumą V.Liesienės pacientų. Apskritai ši liga gana dažna. Ji kamuoja 30 proc. vyrų, kuriems per 50 metų, taip pat būdinga pusei vyrų, turinčių antsvorį.

Tiriama nedaug kur

Polisomnografijos tyrimas Neuromedicinos instituto, kuriame dirba V.Liesienė, miego laboratorijoje kainuoja apie 300 litų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose – 400 litų. Tyrimas atliekamas ir kai kurių Kauno bei Klaipėdos ligoninių pulmonologijos skyriuose. Ten jis nemokamas, bet savo eilės gali tekti laukti net metus. Polisomnografijos būdu dar galima išsitirti Palangoje veikiančiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institute. V.Liesienė apgailestavo, kad Vilniuje buvo uždaryta Sapiegos ligoninėje veikusi moderni miego laboratorija, akredituota pagal Europos miego tyrimų asociacijos nuostatas, o brangi jos aparatūra dabar stovi nenaudojama.

Realizuoja sapną

V.Liesienė pasakojo, kad pastaruoju metu miego medicinos įranga vis sėkmingiau taikoma ankstyvai neurodegeneracinių ligų, kai nyksta smegenų ląstelės, diagnostikai. "Visą naktį registruojame galvos smegenų ir viso kūno veiklą, stebime širdį, kvėpavimą, akių darbą. Taip pamatome tam tikrų pakitimų, kurie, kaip mokslas jau įrodė, yra ankstyvi požymiai, kad vyksta degeneracinis procesas ir ateityje liga pasireikš", – aiškino neurologė. Jos teigimu, diagnozavimo miegant tikslumas labai didelis, nes lyginama iš karto 15-20 rodiklių.

Kada reikėtų atlikti tokį tyrimą? "Kai žmogus pradeda realizuoti savo sapną. Tai vadinama sapno elgesiniu sutrikimu, – paaiškino V.Liesienė. – Šiaip sapnuodami nejudame, nes mūsų motoriniai judesiai ir raumenų sistema miegant yra išsijungę. Liga prasideda tada, kai realizuodami sapną žmonės atlieka tam tikrus veiksmus. Tai ne tas pats, kas lunatizmas, nes šis sutrikimas pasireiškia gilaus miego metu, iki 3 valandos. Sapno elgesinis sutrikimas atsiranda nuo 3 valandos nakties iki ryto."

Neurologė buvo susidūrusi su atvejais, kai sapno realizavimas reiškėsi kartu su agresija. Kai kurie pacientai gnaibėsi, stumdėsi, vertė kitus iš lovos, šūkavo, daužėsi, kažką gaudė. Tiriant tokių sutrikimų turinčius žmones stebima, ar naktį jų raumenys atsipalaiduoja, ar net ir sapno metu judėjimo sistema išlieka aktyvi. Tai absoliučiai aiškiai parodo ligą sukeliančių pakitimų pradžią.

Taikant polisomnografiją nustatoma ir tokia reta liga kaip narkolepsija. Ja sergantis žmogus staiga "atsijungia" nuo viso pasaulio ir sminga į miegą, bet, skirtingai nei epilepsijos atveju, girdi aplinkos garsus. Narkolepsija sergantį asmenį gali paveikti bet kokia – teigiama ar neigiama - emocija. Anksčiau tokiais atvejais būdavo sakydavo: "Žmogus miršta iš juoko." Dabar šis sutrikimas galutinai nustatomas miego tyrimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"