TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Transplantacija: kai išduoda nuosavos kepenys

2013 02 15 6:02
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. K.Strupas didžiavosi sėkmingai atlikta 50-ąja kepenų transplantacija.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) sėkmingai atlikta 50-oji kepenų transplantacija. Donoro organą gavusiam vyriškiui, kaip ir daugumai kitų recipientų, nuosavas kepenis susargdino virusinis hepatitas.

Santariškių klinikose 50-oji kepenų transplantacija buvo atlikta vasario 2-osios naktį. Donoro organas buvo paruoštas Ukmergės ligoninėje, beje, šioje gydymo įstaigoje tai padaryta pirmą kartą. Kepenys sėkmingai persodintos 60 metų vilniečiui, jam dėl virusinio hepatito C išsivystė kepenų cirozė. Medikų teigimu, pacientas jaučiasi gerai, vaikšto, valgo, bendrauja.

Santariškių medikai - lyderiai

Šiuo atveju pirmumo teisę persodinti kepenis turėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pacientas, bet kauniečiai dėl kažkokiŲ priežasčiŲ operacijos atsisakė.

Jau minėtam vilniečiui transplantacija atlikta pirmiau nei kitai Santariškių klinikų pacientei iš Elektrėnų. Šios moters istorija praėjusį rudenį buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje, kai donoro kepenis, pirmumo teise turėjusias tekti jai, savo pacientei persodino Kauno medikai. Elektrėniškė tebelaukia, mat pagal kraujo grupę organas jai netiko, tad šįkart pasisekė 60-mečiam vilniečiui.

Vieniems donoro organo recipientams laimė nusišypso vos tik įtraukus juos į laukiančiųjų sąrašą, kitiems gali tekti laukti ir kelerius metus. Kepenų transplantacijos Santariškių klinikose eilėje dabar laukia per 20 žmonių. Medikai norėtų jiems padėti kuo greičiau, bet poros dešimčių operacijų per metus Santariškėse dar niekada nebuvo atlikta. Daugiausia kepenų VUL SK persodinta 2010-aisiais - dešimčiai pacientų, pernai padarytos aštuonios tokios operacijos.

Lietuvoje kepenų persodinimo iš viso laukia maždaug 50 ligonių.  

Pagal kepenų persodinimo operacijų skaičių Lietuva pirmauja tarp Baltijos valstybių. Mūsų krašte iš viso atliktos 73 kepenų transplantacijos (23 - Kaune), Latvijoje kol kas transplantuotos vienos kepenys, Estijoje - dvidešimt.

Dažniausiai kenkia hepatitas

Santariškių klinikose kepenų transplantacijas atliekančios komandos bei Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. Kęstutis Strupas pasakojo, kad gerėjant šių operacijų rezultatams recipientų nuolat daugėja. Anksčiau būdavo gana sunku įkalbėti žmones ryžtis šiam žingsniui, dabar jie taip nebesibaimina nesėkmingos baigties. Bene

60 proc. kepenų transplantacijų atliekama dėl kepenų cirozės, kurią sukelia virusinis hepatitas B ir C. Kas trečias ligonis operuojamas dėl kepenyse atsiradusių onkologinių pakitimų. Kepenų vėžio gydymas atliekant transplantaciją taikomas vis plačiau, nes ligonių gijimo rezultatai yra kur kas geresni.

Asmenys, turintys problemų dėl alkoholio, į sąrašą atlikti transplantaciją įtraukiami gerokai atsargiau, - jie turi įrodyti, kad laikosi abstinencijos. Mat apie 20 proc. tokių ligonių po transplantacijos vėl pradeda piktnaudžiauti alkoholiu. O šis gydymo būdas yra ypač brangus. Nuo 2010-ųjų už kepenų persodinimą ligonių kasos atseikėja apie 100-110 tūkst. litų.

Netinkamus atiduoda

"Transplantologija yra labai brangi medicinos sritis, todėl ne veltui svarstoma, ar visose valstybėse ji turi būti plėtojama. Aš įsitikinęs, kad tai yra ateities medicina", - teigė K.Strupas.

Mokslas vystosi įvairiomis kryptimis, tad svarstoma, ar transplantologija sugebės konkuruoti su genomika, proteomika ir  transkriptomika. Pranašaujama, esą apie 2020-uosius iš žmonių paimtus donorų organus pakeis gyvulių (kiaulių) organai, o sėkmingai juos persodinti padės imunosupresijos tobulėjimas. Vis dėlto medikai tokią galimybę vertina gana skeptiškai.

Pagrindinė transplantologijos problema - trūksta donorų. Lietuvoje milijonui gyventojų parengiama 10,9 efektyvaus donorinio organo. Šiuo požiūriu Europoje pirmauja ispanai, portugalai ir prancūzai, kitaip nei Lietuvoje reglamentuojantys organų donorystę. Jei žmogus nepareiškia prieštaraujantis donorystei, yra manoma, kad jo organus galima paimti transplantacijai. Lietuvoje reikia žmogaus sutikimo dovanoti organus, o jei tokia valia nepareikšta - tenka prašyti artimųjų sutikimo.  

Nors Lietuvoje ir trūksta donorų organų, 12 Santariškių klinikose eksplantuotų kepenų buvo perduota Eurotransplantui - organizacijai, atsakingai už donorų organų paskirstymą Europos šalyse.

Šios kepenys nebuvo panaudotos dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, ligonis, iškviestas atlikti jam transplantaciją, nebuvo pasiruošęs nei psichologiškai, nei fiziškai. Arba neatitiko donoro ir recipiento duomenys. Be to, Lietuvoje nenaudojami ne visai geros kokybės organai. Tokios neretai būna dėl alkoholio vartojimo suriebėjusios  kepenys.

"Jų labai vengiame. Juk gali atsitikti, kad persodintas toks organas neatliks savo funkcijų. Kad pacientas nemirtų, tektų skubiai ieškoti kito organo. Bet galimybės rasti jį Lietuvoje labai ribotos, todėl negalime taip rizikuoti. Tačiau dideli Europos centrai, kur atliekama po 100 ir daugiau transplantacijų per metus, naudoja ir blogesnės kokybės organus. Tokius kartais paima ir iš mūsų. Užsieniečiai rizikuoja, nes turi galimybę per parą gauti naują organą", - pasakojo Santariškių klinikų gastroenterologė Arida Buivydienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"