TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Transseksualumo gydymo tvarką siūloma palikti ministerijai

2015 08 09 7:59
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seime nesant politinės valios priimti lyties keitimo sąlygas numatantį įstatymą, iškelta idėja lytinės tapatybės sutrikimo – transseksualumo – gydymo tvarką palikti reglamentuoti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

Teisingumo ministerija šiuo metu derina Civilinio kodekso pataisų projektą, siūlantį keisti straipsnį „Teisė pakeisti lytį“.

Dabar kodekse numatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu. Kitas punktas sako, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.

Kadangi toks įstatymas nepriimamas jau 15 metų, o Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to pralaimėta byla ir Europos Tarybos Ministrų Komitetas vykdo sustiprintą priežiūrą šiuo klausimu, siūloma Civiliniame kodekse nustatyti, kad „fizinis asmuo, kuriam diagnozuotas lytinės tapatybės sutrikimas (transseksualumas), yra gydomas teisės aktų nustatyta tvarka“.

Tokiu būdu būtų panaikintas įpareigojimas priimti lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą.

„Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos sudaromą tarptautinę ligų klasifikaciją, transseksualumas yra liga, todėl šios ligos gydymo tvarką turi nustatyti Sveikatos apsaugos ministerija“, – teigiama BNS atsiųstame Teisingumo ministerijos komentare.

Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė BNS patvirtino, kad minėta Civilinio kodekso pataisa atvertų teisinį kelią Lietuvoje atlikti lyties keitimo operacijas.

Šiuo metu lytinės tapatybės problemų turintys asmenys tegali sulaukti pirminės – psichologo ir psichiatro pagalbos. Endokrinologinio gydymo jie dažniausiai negauna.

„Endokrinologai turėtų žmogui skirti priešingos lyties hormonus. Kol tai įstatymu nereglamentuota, jie to stengiasi nedaryti“, – teigė viceministrė.

„Tam ir reikia Civilinio kodekso pakeitimo ir mūsų teisės akto, kad būtų numatyta, kaip tai bus daroma – visi etapai, kas po ko. (...) Turėtų būti Civilinio kodekso pakeitimas, o ministerijoje bus toks aprašas, kaip viskas vykdoma“, – aiškino ji.

L.Vaidelienės teigimu, nuo lytinės tapatybės sutrikimo kenčiančių asmenų Lietuvoje tėra vienetai. Jie lyties keitimo operacijos vyksta daryti į užsienį.

„Atsiranda žmonių, ne vienas ir ne du, nedaug, bet per metus keletas atsiranda, ir jiems reikia tą pagalbą reglamentuoti“, – pabrėžė viceministrė.

Tuo pačiu Civiliniame kodekse norima palengvinti lytį pakeitusiems asmenims galimybę gauti naujus dokumentus.

Anot projekto, „pilnamečiui, nesusituokusiam asmeniui, kuriam nėra apribotas veiksnumas tam tikroje srityje ir kuriam atlikta chirurginė išorinių lyties požymių korekcija, civilinės būklės aktų įrašai keičiami pateikus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą sveikatos priežiūros įstaigos pažymą“.

Dabar lytį pakeitę asmenį gauti naujus dokumentus gali tik kreipdamiesi į teismą ir ten įrodinėdami naują savo tapatybę.

„Kai kuriose bylose skiriamos teismo medicinos ekspertizės lyties pakeitimo faktui patvirtinti“, – projekto aiškinamajame rašte atkreipia dėmesį Teisingumo ministerija.

Civilinis kodeksas, kuriame kalbama apie transseksualius asmenis, priimtas 2000 metais, bet realiai nuostata dėl lyties keitimo neveikia, nes nėra priimtų reikiamų įstatymų. Seimui ne kartą mėginta teikti su lyties keitimu susijusius įstatymų projektus, bet visi jie būdavo atmetami. Grupė parlamentarų 2013 metais yra parengusi Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kad „medicininis lyties pakeitimas Lietuvoje draudžiamas“.

Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką. Pernai Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis Strasbūro teismo sprendimų vykdymą, nutarė taikyti prieš Lietuvą priimto sprendimo vykdymo sustiprintą priežiūrą ir paragino šalies institucijas pabaigti teisėkūros procesą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"