TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Trečdaliui pacientų sudėtinga suprasti vaistų vartojimo instrukcijas

2013 02 25 13:33
Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurais 2012 m. rugsėjo - spalio mėn. atliko 18-os Lietuvos rajonų ir miestų suaugusių gyventojų apklausą, siekdamas įvertinti jų gebėjimus ieškoti ir suprasti sveikatos informaciją.

Pirminės sveikatos priežiūros centrų lankytojams ir sveikatos mokymo renginių dalyviams buvo išdalintos 6823 anketos. Jas užpildė 6282 respondentai (92,1 proc.). Tyrimo duomenų analizei panaudotos 6172 anketos (98,2 proc.).  75 proc. respondentų  sudarė  moterys,  25 proc.  –   vyrai.  Amžiaus vidurkis – 42,5 m. Daugiausia respondentų  (69,7   proc.) buvo  vidutinio (30–59   m.) amžiaus, 18,1 proc. respondentų buvo jaunesnio (18–29 m.) ir 12,2 proc. – vyresnio amžiaus (≥ 60 m.) žmonės.

Apklausos metu buvo norima sužinoti kokiais informacijos šaltiniais sveikatos temomis Lietuvos gyventojai naudojasi, kaip supranta sveikatos priežiūros įstaigos platinamus leidinius, vaistų vartojimo instrukcijas, sveikatos radijo ir televizijos laidas, gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamą informaciją, rekomendacijas, patarimus bei  nurodymus. Taip pat ar sunku užpildyti medicininius dokumentus, ar dažnai kreipiasi į specialistą dėl medicininių terminų išaiškinimo, kokią įtaką skleidžiama medicininė informacija daro žmogaus elgsenai sveikatos atžvilgiu.

Apklausa parodė, kad 95,1 proc. respondentų geba naudotis nors vienu sveikatos informacijos šaltiniu. Daugelis respondentų naudojasi keletu sveikatos informacijos šaltinių (vidutiniškai vienas respondentas naudojosi 3 informacijos šaltiniais). Dažniausiai gyventojai kaip sveikatos informacijos šaltinį nurodė televizijos laidas (64,1 proc.), gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų patarimus (54,1 proc.), spaudą (52,0 proc.) ir internetą  (48,2   proc.). Vyrų ir moterų pagrindiniai informacijos šaltiniai nesiskyrė, tik moterys jais naudojosi dažniau nei vyrai. Vyresnio  amžiaus žmonės (≥ 60 m.), dažniau naudojosi gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų patarimais (59,2 proc.), klausėsi radijo sveikatos laidų (59,2 proc.), o jaunesni (≤ 29 m.) – dažniau informacijos ieškojo internete (54,6 proc.).

Geros sveikatos, dirbantys, su aukštuoju išsilavinimu respondentai dažniau naudojosi  internetu, o nedirbantys, blogesnės sveikatos, turintys žemesnį išsilavinimą dažniau žiūrėjo televizijos ir klausėsi radijo laidų, kreipdavosi patarimų į gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus (p≤0,05).

43,1 proc. respondentų kartais arba dažnai būna sudėtinga suprasti gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamą sveikatos informaciją ar patarimus (48,7 proc.), 38,1 proc – vaistų vartojimo instrukcijas ir užrašus ant pakuočių, 25,6 proc – sveikatos priežiūros įstaigų platinamus leidinius, 21,0 proc. – radijo ir televizijos sveikatos laidas (iš jų 74,7 proc. turėjo pastabų dėl jų turinio, (27,7 proc.‒ dėl apipavidalinimo ar pateikimo formos).

Nesuprantančiųjų skaičius didesnis tarp vyresnio amžiaus, žemesnio išslavinimo, nedirbančių, blogesnės sveikatos būklės respondentų (p ≤ 0,05). Vyresnio amžiaus (≥  60 m.) vyrams, žemesnio išsilavinimo, nedirbantiems, blogesnės sveikatos respondentams sudėtingiau suprasti informaciją apie sveikatos stiprinimą ir ligų prevenciją skaitant sveikatos priežiūros įstaigų platinamus leidinius (brošiūras, atmintines, skrajutes), klausantis radijo bei žiūrint televizijos laidas, klausantis gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamų patarimų, skaitant instrukcijas ir užrašus ant vaistų pakuočių, pildant medicininius   dokumentus   nei   moterims, jaunesnio (≤  29 m.) ir vidutinio (30‒59 m.) amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, dirbantiems, geros sveikatos būklės respondentams (p ≤ 0,05).

43,5 proc. respondentų deklaravo, kad jų gauta sveikatos informacija iš dalies ar visiškai lėmė jų sveikatos elgsenos pokyčius. Iš jų: 24,0 proc. padidino savo fizinį aktyvumą, 21,3 proc. pradėjo sveikiau maitintis, 19,4 proc. – vartoti mažiau druskos, 8,6 proc. – pasiskiepijo, 7,1 proc – sumažino arterinį kraujo spaudimą, 6,3 proc. – metė rūkyti, 4,0 proc. – pradėjo vartoti mažiau cukraus, 2,1 proc. – riebalų, 5,7 proc – ėmė daugiau rūpintis savo sveikata, 1,4 proc. – pagerėjo savijauta.

Padidintas fizinis aktyvumas, sveikesnė mityba, sumažintas druskos vartojimas, metimas rūkyti – dažniausi respondentų deklaruoti sveikatos elgsenos pokyčiai. Tiek    vyrų, tiek moterų dažniausias sveikatos elgsenos pokytis buvo padidintas fizinis aktyvumas. Jaunesni respondentai dažniausiai keitė mitybos įpročius (pradėjo sveikiau maitintis), 30 – 59 m. respondentai dažniausiai didino fizinį aktyvumą, o 60 m. ir vyresni – dažniausiai mažino druskos vartojimą.

Išvados

1. Pagrindiniai Lietuvos gyventojų sveikatos informacijos šaltiniai yra televizija, gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, spauda ir internetas. Vyrų ir moterų pagrindiniai informacijos šaltiniai nesiskiria, tik moterys jais pasinaudoja dažniau nei vyrai. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau naudojasi sveikatos priežiūros specialistų  patarimais, klausosi radijo sveikatos laidų, jaunesni – dažniau informacijos ieško internete. 

2. 43,1 proc. respondentų būna sudėtinga suprasti gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto patarimus, trečdaliui ‒ vaistų vartojimo instrukcijas ar sveikatos priežiūros įstaigų platinamus leidinius, penktadaliui – radijo ir televizijos laidas. Nesuprantančiųjų skaičius didesnis tarp vyresniojo amžiaus, vyriškos lyties, žemesnio išsilavinimo, nedirbančių, blogesnės sveikatos būklės respondentų. 

3. 43,5 proc. respondentų pažymėjo, kad jų gauta sveikatos informacija sąlygojo jų sveikatos elgsenos pokyčius. Jaunesni respondentai dažniau keitė mitybos įpročius, vidutinio amžiaus – didino fizinį aktyvumą, o 60 m. ir vyresni – dažniausiai mažino druskos vartojimą. 

4. Siekiant padidinti perduodamos sveikatos informacijos prieinamumą jaunesnio amžiaus, daugiau išsilavinusiems,  sveikiems  gyventojams dažniau naudotinas internetas, o vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo, blogesnės sveikatos asmenims dažniau naudotinos radijo laidos, specialistų patarimai. 

5. Siekiant pagerinti gyventojams perduodamos sveikatos informacijos suprantamumą (jos efektyvumą) teikiant sveikatos patarimus, rengiant sveikatos laidas ir sveikatos žinias propaguojančius leidinius, reikia atkreipti dėmesį į gyventojų, kuriems ši informacija skirta, amžių, išsilavinimą, užimtumą bei sveikatos būklę. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro

Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"