TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tremtinius lig šiol budina košmarai

2008 06 10 0:00

Vilniaus universiteto psichologo Evaldo Kazlausko domėjimosi sritis - ilgalaikės politinių represijų psichologinės pasekmės. Apklausęs apie pusantro tūkstančio nukentėjusiųjų nuo sovietinių represijų, mokslininkas dabar domisi tėvų traumų pasekmėmis vaikams, dabartiniams keturiasdešimtmečiams penkiasdešimtmečiams.

Pernai už disertaciją "Politinių represijų ilgalaikės psichologinės pasekmės" Europos trauminio streso tyrinėjimo asociacija E.Kazlauskui skyrė geriausio jaunojo mokslininko premiją. Lig šiol Lietuvoje psichologinių tyrimų šia tema beveik nebuvo. Pokomunistinėse valstybėse jų apskritai reta.

Politinių represijų psichologinėmis pasekmėmis E.Kazlauskas susidomėjo dar 2000-aisiais, būdamas magistrantas, šią temą tęsė įstojęs į doktorantūrą. Iš pradžių net kolegos gan skeptiškai vertino jo darbo perspektyvą, esą praėjus tiek metų dar įmanoma kažką ištirti. Tačiau jauno mokslininko idėją labai palaikė užsienio kolegos. Jai pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Jam bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto psichologais buvo apklausta apie pusantro tūkstančio žmonių, nukentėjusių nuo sovietų. "Į politines represijas pažvelgėme, kaip į psichologinę traumą. Domėjomės dabartiniais žmonių išgyvenimais, sveikatos būkle. Buvo labai įdomu, kaip jie įveikė sunkumus, kas padėjo tai padaryti", - LŽ sakė E.Kazlauskas.

Girdi šūvių garsus

Tyrime daugiausia dalyvavo nukentėjusieji per antrosios bangos trėmimus, vykusius jau po karo. Jų kančios lyg ir turėjo baigtis su stalinizmo saulėlydžiu, tačiau patirtų traumų poveikis tęsėsi daug ilgiau, - žmonėms buvo sunku sugrįžti į Lietuvą ir čia prisitaikyti, persekioti ne tik jie, bet ir jų vaikai. Vėliausiai nukentėjęs žmogus buvo įkalintas 1982 metais. Todėl iš esmės tyrimas apėmė visą sovietinį laikotarpį iki pat atgimimo. Daugybę laiko šie žmonės negalėjo kalbėti apie savo patirtis, nepasakojo net vaikams, o tai dar labiau sunkino jų dalią.

"Mūsų studija atskleidė, kad patirtų traumų padarinius sveikatai lig šiol jaučia maždaug trečdalis nukentėjusiųjų. Nemažai jų tebesapnuoja košmarus, net šiandien pabunda nuo pojūčio, kad yra lageryje, girdi šūvių garsus", - pasakojo E.Kazlauskas.

Pasak jo, košmarai, įkyrūs prisiminimai yra potrauminio streso dalis. Jie labai vargina žmones. Kadangi tremtiniai bei politiniai kaliniai labai ilgai negalėjo kalbėti apie savo patirtį, tai nepadėjo įveikti patirtų traumų. Kita vertus, daugelis ir šiandien jaučia skriaudos, pažeminimo jausmą.

Svarbiausia - tarpusavio parama

Šiuolaikinės psichotraumatologijos specialistų nuomone, jei teko patirti kankinimus, badą, šaltį, itin sunkiai dirbti, netekti artimų žmonių - tai ilgam paveiks bet kurį žmogų, ne tik silpnesnį. "Daugelis tremtinių neteko savo artimųjų, giminių. Iš jaunų žmonių buvo atimta ateitis, jie negalėjo siekti, ko norėjo, o tai griovė jų gyvenimus", - išgirstas patirtis apibendrino psichologas. Kas padėjo išgyventi? Anot E.Kazlausko, labai aiškiai atsiskleidė tarpusavio paramos svarba. Nemažai išvežtųjų tremtyje sukūrė šeimas. "Ne veltui politiniai kaliniai bei tremtiniai iki šiol bendrauja, tai - žmonės, susieti panašių patirčių. Išlikimui buvo labai svarbi dvasinė stiprybė, tikėjimas, kad įmanoma gyventi toliau net ir patyrus tokius dalykus, viltis, kad bus geriau. Šių žmonių patriotizmas, politiniai įsitikinimai taip pat tapo veiksniu, padėjusiu išlikti. Tuo paaiškinamas ir dabartinis aktyvus politinių kalinių dalyvavimas visuomeninėje veikloje, - kažkada tai jiems padėjo įveikti traumas. Prie to prisidėjo ir tikėjimas Dievu. Visi šie dalykai aktualūs ir dabar, bandant suprasti, kas padeda įveikti gyvenimo sunkumus", - sakė psichologas. Beje, tyrimas parodė, kad vieniši, žemesnio išsilavinimo žmonės, taip pat moterys dabar jaučiasi esą prastesnės sveikatos nei kiti.

Padeda pripažinimas

Anot E.Kazlausko, psichologinė pagalba įveikiant minėtas traumas tinka tik daliai žmonių. "Jiems labai svarbus visuomeninis pripažinimas, kai aiškiai įvardijama, kad jie yra herojai, nukentėjusieji. Minėjimai, paminklų atidengimai, pirmųjų šalies asmenų kalbos žmonėms padeda jaustis geriau be jokių psichologinių terapijų. Veiksmingą pagalbą suteikia bažnyčia, buvimas bendruomenėje", - sakė E.Kazlauskas.

Įžvelgė prasmę

"Su tyrimo dalyviais kalbėjausi ir apie tai, kaip jie vertina buvusią patirtį. Įdomu, kad net 78 proc. išgyvenusiųjų joje įžvelgė ir tam tikrą pozityvią prasmę. Kažkas, ką tuomet išmoko, jiems naudinga ir dabar. Pavyzdžiui, aštuoniolikmetė, kuri su veltiniais, vilkėdama vatine, dideliame šaltyje plaktuku kapojo akmenis, išmoko branginti santykius su kitais žmonėmis. Ji suprato, kad net ir tokiame gyvenime, nepaisant aplinkui tvyrančio siaubo, galima rasti prasmės. Daugelis šiandien patiriančių sunkumus galėtų pamąstyti, kad gal nėra taip baisu, gal pernelyg daug reikšmės teikiame savo bėdoms", - svarstė psichologas.

Ne visi žinojo

Šiuo metu mokslininkas tęsia pradėtą temą, domėdamasis tėvų traumos poveikiu vaikams, dabartiniams 40-50 metų žmonėms. Psichologui įdomu, ar apie buvusias patirtis jie kalbėjosi tarpusavyje. Nors dauguma kalbintųjų atsakė teigiamai, vis dėlto kai kurie apie tėvų išgyvenimus išgirdo tik po nepriklausomybės atgavimo. E.Kazlauskas pažymėjo, kad represuotųjų vaikai labai anksti sužinojo, ką galima sakyti viešai, o ko - ne. "Tačiau tarp jų nepastebėjau prisitaikėliškumo. Daugelis šių vidurinės kartos žmonių nusiteikę siekti mokslo bei darbo aukštumų, nes tėvai to anuomet negalėjo", - sako psichologas. Jis viliasi, kad jau šių metų pabaigoje galės apibendrinti pašnekesių su represuotųjų vaikais gautus duomenis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"