TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Trisdešimties – nebe senmergė, televizorius – jau ne šeimos židinys

2014 11 05 12:56
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vis vėlesnio šeimos kūrimo tendencijos jau ryškios ir Lietuvoje. Įdomu, jog atidedama ne tik šeima, bet ir antros pusės ieškojimas. 

Šiandien pristatyto „The Future of Lithuania“ tyrimo duomenimis, net 37 proc. jaunų žmonių (20-29 metų) Lietuvoje ne tik nesusituokę, bet ir neturi vaikino/merginos, nevaikšto į pasimatymus.

Šeima trisdešimtmečio proga

Pirmiausia išsilavinimas, po to santuoka ir vaikai – toks modelis vyravo ilgą laiką, tačiau visuomenė keičiasi. Vis daugiau jaunų žmonių šeimos kūrimą atideda iki 30 metų ar dar vėliau. Minėto tyrimo duomenimis, tik ketvirtadalis 20-29 amžiaus žmonių yra susituokę. Taigi trisdešimtmečiai šiandien – jau nebe senberniai ar senmergės. Taip pat daugiau jaunų žmonių, turinčių poras, gyvena kartu nei negyvena. „Susimetę“ gyvena 18 proc., o atskirai – 13 proc. respondentų. Tiesa, pagal lytį rezultatai kiek skiriasi, moterys šeimą sukurti tikisi anksčiau nei vyrai, tačiau skirtumas nedidelis, vos dvejų ar trejų metų.

Vaikai taip pat atidedami. Tik kas ketvirtas trečią dešimtmetį gyvenantis asmuo turi atžalų, ketvirtajame dešimtmetyje – daugiau nei pusė, penktajame – daugiau nei 80 proc. Ko siekia tie jauni žmonės, šeimą nustumiantys į antra planą? Karjeros, įsitvirtinimo darbo rinkoje. Pagal tyrimo duomenis, jaunimas siekia dirbti ne tik finansiškai stabiliose organizacijose, kaip ir kitų amžiaus grupių atstovai, bet ir lanksčiose, bendruomeniškose, etiškose, netgi linksmose įstaigose.

Vėliau, sukūrus šeimą, karjerai pirmenybė teikiama vis mažiau, o atžalų susilaukusiems tėvams padidėja poreikis gerai sutarti su aplinkiniais, jaustis bendruomenės dalimi. Kaip komentavo agentūros OMD Lietuva, atlikusios tyrimą, projektų vadovė Gintarė Surgutanovienė, svarbiomis tampa kaimynų, taip pat ir virtualios bendruomenės. Ypač mamoms, auginančioms mažylius. Be to, neteisinga manyti, jog penkiasdešimtmetį perkopę asmenys, išleidę iš namų vaikus, užsidaro tarp keturių sienų. Tyrimas atskleidė, kad noras išbandyti naujas veiklas, saviraiškos būdus vėl sustiprėja po 50 metų. Tokio amžiaus sulaukę gyventojai save laiko tiek pat aktyviais bei energingais, kaip ir jaunimas. Tyrimo autoriai teigia, jog, nepaisant visuomenės senėjimo, šalies gyventojams vakarietiškas gyvenimo būdas, kai naujos patirtys atrandamos vyresniame amžiuje, taps vis labiau priimtinas.

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kiekvienam savas ekranas

Praėjusiais metais Vilniuje viešėjęs sociologas Zygmuntas Baumanas kalbėjo, jog gyvename tarp dviejų – virtualaus ir tikrojo – pasaulių. Lietuvoje taip kaip ir Vakaruose – prisijungę visi. 68 proc. respondentų internetu naudojasi kasdien ir daugiau nei pusė (57 proc.) mano, jog per ateinantį dešimtmetį būsime prie interneto prisijungę be perstojo, 24 val. per parą. Jaunimas pabrėžia elektroninių technologijų greitį, o vyresni – praktiškumą. Pavyzdžiui, internetine bankininkyste naudojasi ne tik daugiau nei 80 proc. gyventojų nuo 20 iki 39 metų, jos privalumai vertinami ir vėlesniame amžiuje. Šeštajame gyvenimo dešimtmetyje finansinius reikalus internetu tvarko per 60 proc. žmonių.

Be išmaniojo telefono gyvenimas neįsivaizduojamas nepaisant amžiaus ar finansinės padėties. Pastaraisiais metais įrenginį pirko 30 proc. respondentų ir dar 17 proc. žada jį įsigyti kitąmet. Be to, technologijų, ne tik mobiliųjų, bet ir interneto ar televizijos, sąskaita pinigai netaupomi. Tai būtinybė. Tiesa, įdomi tendencija ta, kad atsiradus galimybei prisijungti prie interneto telefonu, rašoma mažiau trumpųjų žinučių.

Televizorius, anksčiau buvęs it židinys, aplink kurį vakare ar savaitgalį susirinkdavo visa šeima, pozicijas praranda. Dabar kiekvienas turi savo ekraną. Tarkime, tėvas žiūri į televizorių, mama į savo kompiuterį, viena atžalą į planšetę, o sūnus į išmanųjį telefoną. Populiarėja televizija internete. Kone trečdalis respondentų bent kartą per savaitę įsijungia lietuviškas televizijos programas internete. Tuo tarpu kas ketvirtas jaunas žmogus nežiūri televizijos nė karto per savaitę. Jie vertina turinį, kurį gali pasirinkti patys, o tai, ką siūlo lietuviška televizija jiems nepatrauklu.

Socialiniai tinklai, pasirodo, ne tik bendravimo įrankis. Tyrimo duomenimis, trys iš keturių žmonių iki 29 metų juose randa ir naudingą informaciją apie prekes bei paslaugas. Radijo era dar nesibaigė. 69 proc. respondentų klausosi bent sykį per savaitę. Tačiau vienintelė vieta, kur jis sulaukia visiško klausytojo dėmesio – automobilis, kitais atvejais, pavyzdžiui, namie ar darbe, jis reikalingas tik kaip fonas.

Taupo visi

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dauguma Lietuvos gyventojų (79 proc.), kaip rodo „The Future of Lithuania“ tyrimo rezultatai, nuolat ieško progų sutaupyti pinigų. Visgi dažniausiai apkarpomos atostogų, vaikų išsilavinimo ar sveikatos stiprinimo išlaidos, o ne mokesčiai už komunikacines bei informacines technologijas. Taupymas suprantamas kaip atsargus biudžeto planavimas ar neišlaidavimas, o ne ypatingas saves ribojimas, komentavo OMD Lietuva vadovas Darius Gricius. Taip pat įdomu, jog gyventojai linkę didelius pirkinius, kaip pavyzdžiui automobilis, pirkti iš karto, o ne jam taupyti. Geriau pasiskolins ar pirks išsimokėtinai negu lauks.

Nemaža dalis tyrimo respondentų mano, jog jų finansinė padėtis bent kiek pagerės (44 proc.), kad pablogės – 16 proc. Optimizmu ypač išsiskiria jaunimas, tuo tarpu vyresnieji lieka santūrūs. D. Griciaus nuomone, teigiamos mintys dėl asmeninių finansų susijusios su tuo, kad gerai vertinama Lietuvos ateitis. „Geros galimybės gyventojams labiausiai siejasi su ekonominiu stabilumu, įsidarbinimu, finansinio pagrindo užsitikrinimu, antroje vietoje – pagarba visiems visuomenės sluoksniams, trečioje – jaunimo užimtumo didinimas, jo skatinimas likti Lietuvoje, kurti modernią, verslią aplinką čia“, – komentavo jis.

Euro įvedimas 35 proc. respondentų kelia didelį nerimą, o visiškai apie tai nemąsto kas ketvirtas. Tyrimo metu kalbintos šeimos sakė, jog yra susitaikę su valiutos pasikeitimu, tačiau mano, jog psichologiškai priprasti bus sunku, gali kilti sunkumų tiems, kurie mažiau domisi savo finansais.

Tyrimą „The Future of Lithuania“ atliko tarptautinė komunikacijos planavimo agentūra OMD. Jo rezultatai gauti iš kiekybinės (apklausta daugiau nei 3 tūkst. 15-59 metų interneto vartotojų) bei kokybinės (analizuota 12 skirtingų pagal sudėtį, finansinę padėtį, gyvenamąją vietą, vartojimo įpročius šeimų) apklausų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"