TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Trūksta energijos? Pasimatuokite kraujospūdį

2016 08 06 6:00
belmarrahealth.com nuotrauka

Tiek sveiki, tiek ir sergantys arterine hipertenzija dažnai pastebi, jog vasarą arterinis kraujospūdis žemesnis nei įprastai – kamuoja mieguistumas, energijos stoka. Kokie veiksniai lemia kraujospūdžio sumažėjimą vasarą ir ką daryti, kad geriau pasijustume?

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Vilniuje kardiologo Pauliaus Trinkausko teigimu, viena mokslo tyrinėjimo sričių yra arterinio kraujospūdžio priklausomybė nuo klimato sezoniškumo ir aplinkos temperatūros. Ši tema aktuali ir Lietuvoje, juk gyvename šalyje, kuriai būdingi gana dideli sezoniniai klimato svyravimai.

Prancūzijoje buvo atliktas tyrimas. Tirta daugiau nei 8 tūkst. suaugusių asmenų, kurių sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėjo 8 mmHg stulpelio padidinus aplinkos temperatūrą nuo 8 iki 21 laipsnio. Tebėra neaišku, dėl kokių procesų šiluma sumažina arterinį kraujospūdį. Tačiau manoma, kad arterinis kraujospūdis šilumoje mažėja dėl sumažėjusio simpatinės nervų sistemos aktyvumo (simpatinė nervų sistema atsakinga už streso atsaką mūsų organizme). Taip pat šilumoje mažėja kraujagyslių pasipriešinimas – jos labiau atsipalaiduoja.

Kardiologas Paulius Trinkauskas patarė kenčiantiems dėl sumažėjusio kraujospūdžio vasarą atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus ir reguliariai matuoti kraujo spaudimą."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Sumažėjimą lemiantys veiksniai

Atliekant mokslinius tyrimus pastebėtas už stresą atsakingų hormonų, tokių kaip noradrenalinas, aldosteronas, kortizolis ir kt. , vaidmuo reguliuojant arterinį kraujospūdį. Japonijos mokslininkams atliekant eksperimentą, žmonių grupė merkė rankas į ledinį (0 laipsnių) vandenį. Pastebėta, kad jų kraujyje padaugėjo streso hormonų, kurie atsakingi už kraujospūdžio didėjimą. Duomenys parodė, kad žiemą padaugėja šių hormonų ir kyla kraujospūdis, o vasarą – priešingai, hormonų sumažėja, tad mažėja tiek sistolinis, tiek diastolinis kraujospūdis.

Atrodo, neįprasta, tačiau, kardiologo P. Trinkausko teigimu, kraujospūdžio pokyčius lemia ir vitamino D koncentracija organizme. Atliekant tyrimą, kuriame dalyvavo 148 vyresnio amžiaus moterys, metu vienoms buvo skiriamas kalcis su vitaminu D, kitoms – tik kalcis. Moterų, kurios gavo mišinį su vitaminu D, sistolinis kraujospūdis buvo žemesnis vidutiniškai 9,3 procento. Nors ir ne itin dažnai, Lietuvoje vasarą tikrai galime džiaugtis saulėtomis dienomis. Tuomet mūsų organizme gaminasi daugiau vitamino D, kuris gali turėti įtakos arterine hipertenzija sergantiems žmonėms.

Kraujo spaudimo pokyčiai, žemesnis arterinis kraujospūdis dažnai vargina ir jaunas bei besilaukiančias moteris. Gydytojas P. Trinkauskas nėščiosioms pataria vengti tvankių, blogai vėdinamų patalpų, sunkesnės namų ruošos. Ypač svarbu vartoti daug skysčių. Vanduo ir poilsis – geriausias vaistas nuo žemo kraujo spaudimo.

Užsiimti savigyda pavojinga

Pasak gydytojo P. Trinkausko, nors vasarą pagerėja kraujospūdžio kontrolė, arterine hipertenzija sergantiems asmenims vis vien svarbu ir būtina vartoti antihipertenzinius vaistus. Todėl jokiu būdu negalima savarankiškai keisti antihipertenzinių vaistų dozių arba koreguoti gydymo režimo be gydytojo nurodymo. Nutraukus antihipertenzinių vaistų vartojimą, galima sulaukti staigaus kraujospūdžio padidėjimo, dėl to gali pablogėti paciento savijauta, sutrikti širdies ritmas, grėsti galvos smegenų insultas arba hipertenzinė krizė.

Kardiologo teigimu, yra žmonių, kurie natūraliai kenčia žemo kraujospūdžio simptomus nepaisydami metų sezono. Jie patiria daug nepatogumų, nes dažnai jaučiasi nedarbingi, sunku susikaupti. „Kiekvienas žmogus privalo mokėti pasimatuoti arterinį kraujospūdį. Jei jums yra padidėjęs kraujo spaudimas, rekomenduojama matuoti bent kartą ar du per parą – ryte ir vakare, prieš tai bent 5 minutes ramiai pasėdėjus. Būtina stebėti ir fiksuoti pokyčius. Jei kraujo spaudimas yra lygus ar didesnis nei 140/90 mmHg, būtina kreiptis į gydytoją.“

Pirmasis vaistas – ne kava, o vanduo

Kardiologas P. Trinkauskas pabrėžė, kad pirmoji pagalba vasarą sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui neturėtų būti kava, mat ji šalina iš organizmo skysčius. Be to, kofeinas tik trumpam gali šiek tiek padidinti kraujo spaudimą.

„Jei esate saulėtoje aplinkoje, blogai pasijutus pirmiausia reikėtų pasitraukti į pavėsį, vartoti daug skysčių, atsigerti vėsaus (tik ne ledinio!) vandens. Jei yra galimybė, derėtų atsigulti ir pakelti kojas. Nėra konkrečių priemonių ar vaistų, kurie namų sąlygomis padėtų pakelti kraujo spaudimą, tad efektyviausia pagalba – vanduo, sūresnis maistas ir poilsis“, – sakė kardiologas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vasarą būtina vartoti daugiau nei įprasta skysčių. Skysčiai ir druska ribojami nebent sergantiems širdies funkcijos nepakankamumu, dializuojamiems pacientams.

Fizinis krūvis taip pat mažina arterinį kraujospūdį. Vasarą dirbdami lauke, sportuodami gamtoje žmonės turėtų vartoti daugiau nei 1,5 litro vandens per parą, žinoma, jeigu jų nekamuoja širdies nepakankamumas, sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas.

Kada kyla pavojus

Labai svarbu skirti tiesiog žemesnį kraujospūdį, kuris paprastai nekelia grėsmės sveikatai bei gyvybei, nuo patologiškai žemo kraujo spaudimo, kurį sukelia kai kurios sunkios ligos.

Jeigu žmogus jaučiasi neblogai ir viršutinis (sistolinis) kraujo spaudimas yra daugiau kaip 90 mm gyvsidabrio stulpelio, šlapimo kiekis nėra sumažėjęs, pavojus sveikatai negresia. Ypatingą dėmesį būtina atkreipti, jei pacientas labai vangus, sutrikusi orientacija, sąmonė, kraujospūdis žemesnis nei 90 mmHg stulpelio. Tai rimti pavojaus signalai, įspėjantys, kad reikia kuo greičiau suteikti pirmąją pagalbą. Gydytojas P. Trinkauskas įspėjo, kad patologiškai reikšmingą kraujo spaudimo sumažėjimą sukelia ir miokardo infarktas, gausus kraujavimas – tiek vidinis, tiek išorinis, skysčių netekimas dėl gausaus vėmimo ar viduriavimo. Tokia būklė vadinama šoku. Tokiu atveju būtinas skubus gydymas.

Kraujospūdis – labai svarbus mūsų organizmo sveikatos ir geros savijautos rodiklis, tad kenčiantiems dėl sumažėjusio kraujospūdžio vasarą ypač svarbu atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus ir reguliariai matuoti kraujo spaudimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"