TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tuberkuliozė gali įsimesti ne tik į plaučius

2010 12 07 0:00
E.Davidavičienė: "Norint nustatyti neplautinę tuberkuliozę, labai svarbu pasiteirauti apie sergamumą šeimoje."
LŽ archyvo nuotrauka

Nusilpusio imuniteto palydovė tuberkuliozė nebūtinai užklumpa plaučius. Kartais ši liga apninka kaulus, sąnarius, ausis, odą, akis, antinksčius, kitus organus. Tokių formų ligą nustatyti itin sunku.

Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos Editos Davidavičienės duomenimis, pernai Lietuvoje buvo nustatyti 236 neplautinės tuberkuliozės atvejai. Dažniausi - tuberkulioziniai pleuritai, taip pat krūtinės ląstos limfmazgių bei kaulų ir sąnarių tuberkuliozė. Vis dėlto neplautinės formos ligos gan retos, kasmet jų mažėja. Tačiau susirgusiems žmonėms tai - ne paguoda. Pacientai prisimena sugaišę marias laiko, apėję daugybę medikų, kol buvo nustatyta tikroji diagnozė. Mat esant neplautinei tuberkuliozei nekosima, simptomai panašūs į daugelio kitų ligų, diagnozė nustatoma atmetus visus kitus įtarimus. Beje, neplautinė tuberkuliozė nėra užkrečiama, ji dažniau kimba moterims, daugiau ligonių - ne iš socialiai rizikingų šeimų.

Išsiaiškina gydydami

Tarkim, antinksčių tuberkuliozė, dar vadinama Adisono liga. Ji atsiranda įkvėpus tuberkuliozės mikobakteriją, kuri keliauja krauju ir nusėda antinksčiuose. Jei organizmo imuninė sistema stipri, su užkratu ji susidoros, jei ne - žmogus susirgs. Antinksčių tuberkuliozė paprastai nustatoma jauniems (20-40 metų) žmonėms. Susirgus nusilpsta šio organo funkcija, vystosi jo nepakankamumas. Ligonis jaučia labai didelį nuovargį, silpnumą, gali rastis viduriavimas, kristi svoris, kraujospūdis. Bet šie simptomai yra bendri daugeliui ligų. Išskirtinis požymis - gomuryje atsiradusios tamsios pigmentinės dėmės. "Diagnozę nustatyti labai sudėtinga - tokiu atveju pirmiausia reikia paneigti visas kitas ligas. Negalavimą įtaria endokrinologai, tuomet jie siunčia pacientą ftiziatrams, pulmonologams", - pasakoja E.Davidavičienė. Tiriamajam atliekama pilvo organų rentgenograma, ultragarsinis tyrimas, paimami tuberkulino mėginiai, svarbu išsiaiškinti, ar jo šeimoje nėra tuberkuliozės ligonių, ar neteko su tokiais žmonėmis bendrauti.

"Jei įtariama tuberkuliozė, bet nėra objektyvių įrodymų, vis tiek reiktų skirti vaistų nuo šios ligos. Jau po 2-3 savaičių ligonis įsitikina, ar gerėja jo savijauta, ar ne. Jei taip - galime teigti, kad pacientui reiškėsi tuberkuliozės simptomai. Beje, net ir plaučių tuberkuliozės bakteriologiškai patvirtinami ne visi atvejai, tik 75 proc. jų. Bet vis tiek gydoma. Tokia taktika nurodoma mokslinėje literatūroje", - sako pulmonologė.

Odos dėmės - irgi tuberkuliozė

Ne mažiau sunku atpažinti, pavyzdžiui, odos tuberkuliozę. Ligos sukėlėjai neretai pakenkia nubrozdinus odą, o ypač - jei šeimoje yra sergantis atvira tuberkulioze, kosintis žmogus. Užsikrėtus odoje atsiranda rausvų dėmių, pleiskanojimas, gali būti patinimų. Naudojant antiseptikus žaizdelės gali užgyti, bet šie preparatai neveikia tuberkuliozės mikobakterijų, tad po kiek laiko žaizdelės vėl atsiveria, pradeda tekėti skystis. Kadangi tokia liga pasitaiko retai, gydytojai pamiršta pasidomėti jos galimybe. E.Davidavičienė primena, kad įtardami odos tuberkuliozę medikai privalėtų paimti pasėlį ištirti, patikrinti, ar nepakenkti limfmazgiai. Serga dažniausiai vaikai, tad reikia rasti jėgų išklausinėti artimuosius, ar tarp jų nėra tuberkuliozės ligonių. Net apie 70 proc. vaikams diagnozuotos neplautinės tuberkuliozės atvejų nustatomos artimos sąsajos su tėvų sveikatos būkle. O tarp tėvų - nemažai nenorinčiųjų gydytis.

Reikia nuoseklaus gydymo

Paciento kontaktai labai svarbūs ir diagnozuojant tuberkuliozinį pleuritą, dažniausią neplautinių formų ligą. Pernai Lietuvoje buvo nustatyti 82 jo atvejai.

Manant, kad tai paprastas pleuritas, iš pradžių gydoma antibiotikais, liga tarsi pasitraukia. Bet specialistai sulaukia ne vieno ligonio, kuris pasakoja sirgęs pleuritu, išgijęs, bet po metų vėl prireikia medikų pagalbos. Nustatomi pokyčiai plaučiuose, tenka gydyti tuberkuliozę.

E.Davidavičienė tikina, jog nėra ko baimintis, kad neplautinė liga taip ir liks nediagnozuota. "Pacientas anksčiau ar vėliau paklius pas mus, vis tiek nustatysime tikrąją ligos priežastį. Tokių formų tuberkuliozė išgydoma, bet medikų nurodymų reikia laikytis labai griežtai. Jei gydymas bus nutrauktas - liga recidyvuos, gali pakenkti kitiems organams", - perspėja pulmonologė.

E.Davidavičienė apie imunitetą, sveiką gyvenseną ir mokėjimą neperšalti.

* "Tuberkuliozę išprovokuoja nusilpusi imuninė sistema, o tai lemia stresai, įtampa, nereglamentuotas darbas. Labai svarbu rūpintis mityba. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama, kad tuberkuliozės gydymo efektyvumą gerina riebalai. Tad pacientams siūloma duoti kaloringesnio, riebalų turinčio maisto. Kadaise tuberkuliozė gydyta bebrų, šunų taukais. Riebalai padeda rezorbuotis vaistams, leidžia imuninei sistemai geriau kovoti su tuberkuliozės mikobakterija. Pavyzdžiui, tuberkuliozės ligoniams rekomenduojamas sviestas. Žinoma ir kita teigiama šio produkto savybė - nauda akims. Per dieną pakanka 20 gramų: 10 gramų pusryčiams ir tiek pat vakarienei. Svarbu nepersistengti, vartoti protingai. Tas pats pasakytina ir apie vitaminą D. Jis irgi stiprina imuninę sistemą, tada ji daug geriau kovoja su tuberkuliozės mikobakterija."

* "Kaip neperšalti? Tinkamai apsirengti, ypač saugoti kojas ir galvą. Kojas reikėtų pripratinti prie šalčio, tam padeda pėdų grūdinimas. Keletą minučių vakarais patartina jas palaikyti po šaltu vandeniu. Pėdose yra labai daug organizmui svarbių taškų, jas peršalus greitai atsiranda ir aktyvėja ligos.

Labai svarbu nevaikščioti be kepurės. Ir be reikalo nerizikuoti. Dažnai nutinka, kad žmogus išsirašo iš ligoninės ir sumano išsivalyti langus. Kovą lauke dar šalta, tad ir vėl atkrentama į ligos patalą, vėl puola astma, bronchitas. Patys esame savo sveikatos kalviai - niekas mūsų neišsaugos, jei patys savimi nesirūpinsime.

Antra, maistas. Rytą būtina pavalgyti, negalima eiti į lauką to nepadarius. Išgerkite arbatos stiklinę su šaukšteliu cukraus, reikalingo darbingumui, smegenų veiklai palaikyti. Ir, tarkime, sukrimskite sumuštinį su sviestu. Kad tik nebūtų tuščias skrandis, - antraip atsiras silpnumas, gali nukristi kraujo spaudimas. Apskritai šaltuoju sezonu reikia daugiau kalorijų, nes tada organizmas daugiau dirba. Daugelis mano išvaikysiantys infekcijas, valgydami skrudintą duoną su česnaku. Bet vakare taip valgyti negalima, nes česnakas nakčiai - per sunkus maistas."

* "Norint būti sveikam, svarbu būti gryname ore, neužmiršti mankštintis. Bet prievartos nereikia. Ryte atsikėlus mankštos nereikia daryti, nes dar nenusistovėjusi kraujotaka, gali atsirasti jos sutrikimų. Mankštą reikia daryti tuo metu, kai kraujotaka stabili. Pavyzdžiui, dieną. Galima truputį pasimankštinti per pertrauką ar grįžtant iš darbo. Vėlai vakare fiziniai pratimai irgi nėra gerai, nes blaško miegą. Norint pajudėti, nebūtina vaikščioti į klubus, ne visi tam turi pinigų. Bet surasti 10 minučių mankštelei - pakilnoti rankas, kojas, pasukinėti liemenį - tikrai galima. Daugelis esame buvę sanatorijose, matę, kaip tai daroma. Vietos pasimankštinti tikrai rasite lauke, nuošaliau, prie kokio nors medžio.

Iš fizinio aktyvumo šiuo metu labiau propaguojamas vaikščiojimas, ne bėgiojimas. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms šis būdas saugesnis. Šiaurės šalyse labai populiarus šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis. Jį patarčiau ir mūsų žmonėms."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"