TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tūkstantis laimingų istorijų

2013 12 21 6:00
L.Griškevičių džiugina gerėjantys kraujo vėžio gydymo rezultatai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kaulų čiulpų transplantacija, gelbėjanti kraujo vėžiu sergančio žmogaus gyvybę, šiemet atlikta tūkstantajam Lietuvos pacientui. Šio reikšmingo fakto medikai iki šiol neviešino, laukė, kol pacientas sustiprės. Tokių laimingai pasibaigusių istorijų – kaskart daugiau.

Tūkstantuoju pacientu tapo trisdešimtmetis vilnietis, susirgęs ūmia leukemija. Jam buvo persodinti asmens, įtraukto į Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, kaulų čiulpai. Šiuo metu pacientas jaučiasi gerai, džiaugiasi įveikęs sunkų gydymo tarpsnį.

Ši transplantacija Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centre buvo atlikta dar gegužę. "Tačiau transplantacija – ne vienkartinė procedūra, tai ilgas ir sudėtingas procesas. Reikėjo palaukti ir įsitikinti, kad nekilo didelių, sveikatai grėsmingų komplikacijų, kad kaulų čiulpai sėkmingai prigijo, paciento būklė stabili", – vardijo Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius prof. Laimonas Griškevičius. Šia proga jis - "Lietuvos žinių" pašnekovas.

Naudojasi pasauliniu registru

– Priminkite, kaip ir kada Lietuvoje pradėtos kaulų čiulpų transplantacijos.

– Pirmąją transplantacijos procedūrą, kai donoro kaulų čiulpų kamieninės ląstelės sulašinamos į veną, 1999-aisiais atliko VUL SK medikų komanda, vadovaujama gydytojo hematologo Igorio Trociuko. Pirmasis pacientas taip pat sirgo ūmia leukemija, bet jis gyvas ir sveikas.

– Kaip, bėgant metams, keitėsi transplantacijų skaičius?

– Kai tik pradėjome jas daryti, atlikdavome po keletą procedūrų per metus. Vėliau tas skaičius sparčiai didėjo, bet nuolat kildavo problema, nes trūkdavo donorų. Tuomet negalėjome naudotis pasaulinio negiminingų kaulų čiulpų donorų registru, todėl nedarydavome negiminingų donorų kaulų čiulpų transplantacijų. Tikimybė, kad pavyks rasti pacientui giminingą donorą – brolį ar seserį, yra tik apie 20 procentų.

Kai 2004-aisiais gavome galimybę prieiti prie pasaulinio registro (į jį šiuo metu įtraukta beveik 16 mln. potencialių donorų), transplantacijų gerokai pagausėjo. Šiuo metu jų atliekame maždaug 200 per metus, t. y. daugiau nei visų kitų organų transplantacijų Lietuvoje kartu sudėtos. Mat kitose srityse didžiausia problema - donorų trūkumas, o mes tai galime išspręsti. Be to, yra ligų, kai pacientas pats sau gali būti donoras.

Gelbėtojų sąrašas ilgėja

– Taigi prireikus donoras atsiranda bet kuriam ligoniui?

– Šiuo metu tinkamą donorą randame 9 iš 10 pacientų. Tai pavyksta padaryti vidutiniškai per 41 dieną nuo paieškos pradžios. Tačiau transplantaciją atliekame ir tuo atveju, jei tinkamo donoro nepavyksta rasti. Tada kaulų čiulpus persodiname iš šiam tikslui mažiau tinkamo asmens.

Dauguma Lietuvos pacientų donorų – užsieniečiai. Tiesa, tik trečdalis kaulų čiulpų transplantacijų atliekamos juos paėmus iš kito žmogaus. Dviem trečdaliais atvejų pacientai patys tampa sau donorais.

– Onkohematologinių ligonių bendrija "Kraujas" drauge su gydytojais ir kitais neabejingais žmonėmis ne kartą organizavo viešas kampanijas, kurių tikslas - pasiekti, kad kaulų čiulpų donorais taptų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. Kiek tai prisidėjo plėtojant transplantacijas mūsų šalyje?

– Tos akcijos buvo labai svarbios. 2004-aisiais Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre nebuvo nė 1000 potencialių donorų, o dabar jų apie 10 tūkstančių.

Šio registro pradžia tokia: kai žmogus susirgdavo kraujo vėžiu ir nerasdavome giminingo donoro, kraujo duodavo paciento artimieji, draugai ir pažįstami, vildamiesi, kad galbūt paaiškės, jog kas nors gali tapti tais gelbėtojais. Tačiau jau nuo 2004-ųjų pradėjome sistemingai didinti į registrą įtrauktų asmenų skaičių. Tie dabar esantys 10 tūkst. žmonių – visai neblogas rodiklis Lietuvai. Šių asmenų duomenys įtraukti ir į pasaulinį negiminingų donorų registrą. Jau 37 Lietuvos gyventojai yra donavę savo kaulų čiulpus. Jų recipientais tapo tiek lietuviai, tiek užsieniečiai.

Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registras plečiamas ir toliau. Ypač stengiamės pritraukti jaunų žmonių – tikėtina, kad būtent jie iš potencialių kada nors taps realiais donorais. Be to, transplantacijų iš jaunų donorų kaulų čiulpų rezultatai yra geresni.

Efektyviausias gydymas

– Taigi kokie Lietuvoje atliekamų kaulų čiulpų persodinimo rezultatai? Ar pavyksta iš ligos gniaužtų išplėšti vis daugiau žmonių?

– Jie panašūs į JAV, turtingos šalies, šių transplantacijų pradininkės, rezultatus. Džiaugiamės, kad rodikliai pamažu gerėja, pasveiksta vis daugiau žmonių.

Transplantacijų rezultatai labai priklauso nuo turimų medicinos technologijų ir ligos, kuria serga pacientas. Štai aplastinės anemijos atveju (ja sergant nesigamina kraujas) kaulų čiulpų persodinimo sėkmė viršija 90 procentų. Sunkiausių stadijų limfoma sergančių ligonių po transplantacijos pasveiksta du trečdaliai. Ūmaus kraujo vėžio atveju pavyksta išgelbėti kas antrą pacientą. Vis dėlto transplantacija yra efektyviausias gydymas, kitaip visi ligoniai mirtų.

Žinoma, jei žmogų galima išgydyti vaistais, tai ir daroma. Kaulų čiulpų persodinimas paprastai daromas tada, kai vaistai neveikia arba veikia neefektyviai.

– Teko girdėti, kad transplantacijas atliekate ir pacientams iš kitų šalių.

– Esame jas darę Latvijos, Kazachstano, Rusijos pacientams. Šie žmonės patys mus susirado. VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre kaulų čiulpų persodinimo procedūrų atliekama daugiausia Baltijos šalyse.

– Kaip kito pats transplantacijos procesas, pradedant pirmuoju ir baigiant tūkstantuoju pacientu?

– Atsirado daug naujų technologinių dalykų, smarkiai pagerėjo donorų parinkimas ir pacientų parengimas transplantacijai. Kai kuriems ligoniams taikome vadinamąją ląstelių terapiją, kai, siekiant kuo geresnių transplantacijos rezultatų, tam tikru būdu parenkami ir apdorojami kaulų čiulpai. Be to, atsiranda naujų kraujo vėžio gydymo metodų – taikinių terapija. Juos taikant įmanoma atlikti transplantacijas net sunkiausiems pacientams ir šitaip juos išgelbėti.

Dauguma naujausių technologijų Lietuvoje yra prieinamos, tačiau kai kurios jų tokios brangios, kad kol kas negalime taikyti pacientams. Vis dėlto ateis laikas, kai ir jas galėsime naudoti.

Vėl jaučia įtampą

– Plėsti transplantacijas turbūt gerokai trukdo finansinės kliūtys?

– Prieš dešimt metų tai buvo tikrai didelė problema, nes transplantacijoms skirtos lėšos baigdavosi kone per pirmą pusmetį. Vėliau galėjome ramiai dirbti, nes valstybė suvokė, kokia tai svarbi sritis. Įvardijus transplantacijas gyvybę gelbėjančiomis procedūromis, skirtas adekvatus finansavimas, jos tapo standartine gydymo dalimi ir buvo atliekamos visiems pacientams, kuriems to reikia. Tai išties didelis laimėjimas.

Tačiau pernai ir šiemet situacija pablogėjo. Vėl jaučiame įtampą, nes sumažinus finansavimą visai sveikatos apsaugai, tai atsiliepė ir mums. Skirtos lėšos išseko dar spalio pabaigoje, todėl transplantacijų programai iškilo grėsmė. Vis dėlto atliekame jas ir toliau, nes tikimės, kad išlaidos bus padengtos. Atrodo, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa atsižvelgė į mūsų prašymus ir sprendžia šią sudėtingą situaciją (sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis LŽ patvirtino, kad stengiamasi užtikrinti tolesnę kaulų čiulpų transplantacijų plėtrą, - aut.).

Naujas pritaikymas

– Ar įmanoma tikėtis, jog ateityje gydymas vaistais visiškai pakeis transplantacijas?

– Aišku, būtų gerai, jei modernus, ne toks toksiškas gydymas vaistais visai išstumtų kaulų čiulpų transplantacijas. Panašiai nutiko vieno iš kraujo vėžių – lėtinės mieloleukemijos - atveju. Modernus gydymas taikinių terapija sumažino dėl šios ligos atliekamų transplantacijų skaičių, bet visiškai jų nepanaikino. Mat yra pacientų, kurių toks metodas neveikia. Kita vertus, modernus gydymas gali taip pagerinti ligonių savijautą, kad jie, iki tol buvę netinkami transplantacijai, tampa tinkami.

Tobulėjant technologijoms kaulų čiulpų persodinimą galima taikyti vis daugiau pacientų, ne vien patiems jauniausiems, kurie šiuo metu sudaro daugumą recipientų. Nemanyčiau, kad per artimiausius 10-20 metų transplantacijos dėl kraujo vėžio išnyks. Jų gali net daugėti, nes šios procedūros ras savo vietą šalia modernaus gydymo.

- Kaulų čiulpų transplantacijas jau bandoma taikyti ne tik kraujo vėžiui gydyti. Papasakokite apie tai.

– Dabar kaulų čiulpų transplantacijos daugiausia atliekamos ligoniams, sergantiems limfoma, daugine mieloma ir ūmiu kraujo vėžiu. Tačiau šį gydymą jau bandoma taikyti ir, tarkime, autoimuninių ligų atveju. Mat atlikus kaulų čiulpų transplantaciją tarsi "perkraunama" visa imuninė sistema.

Viena tokių ligų, kuriai iki šiol nėra adekvataus gydymo, – sisteminė sklerozė. Prieš metus darytas tyrimas parodė, kad kaulų čiulpų transplantacija yra kur kas efektyvesnė nei kitoks gydymas. Mūsų centre esame atlikę transplantaciją vienam šia liga sergančiam pacientui ir jau šiandien galime stebėti teigiamus rezultatus: liga nebeprogresuoja, po truputį atsitraukia.

Daug tyrimų atliekama ir vertinant kaulų čiulpų transplantacijos taikymą sergant išsėtine skleroze. Neabejoju, kad bus atrasta daugiau sunkių ligų, kai kaulų čiulpų persodinimas taps efektyviu gydymo metodu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"