TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tvankią dieną kanda ne tik karštis

2010 07 27 0:00
Karštis ir drėgmė - palanki terpė mikrobams. Svarbu, kad jie nepatektų į žaizdą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Alinančios kaitros dienomis padaugėjo ne tik perkaitusių, bet ir patyrusių traumų ar sukandžiotų žmonių. Itin įsiutę šią vasarą uodai ir erkės, alkoholiu "besigaivinančių" tautiečių išerzinti šunys ir katės. Laimė, sveikatai pavojingų gyvatės, bitės ar širšės įkandimų beveik nepasitaikė.

Anot Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjo Algimanto Pamernecko, dabartinis metas itin išsiskiria traumų gausa, - susižeidusių žmonių sulaukiama dvigubai daugiau nei įprastai, panašiai tiek, kiek slidžią žiemą. Koją kišą netikęs tautiečių įprotis "gaivintis" alkoholiu, - vakarop prasidedanti ligoninės priėmimo skyriaus apgultis trunka iki pat vidurnakčio. "Mūsų kasdienybė - daugybė apsvaigusių jaunuolių. Karščio, nuovargio ir alkoholio derinys tiesiog skatina liūdnas pasekmes. Jaunystė šiuo atveju - neigiamas veiksnys, nes jauni žmonės dažniausiai negeba vertinti situacijos kritiškai", - teigė gydytojas.

Mikrobų peryklos

Kaitra ir drėgmė sukuria palankią terpę mikrobams. Į VGPUL priėmimo skyrių kreipėsi vilnietė, kuri buvo šokiruota netikėtai pasigautos infekcijos. Savaitgalį sodyboje dažydama namelį ji šiek tiek pritrynė pirštą, o vėliau, nieko bloga neįtardama, išsimaudė netoliese esančiame ežere. Netrukus pirštas labai ištino, pakilo temperatūra. Atvykus į ligoninę budintis gydytojas išvalė susikaupusius pūlius, skyrė antibiotikų.

"Jei oda pažeista, atsirado žaizda, tos vietos nerekomenduojama šlapinti, o ypač maudytis kokiuose nors vandens telkiniuose, - negalime būti tikri, ar taip nepateks infekcija. Juolab kad šiltame vandenyje susidaro palankesnės sąlygos mikroorganizmams rastis ir daugintis", - sakė A.Pamerneckas.

Higienistai perspėja, kad maudyklų vandens kokybė labai pablogėja po stiprių liūčių. "Jos išplauna teršalus iš pievų, kanalizacija neaprūpintų vietų. Netrukus po audrų maudytis atviruose vandens telkiniuose nepatartina. Užterštas vanduo, net ir patekęs į akis ar ausis, gali sukelti infekciją", - sakė Higienos instituto Sveikatos tyrimų centro mokslo darbuotoja Gražvydė Norkienė. Turimi duomenys patvirtina, kad šį, taip pat ir liūtimis pasižymėjusį mėnesį, padidėjo stebimų maudyklų užterštumas. Mikrobiologinė tarša žarnyno enterokokais bei lazdelėmis birželį nustatyta 4,7 proc. maudyklų, liepą (ne galutiniais duomenimis) - jau 7,8 procento. G.Norkienę nustebino, kad tarša labiau išsiskyrė upių nei ežerų vandenys. Beje, liepą tradiciškai padidėja vandens žydėjimas, šis procesas kai kur dabar itin intensyvus. "Tokiame vandenyje maudytis ne tik nemalonu, bet ir pavojinga dėl galimo poveikio sveikatai: padidėja vandens toksiškumas, alerginių reakcijų tikimybė", - sakė G.Norkienė.

Sukandžioti šunų ar kačių

Dar viena aktualija - įgėlimai. Tačiau Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Alergologijos centro vadovas Eduardas Razgauskas neturėjo informacijos apie mirtinas alergines reakcijas dėl bitės, vapsvos ar širšės sugėlimo. "Įprastų reakcijų pasitaiko, bet nelabai daug", - tvirtino gydytojas.

VGPUL Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjui A.Pamerneckui šią vasarą neteko girdėti, kad būtų kreipęsi gyvatės užpulti žmonės. "Tačiau turime gana daug katės ar šuns apkandžiotų žmonių. Negalima atmesti, kad tai lemia karštis. Be to, gyvūnai nemėgsta girtuoklių", - pabrėžė A.Pamerneckas. Kad vasarą itin padaugėjo besikreipiančiųjų dėl naminių gyvūnų įkandimų, patvirtino ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) atstovai. Per pirmąjį šių metų pusmetį sostinėje užfiksuota 616 apkandžiojimo atvejų, 409 jų - per antrąjį ketvirtį. Pasak centro vyriausiosios specialistės Alviros Blažytės, gyvūnų apkandžiotų žmonių ypač padaugėja ilgaisiais savaitgaliais bei pirmąją dieną po jų. "Tai, matyt, susiję su pomėgiu išgerti, - tada dažniau pykstamasi su gyvūnais", - A.Pamerneckui antrino A.Blažytė.

Turima statistika rodo, kad daugiausia sužalojimų patirta dėl šuns ar katės įkandimo, tačiau yra užregistruota atvejų, kai žmones apkandžiojo beždžionė, žiurkė, arklys ir net bebras.

Kankintojai uodai

Šią vasarą aktyvios ir erkės, pastaruoju metu registruojama nemažai Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejų. Vasarotojai skundžiasi dėl uodų ar kitų vabzdžių įkandimų, nors Vilniaus VSC duomenimis, ypatingesnių sveikatos sutrikdymo atvejų dėl jų nefiksuota. Vis dėlto vykstant į gamtą derėtų turėti apsauginių purškalų ar tepalų. VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Birutos Zdanevičienės teigimu, mašalai, vapsvos ir sparvos neperneša infekcinių ligų, jie gali sukelti tik alergiją. Tiesa, Lietuvoje veisiasi ir maliariniai uodai. "Tačiau, kad jie taptų pavojingi, reikia tam tikrų klimato sąlygų. Vietiniai maliarijos židiniai buvo užfiksuoti tik ilgą ir karštą 1956 metų vasarą. Dabartinė vasara šilta, bet dar nepakankamai ilga, kad tokios sąlygos susidarytų. Beje, tvyrantis karštis bei drėgmė naudingi ir įvežtiniam užkratui plisti", - sakė B.Zdanevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"