TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tyrė genomą dėl žarnyno ligų

2012 12 11 4:00
Tarptautiniame tyrime dalyvavę prof. L.Kupčinskas ir dr. J.Šventoraitytė-Skiecevičienė. / LŽ archyvo nuotrauka

Polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais, kaip ir polinkis sirgti raupais bei tuberkulioze. Tai nustatyta tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvavo ir du Lietuvos mokslininkai, metu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gastroenterologų jungtinio tyrimo su kolegomis iš Jeilio, Oksfordo, Kylio, Masačusetso ir kitų universitetų duomenys buvo paskelbti lapkričio mėnesio žurnale "Nature", viename labiausiai vertinamų mokslo žurnalų pasaulyje.

2009 metais į Tarptautinį uždegiminių žarnyno ligų genetikos mokslininkų konsorciumą buvo pakviesti LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas bei LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos vedėja dr. Jurgita Šventoraitytė-Skiecevičienė.

Žurnale "Nature" publikuoto tyrimo metu buvo rasta daugiau kaip 70 naujų žmogaus genomo regionų, kurių pokyčiai siejami su uždegiminių žarnyno ligų atsiradimu.  

"Svarbiausias tarptautinio mokslininkų kolektyvo atradimas - tai, kad genetinis polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais, kaip ir polinkis sirgti mikobakterijų sukeliamomis infekcijomis - raupais bei tuberkulioze", - sakė prof. L.Kupčinskas.

Tyrėjai daro prielaidą, kad mažėjant infekcijų sukėlėjų žmogaus aplinkoje kai kurių asmenų imuninė sistema gali persiorientuoti ir pradėti atakuoti savus audinius.

Uždegiminėmis žarnyno ligomis pasaulyje serga daugiau kaip 2,5 mln. žmonių. Šias autoimunines ligas sukelia genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveika. Minėtos ligos dar vadinamos civilizacijos  ligomis, nes jomis daug dažniau sergama išsivysčiusiose šalyse.

"Žmogaus žarnyną sudarantys mikroorganizmai - mikrobiota - įgyjama ankstyvoje vaikystėje ir būna gana stabili visą gyvenimą. Daugelis suaugusių Lietuvos gyventojų turi dar sovietiniais laikais, vaikystėje, įgytą žarnyno mikrobiotą, kurios įvairovė didesnė, nes tais laikais higienos ir sanitarijos reikalavimai buvo kur kas mažesni nei dabar, kai remiamasi Europos Sąjungos taisyklėmis", - teigė dr. J.Šventoraitytė-Skiecevičienė.

Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais, atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių - Ęie neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne.

Tuo būtų galima paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų Europoje ar JAV, taip pat retesnės ir sunkios šių ligų formos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"