TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tyrimas: Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumas

2013 02 18 14:03
AFP/Scanpix nuotrauka

Sveikatos  mokymo  ir  ligų  prevencijos centras   kartu  su   Vilniaus universiteto Medicinos  fakulteto Visuomenės sveikatos institutu ir savivaldybių  visuomenės   sveikatos biurais 2012 m.  rugsėjo - spalio mėn. atliko 18-os Lietuvos rajonų ir miestų suaugusių gyventojų apklausą, siekdamas įvertinti jų  gebėjimus ieškoti ir suprasti sveikatos informaciją.

Pirminės sveikatos priežiūros centrų lankytojams ir sveikatos mokymo renginių dalyviams buvo išdalintos 6823 anketos. Jas užpildė 6282 respondentai (92,1   proc.). Tyrimo duomenų analizei   panaudotos 6172   anketos (98,2 proc.).  75 proc. respondentų  sudarė  moterys,  25   proc.  –   vyrai.  Amžiaus vidurkis    –  42,5   m. Daugiausia respondentų  (69,7   proc.)   buvo  vidutinio   (30–59   m.)   amžiaus,   18,1   proc.   respondentų buvo jaunesnio (18–29 m.) ir 12,2 proc. – vyresnio amžiaus (≥ 60 m.) žmonės.

Apklausos metu buvo norima sužinoti kokiais informacijos šaltiniais sveikatos temomis Lietuvos gyventojai naudojasi, kaip supranta sveikatos priežiūros įstaigos platinamus leidinius, vaistų vartojimo instrukcijas, sveikatos radijo ir televizijos laidas, gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamą informaciją, rekomendacijas, patarimus bei  nurodymus. Taip pat ar sunku užpildyti medicininius dokumentus, ar dažnai kreipiasi į specialistą dėl medicininių terminų išaiškinimo, kokią įtaką skleidžiama medicininė informacija daro žmogaus elgsenai sveikatos atžvilgiu.

  Apklausa parodė, kad 95,1 proc. respondentų  geba   naudotis   nors   vienu   sveikatos   informacijos   šaltiniu. Daugelis  respondentų  naudojasi keletu  sveikatos informacijos šaltinių  (vidutiniškai vienas respondentas naudojosi 3 informacijos šaltiniais).  Dažniausiai gyventojai    kaip   sveikatos   informacijos  šaltinį  nurodė  televizijos    laidas  (64,1 proc.), gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų patarimus (54,1 proc.), spaudą (52,0 proc.) ir internetą  (48,2   proc.)   (1   pav.). Vyrų  ir   moterų  pagrindiniai informacijos   šaltiniai   nesiskyrė,   tik moterys jais naudojosi dažniau nei vyrai. Vyresnio  amžiaus žmonės (≥ 60 m.), dažniau naudojosi gydytojų  ir   kitų  sveikatos   priežiūros   specialistų  patarimais   (59,2   proc.),   klausėsi   radijo   sveikatos laidų (59,2 proc.), o jaunesni (≤ 29 m.) – dažniau informacijos ieškojo internete (54,6 proc.). Geros sveikatos, dirbantys, su aukštuoju išsilavinimu respondentai dažniau naudojosi  internetu, o nedirbantys, blogesnės sveikatos, turintys   žemesnį  išsilavinimą  dažniau  žiūrėjo   televizijos   ir  klausėsi   radijo   laidų,   kreipdavosi   patarimų į  gydytojus   ir   kitus   sveikatos   priežiūros   specialistus (p≤0,05).   

    43,1 proc. respondentų kartais arba dažnai būna sudėtinga suprasti gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamą sveikatos informaciją ar patarimus (48,7 proc.), 38,1 proc – vaistų vartojimo instrukcijas ir užrašus ant pakuočių, 25,6 proc – sveikatos priežiūros įstaigų platinamus leidinius (2 pav.), 21,0 proc. – radijo ir televizijos sveikatos laidas (iš jų 74,7 proc. turėjo pastabų dėl jų turinio, (27,7 proc.‒ dėl apipavidalinimo ar pateikimo formos).    

  Nesuprantančiųjų skaičius didesnis tarp vyresnio amžiaus, žemesnio išslavinimo, nedirbančių, blogesnės sveikatos būklės respondentų. (p ≤ 0,05).  Vyresnio amžiaus (≥  60    m.)   vyrams, žemesnio išsilavinimo, nedirbantiems, blogesnės sveikatos respondentams         sudėtingiau suprasti  informaciją  apie  sveikatos  stiprinimą  ir ligų  prevenciją  skaitant          sveikatos  priežiūros įstaigų  platinamus leidinius (brošiūras, atmintines, skrajutes),  klausantis     radijo  bei  žiūrint   televizijos    laidas,    klausantis    gydytojo      ar  kito   sveikatos  priežiūros specialisto teikiamų patarimų, skaitant instrukcijas ir užrašus ant vaistų pakuočių, pildant medicininius   dokumentus   nei   moterims,   jaunesnio   (≤  29   m.)   ir   vidutinio   (30‒59   m.)   amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, dirbantiems, geros sveikatos būklės respondentams (p ≤ 0,05).     

    43,5 proc. respondentų deklaravo, kad jų gauta sveikatos informacija iš dalies ar visiškai lėmė jų sveikatos elgsenos pokyčius. Iš jų: 24,0 proc. padidino savo fizinį aktyvumą, 21,3 proc. pradėjo sveikiau maitintis, 19,4 proc. – vartoti mažiau druskos, 8,6 proc. – pasiskiepijo, 7,1 proc – sumažino arterinį kraujo spaudimą, 6,3 proc. – metė rūkyti, 4,0 proc. – pradėjo vartoti mažiau cukraus, 2,1 proc. – riebalų, 5,7 proc – ėmė daugiau rūpintis savo sveikata, 1,4 proc. – pagerėjo savijauta.  Padidintas      fizinis  aktyvumas,      sveikesnė  mityba,       sumažintas      druskos    vartojimas,   metimas  rūkyti    –  dažniausi     respondentų  deklaruoti        sveikatos     elgsenos    pokyčiai.    Tiek    vyrų,   tiek  moterų  dažniausias sveikatos elgsenos pokytis buvo padidintas fizinis aktyvumas. Jaunesni respondentai dažniausiai keitė mitybos įpročius (pradėjo sveikiau maitintis), 30 – 59 m. respondentai dažniausiai didino fizinį aktyvumą, o 60 m. ir vyresni – dažniausiai mažino druskos vartojimą.

Išvados ir pasiūlymai

 1.   Pagrindiniai   Lietuvos   gyventojų sveikatos   informacijos   šaltiniai   yra   televizija,   gydytojai   ir   kiti sveikatos   priežiūros   specialistai,   spauda   ir   internetas.   Vyrų  ir   moterų  pagrindiniai   informacijos  šaltiniai    nesiskiria,   tik  moterys    jais  pasinaudoja    dažniau     nei  vyrai.  Vyresnio  amžiaus žmonės  dažniau  naudojasi    sveikatos    priežiūros    specialistų  patarimais,  klausosi    radijo   sveikatos    laidų, jaunesni – dažniau informacijos ieško internete.

2. 43,1 proc. respondentų būna sudėtinga suprasti gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto patarimus,   trečdaliui  ‒  vaistų  vartojimo      instrukcijas   ar  sveikatos    priežiūros   įstaigų  platinamus leidinius,  penktadaliui  –  radijo  ir  televizijos   laidas.  Nesuprantančiųjų  skaičius  didesnis  tarp vyresniojo amžiaus, vyriškos lyties, žemesnio išsilavinimo, nedirbančių, blogesnės sveikatos būklės respondentų.

3.   43,5   proc.   respondentų  pažymėjo,  kad  jų  gauta   sveikatos    informacija   sąlygojo      jų  sveikatos elgsenos     pokyčius.     Jaunesni    respondentai     dažniau    keitė  mitybos   įpročius,    vidutinio  amžiaus  – didino fizinį aktyvumą, o 60 m. ir vyresni – dažniausiai mažino druskos vartojimą.

4. Siekiant padidinti perduodamos sveikatos informacijos prieinamumą jaunesnio amžiaus, daugiau išsilavinusiems,  sveikiems  gyventojams dažniau    naudotinas     internetas,  o vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo, blogesnės sveikatos asmenims dažniau naudotinos radijo laidos, specialistų patarimai.

5.  Siekiant pagerinti    gyventojams  perduodamos    sveikatos    informacijos     suprantamumą  (jos efektyvumą)   teikiant    sveikatos     patarimus, rengiant    sveikatos    laidas     ir   sveikatos     žinias propaguojančius leidinius, reikia atkreipti dėmesįį gyventojų, kuriems ši informacija skirta, amžių, išsilavinimą, užimtumą bei sveikatos būklę.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"