TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tyrimas: rinkdamiesi maistą, lietuviai didžiausią dėmesį skiria kainai ir sveikumui

2016 06 12 16:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuviai ypatingą dėmesį skiria maisto kainoms. Tačiau šią tendenciją sparčiai vejasi ir kita – vis daugiau mūsų šalies gyventojų ima propaguoti sveikesnį gyvenimo būdą ir pirkti ekologišką maistą. 

Atliktas maisto pasirinkimo įpročių tyrimas Baltijos šalyse atskleidė, kad Lietuvoje galima išskirti du pagrindinius pirkėjų tipus – tie, kurie maistą perka pirmiausia atsižvelgdami į kainą (26 proc.), ir sveiko maisto entuziastai (24 proc.), tyrimą atliko pakuočių gamintojas „Tetra Pak“.

Kiekvieną dieną Šiaurės ir Baltijos šalių gyventojai nusiperka daugiau nei 47 mln. maisto produktų. Dėl šios priežasties specialistai pabrėžia, kad, perkant maistą, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo kainą ar sudedamąsias dalis, bet ir į pakuotę.

Lietuviai – taupieji, kaimynai – sveikuoliai ir pragmatikai

Tyrimas atskleidė, kad didžiausią pirkėjų dalį Lietuvoje sudaro tokie vartotojai, kurie maistą renkasi pirmiausia atsižvelgdami į kainą (26 proc.). Taip pat labai svarbi kategorija yra sveiko maisto entuziastai (24 proc.). Tyrimas parodė, kad didžioji dalis šiai grupei priskiriamų pirkėjų yra aukštesnes pajamas gaunančios moterys, kurios turi šeimas. Šios kategorijos pirkėjai stengiasi rinktis sveiką maistą be nenatūralių priedų ir mielai gamina namuose. Kitos dvi taip pat populiarios pirkėjų grupės šalyje – nuolat skubantys (22 proc.) ir pragmatiški pirkėjai (21 proc.).

Latvijoje dažniausiai pasitaikanti pirkėjų kategorija yra sveiko maisto entuziastai (33 proc.), o Estijoje – pragmatiškieji pirkėjai (36 proc.), kurie maistą renkasi racionaliai, ieškodami kompromiso tarp produkto sveikumo ir kainos.

Skiria per mažai dėmesio pakuotės ekologiškumui

Paklausus pirkėjų apie tai, pagal ką jie renkasi maisto produktų pakuotę, paaiškėjo, kad lietuviams svarbiausia yra patogumas (kad būtų patogu parsinešti namo) (39 proc.) ir tai, kad pakuotė išlaikytų produktą šviežią, nenaudojant konservantų (38 proc.). Tokie patys prioritetai akcentuojami ir Latvijoje (atitinkamai 52 proc. ir 41 proc.), ir Estijoje (49 proc. ir 48 proc.).

Baltijos šalių pirkėjams svarbiausia ant pakuotės rasti šią informaciją: galiojimo datą, produkto pavadinimą ir sudėtines jo dalis.

Pakuotės ekologiškumui ir poveikiui aplinkai, kaip rodo tyrimas, Baltijos šalių pirkėjai skiria vis dar per mažai dėmesio: Lietuvoje tai svarbu 12 proc., Latvijoje ir Estijoje – 17 proc. apklaustųjų. Tačiau „Tetra Pak“ pastebi, kad gyventojų sąmoningumas auga.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 35 proc. apklaustųjų yra pasiryžę už aplinkai draugišką pakuotę mokėti papildomai (iki 0,08 Eur), o 36 proc. pirkėjų rinktųsi tokią pakuotę, jeigu kaina nesikeistų. Mokėti daugiau labiau linkę sveiko maisto entuziastai ir pragmatiškieji pirkėjai. O pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje mokėti papildomai norėtų pusė arba beveik pusė apklaustųjų.

„Tetra Pak“ tyrimas taip pat parodė, kad devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, jog kartoninės gėrimų pakuotės yra labiausiai draugiškos aplinkai. 60 proc. apklaustųjų teigia, kad, pirkdami pieną ir sultis, pirmenybę teikia kartoninėms pakuotėms. Be to, septyni iš dešimties Baltijos šalių gyventojų tiki, kad ateityje aplinkai draugiškų pakuočių populiarumas tik didės.

Vis dar gajūs mitai

Baltijos šalių pirkėjų apklausa parodė ne tik gyventojų įpročius, bet ir atskleidė klaidingus jų įsitikinimus. Pavyzdžiui, 70 proc. lietuvių mano, kad parduotuvių lentynose, o ne šaldytuvuose esančios sultys kartoniniuose pakeliuose greičiausiai savo sudėtyje turi konservantų.

Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai yra mitas, nes Lietuvos įstatymai aiškiai apibrėžia, kad sultyse negali būti jokių konservantų ar pridėtinio cukraus. Dėl aseptinės kartoninės pakuotės gamybos technologijos ir kelių jos sluoksnių – kartono, plastiko ir aliuminio, neatidarytas sulčių pakelis gali būti laikomas kambario temperatūroje iki 12 mėnesių.

„Tetra Pak“ nuomonės apklausa buvo atlikta 2016 m. balandį, bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Latvijas Fakti“. Iš viso buvo apklausta 3112 respondentų, kurių amžius yra nuo 15 iki 74 metų. Apklausa vykdyta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"