TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ugdymo įstaigoms - ekologiška dovanėlė

2013 09 16 6:00
Lėšų poreikis programai „Pienas vaikams“ šiemet padidėjo kone dvigubai. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo kitų metų sausio ugdymo įstaigų, dalyvaujančių valstybės ir Europos Sąjungos (ES) remiamose programose „Pienas vaikams“ bei „Vaisiai ir daržovės vaikams“, auklėtiniams žadama tiekti tik ekologiškus produktus. Jie kainuos brangiau, bet bus perkami už tą pačią sumą, tad vaikai šiomis gėrybėmis mėgausis rečiau.

Kad Lietuvos darželinukus ir pradinukus galėtų pasiekti sveikesni ekologiški pieno produktai, vaisiai ir daržovės, svarstyta jau kurį laiką. Nuo kitų metų kalbos turėtų tapti realybe. LŽ kalbintas žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas pabrėžė, kad ekologiškiems produktams pirkti valstybė ir ES neskirs daugiau pinigų - jų teks įsigyti turint tą patį biudžetą.

Susirūpinę dėl pinigų

Anot R.Šatkausko, yra trys būdai įprastus produktus pakeisti ekologiškais – rečiau juos tiekti, mažinti porcijų dydį arba siaurinti asortimentą. „Apie tai diskutavome ne vieną valandą ir ne vieną dieną. Tačiau bendra išvada tokia – geriau rečiau, bet ekologiški produktai“, - pabrėžė viceministras.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis LŽ teigė, jog šiuo metu programos „Pienas vaikams“ bei „Vaisiai ir daržovės vaikams“ yra keičiamos. Taisyklėse norima nustatyti, kad į ES ar valstybės finansinę paramą pretenduojančios ugdymo įstaigos privalės pirkti tik ekologiškus produktus.

R.Krasuckis neslėpė, jog pakeitimus lemia ir gerokai padidėjęs norinčiųjų dalyvauti minėtose programose skaičius. „Didžiąją dalį lėšų, kurių reikia pieno produktų tiekimo ikimokyklinukams ir pradinukams programai įgyvendinti, skiria mūsų valstybė. Kuo susidomėjimas ja didesnis, tuo biudžetas solidesnis. Šiuo metu jau svarstoma, kaip padaryti, kad 15–16 mln. litų per metus siekiančios išlaidos nebeaugtų“, - kalbėjo departamento direktorius.

Pabaigos nenumatyta

R.Krasuckio teigimu, dar neaišku, kiek ugdymo įstaigų toliau dalyvaus programose. Produktų pirkimus nuo spalio 1-osios jos organizuos pačios, vėliau išlaidų sąmatas pateiks Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. Jas įvertinę valdininkai perves reikiamą sumą į mokyklų ir darželių sąskaitas.

ŽŪM atstovas neabejojo, kad programos išpopuliarėjo dėl jų naudos ir galimybių. Iš pradžių ES finansavo išlaidas pienui, kurį išgerdavo darželinukai ir pradinukai, pirkti. Paskui imta skatinti apskritai pieno produktų – jogurto, sūrelių, varškytės – vartojimą.

„ES nėra numačiusi programos „Pienas vaikams“ pabaigos. Tad ši programa bus finansuojama tol, kol ugdymo įstaigos joje dalyvaus“, - sakė R.Krasuckis.

Nuo 2004-ųjų, kai vaikams iki penktos klasės buvo suteikta galimybė ugdymo įstaigose gauti nemokamo pieno, anot pašnekovo, daug kas pasikeitė. Pirmais metais valstybė tam išleido tik apie 150 tūkst. litų. Dabar skiriama suma yra šimtą kartų didesnė. Didžioji dalis lėšų (apie 80 proc.), kuriomis kompensuojama už pieną ir jo gaminius (kefyrą, jogurtą, varškę), atseikėjama būtent iš nacionalinio biudžeto.

Be to, programą „Pienas vaikams“ iš pradžių skeptiškai vertino Lietuvos mokytojai. Jie manė, kad mokyklos turi užsiimti mokymo, o ne maitinimo programomis. Tačiau šiuo metu požiūris yra visiškai pasikeitęs.

Populiarumo netrūksta

Kad programa šiandien sulaukia itin daug dėmesio, kalbėjo ir ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės skyriaus vedėja Lilija Tepelienė.

Programoje „Pienas vaikams“ dalyvaujančių ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių klasių mokinių šių metų pradžioje buvo 196 tūkstančiai, o baigiantis mokslo metams - jau 211 tūkstančių, t. y. beveik 8 proc. daugiau. Pasak L.Tepelienės, ši programa apima net 95 proc. ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių klasių mokinių, ir jos populiarumas vis didėja.

Esant būtinybei padengti skolas už 2012 metus ir gausėjant programoje dalyvaujančių vaikų, lėšų poreikis jai šiemet išaugo kone dvigubai. „Todėl jau nuo vasario buvo sumažintas pieno dalijimo dienų - iki trijų per savaitę - skaičius. Pieno produktai nebuvo dalijami vasarą, taip pat sumažintas remiamų pieno gaminių nacionalinės paramos dydis“, - vardijo L.Tepelienė.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas minėjo, kad programoje „Vaisiai ir daržovės vaikams“ 2009-aisiais, kai ji buvo pradėta įgyvendinti, dalyvavo 230 ugdymo įstaigų. Už ES skiriamus šešis eurus per mėnesį kiekvienas iš 19 tūkstančių 6-10 metų vaikų gaudavo vertingų produktų. Pernai, praėjus vos ketveriems metams nuo programos pradžios, dalyvių padaugėjo 10 kartų. Dabar vaisiais ir daržovėmis aprūpinama 1380 ugdymo įstaigų, kuriose mokosi 192 tūkst. ikimokyklinukų bei pradinukų.

Kaip LŽ tikino Kauno Senamiesčio progimnazijos direktorė Nijolė Vitkauskienė, ugdymo įstaigos jau žino apie ŽŪM planus reikalauti, kad vaikams būtų tiekiamas ekologiškas pienas, vaisiai ir daržovės. „Programų nauda neabejojame. Jei produktai dar bus ir ekologiški, tuomet vaikams bus tik geriau“, - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"