TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Uodai ir erkės. Kaip išvengti jų įkandimų?

2014 06 09 6:00

Įkyrus uodų zyzimas išblaško miegą, mažina darbingumą, jų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus. Erkių atakų pasekmės dar pavojingesnės. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, kaip išvengti šių gyvių atakų ir kaip elgtis, jiems jau įkandus.

Uodai – neatskiriami poilsio gamtoje palydovai. Pelkėtose ir apskritai drėgnesnėse vietose šiltu oru žmogų ir gyvūnus puola nesuskaičiuojami uodų spiečiai. Uodai paplitę beveik visame pasaulyje: tiek karštuose, tiek šaltuose kraštuose. Pasaulyje žinoma apie 3 000 rūšių uodų, Lietuvoje gyvena apie 300. Tačiau ne visų rūšių uodai puola žmogų: vieni renkasi paukščius, kiti – arklius, o kai kurie – varles ir vėžlius. Be to, ne visi uodai yra kraugeriai.

Kai kurie uodai platina pavojingas užkrečiamąsias ligas – jie gali perduoti iki 150 sukėlėjų rūšių, iš jų 50 patogeniškų žmogui. Pavojingiausi yra maliariniai uodai, platinantys keturių rūšių maliarijos sukėlėjus, kurie bręsta uodo patelės organizme.

Kaip teigia Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Irina Bulsienė, nors uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje - maliarija, uodų platinami encefalitai.

Uodų elgsena ir kitos biologinės savybės priklauso nuo jų rūšies. Labiausiai Lietuvoje paplitę taip vadinami miško uodai: apie 98 proc. žmogų puolantys uodai, priklauso Aedes genčiai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: nedideliuose stovinčio vandens klanuose, miško balutėse, drevėtuose drėgnuose medžiuose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpose. Kuo daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra – tuo uodų populiacija gausesnė.

Kaip išvengti uodų įkandimų?

Namus nuo šių vabzdžių patikimiausiai apsaugos specialūs tinkleliai langams ir durims. Na, o vykstantiems į gamtą apsisaugojimui nuo uodų įkandimų patartina naudoti repelentus (kraujasiurbius nariuotakojus atbaidančias medžiagas). Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros - aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai arba garuojantys prietaisai. Efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo repelento rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui.

Lauke patartina naudoti prieš uodus skirtas žvakes. Jų sudėtyje yra aromatinių medžiagų, kurios degant pasklinda aplinkoje ir atbaido uodus.

Gaminamos ir kitos priemones, naudojamos ir patalpų apsaugai: insekticidus garinančios spiralės, elektriniai insekticidų garintojai.

Keletas liaudiškų patarimų, kaip atbaidyti uodus:

•Uodus atbaido gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, anyžiaus ir eukalipto kvapai. Šių augalų aliejumi reiktų patepti odą arba užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, laužo, degtuko ar net įkaitintos keptuvės. Taip pat galima ant palangės padėti šių augalų aliejuje išmirkytą vatos gabalėlį.

•Arbatmedžio aliejus taip pat gali pasitarnauti atbaidant uodus. Be to, jis padeda sušvelninti įkandimo pasekmes.

•Senovėje uodų ir kitų kraują siurbiančių vabzdžių atbaidymui buvo naudojamas varpučio (plačiai paplitusios piktžolės) šaknų nuoviras.

•Galima naudoti smulkiai supjaustytus šviežius ievos ar baziliko lapus bei žiedus.

•Šviežiai nuskintos šeivamedžio šakeles, pomidorų lapų kvapas taip pat gerai baido uodus.

•Jeigu nusprendėte pabūti gamtoje, į laužą galima įmesti pušų, eglių kankorėžių arba truputį padžiovintų kadagio spyglių.

•Kedrų aliejaus kvapas atbaido ne tik uodus, bet ir muses bei tarakonus.

•Joks vabzdys nedrįs nutūpti ant veido, jeigu jį nusiprausite pelyno nuoviru.

Jeigu jau įkando:

•Uodų sukandžiotas vietas būtinai nuplaukite švariu vėsiu vandeniu su muilu ir netrindami nusausinkite. Tada ant skaudamų vietų uždėkite ledo arba kitokį šaltą kompresą, įkandimų vietą patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, kurie efektyviai malšina uždegimą ir niežulį, mažina skausmą ir tinimą.

•Uodo įkandimo sukeltą niežulį galima numalšinti ant įkandimo vietos 15 min. palaikius vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu.

•Skausmą ir niežulį gerai naikina šviežiai trinti pelyno, petražolės, mėtos ar gysločio lapai.

•Nereiktų pamiršti „seno gero“ tepalo „Žvaigždutė“. Jis, beje, taip pat gerai atbaido uodus.

Ką reikia žinoti apie erkes?

Būnant gamtoje, nepamirškite ir apie nebylias „teroristes“, tykančias žolėje – erkes. Erkės – voragyvių klasės gyvūnai. Pasaulyje jų priskaičiuojama apie 850 rūšių. Eurazijoje sutinkama apie 70 rūšių erkių. Lietuvoje dažniausiai pasitaikančių erkių išvaizda primena mažą vorą, tačiau jų kūnas plokščias, kietas. Dauguma erkių yra įvairių rudų atspalvių. Europinė miško erkė Ixodes ricinus – pagrindinis erkių platinamų ligų platintojas Europoje ir Lietuvoje.

Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze, erlichijoze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus sukėlėjais infekuotai erkei, tačiau erkiniu encefalitu galima užsikrėsti taip pat vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Kur daugiausiai galima rasti erkių?

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės gyvena tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų.

Šių nebylių terorisčių galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose – avietynuose, alksnynuose, riešutynuose, miško jaunuolyne. Juose vešli žolė, daug perpuvusių augalų ir šakų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų. Minėtose vietovėse sau prieglobstį randa laukiniai gyvūnai, gausų graužikų. Būtent čia erkės puola savo “maitintojus”, o prisisotinusios kraujo palieka gyvūno kūną ir čia pat tęsia savo raidą.

Erkių galima aptikti ne tik miške – jų aptinkama kolektyviniuose soduose, miesto parkuose, skveruose, stadionuose, kapinių teritorijoje, paplūdimių žaliojoje zonoje ir net mikrorajonų žaliuosiuose želdinių plotuose.

Kaip išvengti erkės įsisiurbimo? Štai keletas patarimų.

Tinkama apranga

•Dirbdami sode ar planuodami išvyką į gamtą, tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apdoroti repelentais – preparatais, atbaidančiais erkes.

•Kas 1-2 valandas apžiūrėkite drabužius – ar jais neropoja erkė, ir kūną – gal erkė jau įsisiurbė?

•Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje neveši žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant – judant raumenims joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

•Grįžę iš miško, sodo ar pasivaikščiojimo gamtoje, drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje. Sausame ore erkės gyvena labai trumpai. Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Dar kartą apžiūrėkite savo kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą - į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Gerai iššukuokite plaukus, išsimaudykite.

Erkių gausumą sumažins tinkamai sutvarkyta aplinka:

•Poilsiui parinkite atvirą aikštelę, kuo toliau nuo brūzgynų, pernykščio šieno ir šiaudų kupetų, griovių, ganyklų.

•Aikštelėje iškirskite menkaverčius krūmokšnius, surinkite sausas šakas.

•Nuolat šienaukite žolę ir išneškite ją kuo toliau nuo poilsiavietės, stovyklavietės, kitų poilsio ir darbo objektų, taip pat - sodų, sanatorijų, reabilitacijos ir gydymo įstaigų.

•Negalima arti įrengti buitinių atliekų sąvartyno, nes privilioti graužikai ant savo kūno atneš erkių.

•Mišką apie poilsiavietes, stovyklavietes ar sodą reikia sutvarkyti 30-50 metrų spinduliu – iškirsti sausuolius, pašalinti senus kelmus, praretinti krūmus, nušienauti žolę, surinkti sausas šakas, lapus ir t.t.

•Pasivaikščiojimo ar bėgimo takai turi būti ne siauresni kaip 1,5 metro pločio, žolę prie jų reikia nuolat šienauti ir nunešti kuo toliau nuo poilsiavietės.

•Periodiškai naikinkite graužikus gyvenviečių, poilsiaviečių, stovyklaviečių, sanatorijų, kitų darbo bei poilsio objektų teritorijose.

Jei erkė įsisiurbė

Jei taip nutiko, kuo greičiau ją ištraukite! Kuo ilgiau erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų paklius į organizmą. Jei neturite galimybių pašalinti erkę gydymo įstaigoje, paimkite pincetą (tiks ir tankus audinio arba popieriaus gabalėlis), suimkite erkę už galvos kuo arčiau odos ir iš lėto traukite, kol pakilęs odos paviršius sudarys “palapinę”. Keliolika sekundžių išlaikykite tokią padėtį. Po to erkę staigiu judesiu ištraukite ir įkandimo vietą rūpestingai dezinfekuokite – nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu. Traukdami erkę, stenkitės nesuspausti jos pilvelio – galite įšvirkšti ten esančius Laimo ligos sukėlėjus tiesiai į žaizdelę, tokiu būdu pagerindami užkrato patekimą į organizmą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"