TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Urmu tiriami vyrai rizikuoja nukentėti

2011 01 18 0:00
Prof. F.Jankevičius pasakojo apie naują pasaulio urologų požiūrį į prostatos vėžio diagnostiką.
Alinos Ožič nuotrauka

Ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos nauda, regis, neabejotina. Bet kodėl minėto testavimo pasekmes prieštaringai vertina patys medikai?

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa šiemet vyks jau šeštus metus. Jai numatoma skirti 6,2 mln. litų. Vyrai nuo 50 iki 75 metų vėl galės nemokamai atlikti PSA (prostatos specifinio antigeno) kraujo testą. Jo rezultatai lems arba nusiraminimą, jog ligos nėra, arba tolesnius tyrimus, o kartais - ir gydymą.

Tačiau pastaruoju metu pasaulyje vis garsiau prabylama apie hiperdiagnozavimo pavojų. Mat nustačius ligą kartais be būtino reikalo griebiamasi agresyvaus gydymo, galinčio sukelti komplikacijų. Diskusijos dėl prostatos vėžio diagnozavimo ir gydymo šiandien jau persikėlė į įtakingiausių pasaulio dienraščių, žurnalų puslapius.

Autoritetingi Lietuvos medikai tai žino. Kaip ir faktą, kad PSA testas nėra tobulas, o jo rezultatai kartais net apgaulingi. Minėtu testu paremta profilaktinė programa valstybės nefinansuojama nė vienoje mums artimoje valstybėje - Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ar Baltarusijoje. Bet štai turtingosios šalys tokias programas turi. Ir mūsų pacientai nori turėti galimybę diagnozuoti ankstyvosios stadijos ligą.

Apie visa tai kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro vadovu prof. Feliksu Jankevičiumi, priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos administravimo grupės pirmininku.

- Kodėl prieš penkerius metus buvo pradėta minėtoji programa?

- Prostatos vėžys Lietuvoje yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Tuomet, skirtingai nei išsivysčiusios Vakarų valstybės, mažai diagnozuodavome pradinių stadijų vėžio, dauguma pacientų atvykdavo, sirgdami apleista, 3-4 stadijos liga, kai jos išgydyti nebeįmanoma. Ankstyvosios diagnostikos programos atsiradimą lėmė Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pastangos - pacientai buvo girdėję apie galimybes atlikti PSA testą.

Būdas pasipelnyti?

- Kodėl šis testas, tapęs iš valstybės kišenės finansuojamos programos pagrindu, medikų vertinamas prieštaringai?

- 2006 metais, kai pradėjome vykdyti šią programą, rekomenduodavome atlikti testą kartą per metus. Tačiau 2009-aisiais suretinome jo dažnį iki karto per dvejus metus. Tada mus jau buvo pasiekusi mokslinė informacija, kad tiek galbūt užtenka. Šiaurės Amerikoje bei Europoje buvo atliktos dvi didžiulės rimtos studijos, jų rezultatais ir vadovavomės. Problema, kad tas testas nėra idealus. Nors PSA lygis dažniausiai padidėja dėl vėžio, tačiau jį gali padidinti ir uždegiminės prostatos ligos, prostatitai, gerybinis prostatos išvešėjimas, akmenys joje. Be to, 15-20 proc. pacientų, sergančių išplitusia liga, kai jau yra metastazės, neturi PSA padidėjimo.

- Tad dėl kokios priežasties buvo pasirinktas šis testas? Gal tai dar viena verslininkų pergalė?

- Kol kas geresnio už jį nėra. PSA testu vyrų sveikata pradėta vertinti praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, 9-ajame dešimtmetyje jis pradėjo savo žygį per pasaulį. JAV net 80 proc. vyrų nors kartą gyvenime yra atlikę šį testą. Tad jokiu būdu neteigčiau, kad šis tyrimas - dar vienas pasipelnymo būdas. PSA testas padarė revoliuciją: ligą leido diagnozuoti anksti, kai ją dar galima išgydyti.

- Ar ir kitur vykdomos panašios profilaktinės programos, taikomi tie patys testavimo metodai?

- Taip, bet tai vadinama oportunistine (nereguliaria) patikra. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, JAV atlieka panašias į mūsų programas. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija mums priekaištauja, kodėl neakcentuojame, kad visi vyrai per 50 metų būtinai privalo atlikti PSA testą. Tačiau tokios nuorodos nėra niekur pasaulyje. Kadangi nebetikriname kasmet, tiriamųjų skaičius sumažėjo. Manoma, kad šiandien Lietuvoje PSA testą jau yra atlikę bene pusė šio amžiaus vyrų.

Nėra vienintelio atsakymo

- Ar nenuskriaudžiami pacientai, jei rečiau atliekami tyrimai?

- Pernai pagrindiniame urologų žurnale "European Urology" buvo išspausdintas labai piktas anglo paciento laiškas. 2008 metais jis nusprendė pasitikrinti dėl prostatos vėžio, tačiau net 4 urologai pasakė, kad tam nėra patikimo būdo, ir nerekomendavo PSA testo. Pagaliau 2009-aisiais, praėjus beveik metams po pirmojo kreipimosi, penktasis urologas šį testą atliko. Buvo nustatyti net 900 nanogramai/ml PSA (norma - 3ng/ml). Jei jo yra daugiau kaip 100 ng/ml - liga garantuotai išplitusi. Metastazės žmogui jau buvo perėjusios į stuburą, dubens kaulus, kankino beprotiški skausmai. Vyras klausė: kodėl jūs, urologai, vis ginčijatės, taikyti atrankinę patikrą visai visuomenei ar ne? Jei būtumėte šį testą man padarę pernai, gal dabar būčiau sveikas ir laimingas? Atsakymas, pasirašytas dviejų didžiausių Europos urologijos autoritetų skelbė: nors ir būtumėte atlikęs PSA testą prieš metus, tai nebūtų išgelbėję - jau tada garantuotai turėjote išplitusią ligą.

- Tai gerai ar blogai buvo pasielgta su minėtu pacientu?

- Vienareikšmio atsakymo nėra. Jei žmogus nori atlikti tokį testą, jam reikia sudaryti galimybes. Tačiau būtina pasakyti visus "už" ir "prieš". Nauda: jei PSA nepadidėjęs, vadinasi, puiku, galima ramiai gyventi toliau. Jei vėžys bus aptiktas ankstyvosios stadijos ir sėkmingai gydomas, išvengsime pažengusios ligos pasekmių: skausmų, stuburo, kitų kaulų lūžių, nekalbant apie priešlaikinę mirtį.

Neigiama, jog, kaip minėjau, apie 15-20 proc. žmonių, sergančių pažengusia liga, neturi PSA padidėjimo. Tad gavę palankų testo atsakymą visi nusiramina, o liga apleidžiama. Arba, jei PSA yra padidėjęs dėl kitos priežasties, pavyzdžiui, paprasto prostatito, atliekama begalė nereikalingų brangių tyrimų, žmogus nerimauja, jaučia psichologinę įtampą, nemiega, jo PSA vis vien aukštas.

Svarbiausia tai, kad prostatos vėžys, skirtingai nei kitos vėžio rūšys, kartais būna tokių formų, kurių nereikia gydyti. Vadinamasis kliniškai nereikšmingas arba mažos rizikos vėžys progresuoja labai lėtai. Neužteks paciento gyvenimo, kad jis išsivystytų iki pavojingų gyvybei simptomų ar išplitusios ligos. Tarptautinės mokslinės studijos rodo, kad mažos rizikos vėžį turi maždaug pusė mūsų ligonių.

O mes puolame juos gydyti. Bet vėžio operacinis ar spindulinis gydymas gresia komplikacijomis: 5 proc. žmonių po prostatos pašalinimo nelaiko šlapimo. Be to, galimi erekcijos sutrikimai, o tai yra rimta psichologinė trauma.

Tad esant mažos rizikos vėžiui pastaraisiais metais imta rekomenduoti naują taktiką: pacientams neskiriamas joks gydymas, jie tik nuolat stebimi. Tačiau dažnas gydytojas svarsto taip: kam gilintis į detales, dar apleisime ligą, tad jei nustatytas vėžys, švitiname ar operuojame.

Norint identifikuoti kliniškai nereikšmingą vėžį, reikia gerai išmanyti tokios ligos formos natūralią eigą ir agresyvumo požymius. Stebimasis kas 3 mėnesius turi kartoti PSA testą, biopsiją - po metų. Aptikus naviko progresavimo požymių, siūlomas gydymas. Vis dėlto stebimas pacientas irgi jaučia nerimą, mat patenka į onkologinių ligonių kategoriją. Jis stebimas, bet negydomas, o tai kelia papildomą įtampą.

Varu varyti nedera

- Ar žmonės sutinka būti stebimi? Gal vis dėlto nori operuotis?

- Lietuvoje aktyvi stebėsena galbūt dar per mažai siūloma. Apie tai diskutuojame ir Urologų draugijoje. Santariškių klinikose turime gana didelę tokių pacientų grupę. Visais atvejais informuojame žmones apie alternatyvas. Taip pat apie tai, kokia tikimybė, kad stebėdami apleisime, pražiūrėsime ligą. Pacientas renkasi pats. Tiesą pasakius, lietuviai labai noriai sutinka būti aktyviai stebimi. Sakau: "Tada blogai miegosite", o žmogus tikina: "Dar ko, tikrai ne." Tarkim, Vokietijoje ši naujovė sunkiai skinasi kelią: vienam gydytojui skyrus aktyvų stebėjimą, pacientas nueina pas kitą urologą, o tas sako: "Ką, nustatė vėžį ir dar stebės? Nedelsiant operuokis!" Tačiau, pavyzdžiui, Kanadoje aktyvus stebėjimas labai populiarus, Skandinavijoje - taip pat. Ten - šaltų nervų žmonės.

- Praėjo penkeri metai, kai vykdoma ši profilaktinė programa, panaudotos didžiulės lėšos, pasitikrino 0,5 mln. vyrų, nustatyta apie 7,2 tūkst. piktybinių atvejų, o dabar tarsi kyla abejonių dėl tokios programos veiksmingumo.

- Kai ją pradėjome, dar nebuvo duomenų, ar PSA testavimas sumažina mirtingumą nuo šios ligos. Dabar pagaliau turime dviejų pagrindinių studijų atsakymus į šį klausimą. Paaiškėjo, kad po 9 metų PSA patikrinimas 36 proc. sumažino riziką turėti pažengusį vėžį, trečdaliu sumažino mirtingumą nuo jo. Atrodytų, didžiuliai skaičiai. Tačiau vis vien PSA testas nerekomenduojamas kaip privalomas, nes 30 proc. vyrų jis sumažina riziką, o kitiems 70 proc. atvejų yra nereikalingas. Mūsų ankstyvosios profilaktikos programa labai lanksti: norintiesiems sudarome sąlygas atlikti PSA testą, bet nevarome tirtis urmu, privalomai, nors taip daryti dažnai prašo sergančiųjų artimieji. Tad mūsų požiūris atitinka Europos urologų koncepciją.

- Vis dėlto kokia jūsų asmeninė pozicija dėl dabar vykdomos programos naudos ir tęstinumo?

- Vilniaus universitete dėstau laisvą sandą "PSA testavimo nauda ir ribotumai", į kurį užsirašo įvairių fakultetų studentai - ateina ir teisininkų, filologų. Per paskutinį užsiėmimą klausytojai balsuoja, ką daryti: tęsti PSA testavimo programą ar ne? Beveik visi būna "už", nors ir žino testo ribotumus. Manau, programa gali būti tęsiama, bet reikia mokėti ją taikyti, nesiūlyti masiškai, informuoti žmogų apie visus "už" ir "prieš". Mano praktika rodo, kad vos 1-2 žmonės iš 20 atsisako atlikti šį testą. Giminės, artimieji paprastai taip pat būna "už".

 

* * *

 

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys:

"Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje atsirado mūsų organizacijos pacientų rūpesčiu. Ji prasidėjo prieš 5 metus ir per tą laiką, galiu drąsiai teigti, buvo išgelbėta 5 tūkst. vyrų gyvybė. Kai ši programa pradėta, tik 20 proc. vėžio atvejų buvo diagnozuojama pradinės stadijos, o dabar jie sudaro 60 procentų.

Tai labai svarbu, - juk žinoma, kad pradinių stadijų vėžys, dar nemetastazavęs į audinius ir kaulus, yra išgydomas.

Tačiau programos vykdymu esame nepatenkinti. Nuo užpernai - 2009-ųjų, neinformavus mūsų draugijos, vienašališkai buvo pakeista testavimo tvarka, nuspręsta tai daryti kas dvejus metus. Dėl to dabar negalėsime turėti moksliškai pagrįstų duomenų apie visos programos vykdymą.

Be to, prostatos vėžys nelaukia. Jei praleisime vienus metus, kitąmet gali būti per vėlu. Jau įžvelgiame požymių, kad vėl padaugėjo vėlyvųjų stadijų vėžio. Blogai, kad pagal esamą programą neidentifikuojami ir netikrinami vyrai, kurių šeimoje buvo sirgusiųjų onkologinėmis prostatos ligomis. Tai vertiname kaip didžiulį aplaidumą. Tokiems vyrams priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa turi būti taikoma nuo 45 metų, nes jų rizika susirgti yra daug didesnė.

Mūsų valstybė neišleidžia nė lito šiai programai viešinti visuomenėje, tai daroma tik mūsų draugijos pastangomis. O sveikatos priežiūros įstaigose apie galimybę pasitikrinti informuojama labai prastai.

Iš 380 tūkst. vyrų, kurie pagal savo amžių turėtų atlikti PSA testą, bent kartą nėra pasitikrinę apie 150 tūkst., o tai didina apleistų ligos stadijų tikimybę. Nors Lietuvoje 60 proc. vėžio atvejų nustatoma pradinės stadijos, JAV šis skaičius siekia 85-90 procentų. Todėl ir mes turėtume siekti panašaus lygio - realios galimybės tam yra."

 

* * * 

 

Kaip išvengti prostatos vėžio

Pasak prof. F.Jankevičiaus, duomenų dėl lytinio aktyvumo, saikingo alkoholio vartojimo, rūkymo įtakos šiam vėžiui atsirasti nėra. Tačiau epidemiologinės studijos rodo mitybos poveikį: labai dažnas kaloringos raudonos mėsos - kiaulienos, jautienos, avienos - valgymas padidina riziką susirgti prostatos vėžiu. Įtakos gali turėti ir nuolatinis riebių pieno produktų vartojimas. Įdomu, kad Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje sergamumas šiuo vėžiu labai didelis, o Pietryčių Azijoje juo sergama retai. Dar daugiau: japonų emigrantų, persikėlusių gyventi į Europą ar Šiaurės Ameriką, palikuonys prostatos vėžiu pradeda sirgti tai pat dažnai, kaip ir vietos gyventojai. Spėjama, kad tai susiję su mitybos ypatumais, pavyzdžiui, mėsainių, raudonos mėsos vartojimu.

Kinai, ypač japonai, dažnai valgo sojos produktų, šie turi daug moteriškų hormonų estrogenų. Manoma, kad jie blokuoja prostatos vėžio vystymąsi. Tačiau tai moksliškai nepatvirtinta hipotezė.

Iš eksperimentų žinoma, kad ligos profilaktikai naudinga žalioji arbata. Ji stabdo PSA didėjimą, prostatos vėžio ląstelių dauginimąsi. Rekomenduojama išgerti nuo 3 iki 6 šios arbatos puodelių per dieną. Bet ne visi mūsų žmonės gali tiek išgerti, - ši arbata turi bioaktyvių medžiagų, stipriai veikiančių širdies veiklą.

Du medikamentai - finasteridas ir dutasteridas, skiriami gerybinio prostatos išvešėjimo atvejais, vartojant juos ilgą laiką, pavyzdžiui, 4-5 metus, 25 proc. mažina prostatos vėžio riziką. Deja, iki šiol neįrodyta, kad minėti preparatai veikia ligos progresavimą ir mirtingumą.

Prostatos vėžio profilaktikai labai naudingas fizinis aktyvumas, pasivaikščiojimai ir viskas, kas gerina kraujo apytaką mažajame dubenyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"