TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Už gydymą ligoninėje primokėsime visi

2010 05 18 0:00
Viceministrė N.Ribokienė išdėstė planus, pagal kuriuos dalį gydymo išlaidų dengtų papildomas draudimas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Gydymo įstaigos vis labiau gviešiasi į paciento kišenę. Kartais tuo naudojasi, kad išgyventų, kartais - tik prisidengdamos krize. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau rengia planus, pagal kuriuos už gydymą ligoninėje, ko gero, jau kitais metais turėsime primokėti kiekvienas. Jei skundžiasi - atiduoda

Kad gydymo įstaigos vis dažniau bando "prisidurti" iš pacientų priemokų, rodo Mykolo Romerio universiteto profesorės Danguolės Jankauskienės surinkti duomenys. "Asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendros pajamos 2009 metų I pusmetį buvo 6,66 proc. didesnės už gautas 2008 metų I pusmetį. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) gautos pajamos padidėjo 6,05 proc., iš kitų šaltinių - 16,8 procento. Darome prielaidą, kad viena šio skirtumo priežasčių yra ta, kad padaugėjo paslaugų, už kurias tiesiogiai mokėjo pacientai. Šį spėjimą galėtų patvirtinti ir tai, kad 2009 metais akivaizdžiai padaugėjo atvejų, kai pacientai kreipėsi į ligonių kasas, prašydami paaiškinti, ar buvo pagrįstai apmokestinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tokia tendencija išlieka ir šiemet", - sakė D.Jankauskienė.

Neteisėtai gautus grąžina

Tiesa, daugumos pacientų pasakojimai apie priemokas - anoniminiai: baiminamasi, kad vėliau vėl teks ieškoti tų pačių medikų pagalbos. "Manau, kad mus pasiekę skundai tėra ledkalnio viršūnė", - teigė ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Vytautas Mockus. Pernai šios TLK specialistai gavo 44 skundus dėl mokėjimų gydymo įstaigose (92 proc. visų skundų). Pasirodė, kad 32 atvejais pacientai mokėjo neteisėtai, 12 atvejų - teisėtai. Dažniausiai žmonės prašė kompensuoti gydantis stacionare patirtas išlaidas, kai nebuvo paciento sutikimo įsigyti medicinos priemones ir vaistus už savo lėšas, 7 atvejais - kompensuoti išlaidas už gydytojo specialisto siuntimu skirtus diagnostinius tyrimus, kai nebuvo paciento sutikimo susimokėti. Įstaigos privalėjo neteisėtai paimtus pinigus grąžinti. Kaip rodo praktika, elgiamasi pagal modelį: imam iš visų, tiems, kurie rėkia, atiduodam.

Reikia labiau domėtis

Dabar, remiantis įstatymais, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų stacionare, išlaidos yra apmokamos PSDF, išskyrus tuos atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva pagal gydytojo rekomendaciją pasirenka brangesnius vaistus, priemones ar procedūras, nei Lietuvoje taikoma pagal nustatytas gydymo metodikas. Tada žmogus privalo sumokėti specialisto skiriamų ir paties pasirenkamų vaistų ar medicinos priemonių kainų skirtumą. Jei pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, už tai moka pats. "Gydymo įstaigos visada turi laisvę paprašyti priemokų, nes nėra standarto, kiek tyrimų ir priemonių reikia konkrečiam žmogui. Taip susidaro sąlygos manipuliacijoms: vienam diagnozę medikas nustatys vos išklausęs, kitam - skirs daugybę tyrimų", - pažymėjo D.Jankauskienė.

Didinti priemokas leido ir buvusio sveikatos apsaugos ministro Gedimino Černiausko įsakymas, pagal kurį gydymo įstaigų vadovams pernai leista perskaičiuoti mokamų paslaugų koeficientus, priklausomai nuo infliacijos.

"Mokamų paslaugų sąrašai privalo kabėti gerai matomoje gydymo įstaigos vietoje. Tačiau pastebėjome, kad žmonės nelabai linkę jų skaityti. Kita vertus, medikai nepersistengia informuoti dėl priemokų. Esama noro pagudrauti - pigesnės paslaugos pateikiamos kaip brangesnės, įstaigos leidžia sau daugiau prašyti iš žmonių. Tačiau pacientai neturėtų pasirašyti bet kokio dokumento, derėtų pasidomėti, ką įsipareigoja", - teigė V.Mockus.

Guldė daugiau

"Dabar valstybė garantuoja tik minimumą, būtinąją pagalbą. Aišku, žmonėms norisi, kad viskas būtų geriausia ir dar nemokama. Tačiau žinant, kad mažiau nei Lietuva sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija, Rumunija bei Latvija, kyla klausimas, kaip suteikti tiek ir tokios kokybės paslaugų, kaip 3-4 kartus didesnį finansavimą gaunančios šalys? Juolab kad gydymo įstaigų biudžetai vis mažėja", - svarstė D.Jankauskienė. "Pinigų stygius, be abejo, jaučiamas, vadovams tenka svarstyti atlyginimų mažinimo klausimą. Kas norės tokius sprendimus priimti? O kad nemažintų algų, reikia prasimanyti lėšų iš kažkur kitur", - antrino V.Mockus. "Kurie galėjo primokėti - ir dabar gali, kurie negalėjo - ir dabar negali. Stengiamės 100 proc. aprūpinti bent reanimacijos, pediatrijos skyrius. Kalbamės su medikais, kad jie aiškintų pacientams, kokia yra situacija", - LŽ sakė Telšių apskrities ligoninės direktorė Alma Vitkienė.

Pastaruoju metu mažėjo paslaugų įkainiai, bet kilo šildymo, elektros, degalų bei vaistų kainos. Todėl kai kur ligoninės išnuomoja dalį patalpų, peržiūri etatus, medikamentų normas.

Nors oficiali politika - guldyti mažiau pacientų, pereiti prie pigesnių ambulatorinių paslaugų, ligoninėse šiemet gydyta dar daugiau pacientų nei pernai. "Įprastai prasidėjus žemės ūkio darbų metui, ligonių srautas sumažėdavo. Tačiau šiemet terapijos skyriuose pagausėjo pacientų, sergančių pneumonija, turinčių širdies ritmo sutrikimų. Dėl šalto pavasario gydėme daugiau vaikų, susirgusių kvėpavimo takų ligomis. Nors finansiškai ėjome į minusą, sergančiųjų neguldyti negalėjome", - teigė A.Vitkienė.

"Ekonominės krizės sąlygomis daugėja konfliktinių situacijų, psichikos, širdies, virškinamojo trakto veiklos sutrikimų bei traumų. Dėl šaltos žiemos mūsų aptarnaujamoje teritorijoje šiemet buvo 2,5 karto daugiau nušalimų", - antrino Vilniaus TLK specialistai. Tačiau jie pripažino, kad kai kurių paslaugų skaičių ligoninės "pritempia" ir dėl gresiančios restruktūrizacijos - jei nesuteiks tam tikro jų skaičiaus, liks už borto. Priešinga situacija dėl greitosios medicinos pagalbos. Pasak V.Mockaus, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kasmet gaudavusi vis daugiau lėšų, įsigudrino dirbti turėdama vis mažiau brigadų. Naudodamasi įstatymų painiava, šiemet ji užsitikrino tiek pat lėšų kaip pernai, todėl teko atimti milijoną litų iš slaugos. "Kadangi nebuvo išlaikytas solidarumo principas, pareikalavome dirbti pasitelkiant daugiau brigadų nei pernai. Tikimės, kad dėl to "greitoji" atvažiuos greičiau, mažiau atmes iškvietimų, žmonėms bus rečiau sakoma - nevyksime, rytoj nueikite pas šeimos gydytoją", - sakė V.Mockus.

Naujovė nebe už kalnų

LŽ kalbinti gydymo įstaigų vadovai vylėsi, kad gelbėjimosi ratu joms taps SAM esą rengiamas naujas mokamų paslaugų kainynas. Tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė LŽ paneigė šią informaciją. Anot jos, suklaidinti galėjęs aukščiau minėtas ministro G.Černiausko įsakymas, leidęs indeksuoti priemokas. Tačiau N.Ribokienė pripažino, kad ministerija turi kitų planų dėl priemokų ir neoficialių mokėjimų. "Į dabar esančią bazinę paslaugų kainą neįskaičiuotos investicijos, amortizaciniai atskaitymai įrangai ir kita. Nustačius realią paslaugų kainą ir tai, kiek išgali mokėti valstybė, susidariusį skirtumą turės padengti pacientas per papildomą savanorišką sveikatos draudimą, o jei nenorės draustis - iš savo kišenės", - sakė viceministrė. Jos teigimu, taip pradings neoficialūs mokėjimai, pagerės apskaita, neliks šešėlinio finansavimo. Naujoji kainodara siejama su jau pradėta diegti giminingų diagnozių sistema. N.Ribokienės manymu, šis procesas gali užtrukti iki 2011-ųjų pabaigos. Naujoji sistema stacionarinio gydymo įstaigose bus įvesta visoms vienu metu. "Taigi už sveikatos apsaugą iš savo kišenės vis tiek mokėsime daugiau?" - pasiteiravome. "Papildomą savanorišką sveikatos draudimą galės apmokėti ir darbdavys", - tegalėjo paguosti viceministrė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"