TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Užgniaužtos emocijos pratrūksta kūno skausmu

2015 10 24 6:00
Užsienio žiniasklaidos nuotrauka

Klinikinis psichologas, profesionaliu žvilgsniu vertinantis išvaizdą, nuotaiką ir judesius, gali daug pasakyti ne tik apie žmogaus nuotaiką, bet ir apie jo sveikatą.

„Nuolat lankausi pas medikus, tačiau be naudos. Jaučiuosi pavargusi, maudžia sąnarius, skauda galvą. Gydytojai niekaip nenustato diagnozės, sako, kad mano situacija, ko gero, priskirtina retiems atvejams“, – guodžiasi moteris, prieš porą metų palaidojusi vyrą ir turinti rūpesčių dėl paauglio sūnaus. Moters veide beveik niekada neišvysi šypsenos, o pažįstami jau nebepamena jos juoko...

Liga... be diagnozės

Psichologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Jolanta Sondaitė Psichologinės pagalbos tarnyboje neretai girdi panašių nusiskundimų. „Žmogus turi daugybę rūpesčių: darbas, studijos, šeima, tačiau vieną kartą jis pajunta, kad viskas krinta iš rankų – neįstengia susikaupti, skauda galvą, maudžia visą kūną, o vakare negali užmigti. Be to, kankina baimė ir nerimas, nors priežasčių tarsi nėra. Vizitai pas šeimos gydytoją rezultato neduoda, nes objektyvių negalavimų priežasčių, kitaip tariant, organinių sutrikimų nenustatoma. Šeimos gydytojo sprendimas paprastai būna teisingas – reikalinga psichologo konsultacija, – aiškina profesorė. – Medicina remiasi biomedicininiu sveikatos modeliu, todėl gydytojai paprastai ieško organinių negalavimo priežasčių. Tačiau moksliškai įrodyta, kad dėl vadinamojo streso komplekso, kurį sudaro neigiamos mintys, emocijos, nerimas, baimė, ima reikštis ir įvairūs negalavimų simptomai. Organizme išsiskiria vadinamieji streso hormonai, kurie priverčia jį susitelkti, gyventi įsitempus, tarsi pasirengus gintis.“

Prof. J. Sondaitės teigimu, kai tokia būsena trunka ilgai, nukenčia silpniausios organizmo vietos: vienam sutrinka virškinimo sistema, kitam ima skaudėti galvą, trečiam – širdį arba sąnarius. „Per psichologines konsultacijas paprašius žmogaus nupiešti savo kūno-emocijų žemėlapį ir pažymėti skaudamas vietas, akivaizdžiai matyti, kokius organus labiausiai pažeidžia ilgalaikės neigiamos emocijos, stresas, nuoskaudos. Kalbantis išaiškėja sąsaja tarp fiziniais simptomais pasireiškiančių sveikatos sutrikimų ir ilgalaikių jo išgyvenimų“, – pabrėžia psichologė.

Jolanta Sondaitė

Civilizacijos pranašumų pasekmė

Psichosomatiniai sutrikimai – tai labai intensyviai gyvenančio žmogaus ilgalaikio dėmesio savo kūnui, visaverčiam poilsiui stokos, nemokėjimo atsipalaiduoti pasekmė. Moksliniai tyrimai rodo, kad net ir labai paprasti, ne ilgiau kaip valandą per dieną trunkantys atsipalaidavimo, jogos, kvėpavimo pratimai duoda gerų rezultatų: išmokstama pajusti savo kūną, įsiklausyti į jo poreikius, atpažinti siunčiamus signalus ir nelaukti, kol ištiks infarktas ar insultas.

Širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai – šiuolaikinio gyvenimo rykštė. Vienas pagrindinių jų rizikos veiksnių – stresas. „Gilinuosi į tarpkultūrinę psichologiją. Tarp mūsų universiteto studentų yra nemažai atvykusiųjų iš Afrikos, Azijos ir galinčių paliudyti, kuo skiriasi jų bendruomeniniai santykiai nuo vakarietiškų, – kalba prof. J. Sondaitė. – Širdies ir kraujagyslių ligos tarp Afrikos, Indijos, Kinijos gyventojų labai retos, nes čia populiarios atsipalaidavimo, jogos, taidzičiuan sveikatingumo mankštos ir kita. Jos – neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, padedanti palaikyti emocijų ir fizinio kūno harmoniją. Piktybinius auglius irgi dažnai nulemia gyvenimo būdas. Pavojingiausios sveikatai situacijos, kai žmogus ilgą laiką nesijaučia esąs padėties šeimininkas, nerimauja dėl darbo, ateities ir negali kontroliuoti padėties.“

Lemia emociniai išgyvenimai

Į MRU Psichologinę tarnybą kreipėsi trisdešimtmetis vyras, kenčiantis fizinius simptomus, kurių priežastys buvo emociniai išgyvenimai. Tik per keletą psichologinių konsultacijų specialistei pavyko išsiaiškinti, kad negalavimus lėmė prieš porą metų patirtos skaudžios emocijos dėl netikėtos motinos mirties. Jų išgyventi vyras neturėjo nei sąlygų, nei laiko. Reikėjo organizuoti laidotuves, rūpintis darbo, studijų, šeimos reikalais. „Neišgyventas, neišsakytas, neišverktas skausmas ėmė reikštis neritmingu širdies plakimu, nerimu, nemiga, įvairių kūno vietų skausmais. Jų priežasties vyras nesuprato. Ir tik tuomet, kai atsirado galimybė išsiverkti, išgyventi skausmą, žmogui palengvėjo, o po kurio laiko jį nustojo varginti ir nemalonūs jutimai, nebereikėjo vaikščioti pas gydytojus“, – pasakoja psichologė. Jos žodžiais, minimo jauno žmogaus problemos tam tikra dalimi – mūsų visuomenėje įprasto gyvenimo būdo, santykių ir normų padarinys. Atvirai reikšti savo emocijas – nesolidu, vyrams verkti nedera, nemalonius išgyvenimus reikia slėpti, nekrauti jų aplinkiniams. Kolektyvinių kultūrų bendruomenė padeda savo nariui išgyventi sunkumus, neleidžia jam likti vienam. „Viena mūsų studentė iš Afrikos pasakojo, kad mirus motinai bendruomenė porą mėnesių ją globojo, nešė maistą, viskuo rūpinosi, leido merginai liūdėti ir kalbėti apie mamą. O mūsų racionalios kultūros žmonės dažnai net vengia skausmą patyrusių kaimynų, bendradarbių, tarsi bijodami dar labiau įskaudinti. Tačiau psichologai pabrėžia, jog skausmą išgyvenančiam žmogui būtina išsikalbėti. Jis turi išgirsti paguodos žodžių, kad nesijaustų vienišas, ir tik viską išgyvenęs, išsakęs, išverkęs, gali pradėti sveikti, prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir rasti jėgų gyventi toliau, – primena J. Sondaitė. – Taigi ir moteris, kurią citavome straipsnio pradžioje, veltui vaikščios pas gydytojus, nes sąnarių skausmo priežastis gali būti neišgyventos skaudžios emocijos. Jai galėtų padėti psichologo konsultacijos.“

Atkurti ryšį su savimi

Mokslininkų tyrimai atskleidė, kad žmonėms, turintiems įvairių psichosomatinių problemų, savijautą labai pagerina net paprasčiausios priemonės: nesudėtingos jogos pratybos, kvėpavimo praktika. Visi pratimai turi būti atliekami labai atsargiai, pamažu, ypač jeigu žmogus vyresnio amžiaus ir anksčiau aktyviai nesportavęs. Reikia stengtis judėti lėtu ritmu, pajaučiant kūną, įsiklausant į save. Nesudėtinga išmokti kai kurių jogos pratimų, orientuotų į savo pojūčių klausymą. Tai tikrai gali pagerinti savijautą. Jie ypač pravartūs, kai medicininiais tyrimais nepavyksta nustatyti objektyvių negalavimo priežasčių. Taigi fiziniai simptomai yra susiję su neigiamomis mintimis, jausmais, streso sukeliamais cheminiais pokyčiais organizme. „Žmonės savo organizmą dažniausiai vertina kaip kokį prietaisą, iš racionalumo pozicijų, o į gydytojus kreipiasi ne tik laukdami, bet kai kada net ir reikalaudami greito efekto: išgėrei tabletę ir toliau gyveni kaip gyvenęs, nelėtindamas tempo ir neklausdamas savęs, kiek pastangų įdėjau tausodamas savo sveikatą? O jeigu susirgau, ką padariau pats, kad geriau jausčiausi? – aiškina profesorė. – Nekeisdami mąstymo, visą atsakomybę dėl savo sveikatos palikdami medikams, nesimokydami ilsėtis ir pozityviai mąstyti, negebėdami atsikratyti pykčio ir nuoskaudų, neigiamų minčių, nesveikų įpročių patys provokuojame ligas.“

Pasak profesorės, žmonės neturėtų kliautis tik medicininėmis priemonėmis ir tikėtis, kad pasveiks nesistengdami patys. Specialistė yra pastebėjusi, jog liga ima trauktis tuomet, kai sugebama pakeisti gyvenimo būdą ir mąstymą: visiems atleisti, atsikratyti pykčio, atsiprašyti įskaudintų žmonių, atrasti vidinę pusiausvyrą. Apie tai verta pamąstyti dar iki tol, kol blogos mintys neišsiveržė kūno negalavimu ir skausmu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"