TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai aukų nesirenka

2016 02 22 6:01
"Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai nesirenka žmonių nei pagal amžių, nei pagal lytį. Jie sukelia infekciją organizme to asmens, kuris neturi jiems atsparumo, - sakė Daiva Razmuvienė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sausį Panevėžyje 69 metų vyrui diagnozuotas kokliušas. 2015 metais Panevėžio apskrityje užregistruoti 3 kokliušo atvejai, vienas iš susirgusių žmonių mirė. Ilgą laiką buvome įpratę manyti, kad kokliušas – vaikiška liga, kuri šiuo metu sėkmingai valdoma skiepais. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie vadinamosiomis vaikiškomis ligomis sunkiai sergančius suaugusiuosius.

„Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai nesirenka žmonių nei pagal amžių, nei pagal lytį. Jie sukelia infekciją organizme to asmens, kuris neturi jiems atsparumo, tai yra nesirgusio ir nesiskiepijusio, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja gydytoja Daiva Razmuvienė. – Kai tik sumažėja skiepijimo nuo vienos ar kitos ligos mastas ir visuomenėje susidaro nemaža neskiepytų žmonių dalis, vėl sulaukiame ligos protrūkio. Pavienių susirgimų kokliušu Lietuvoje ir Europoje jau registruojama ne vienus metus, nes vakcina nuo kokliušo bakterijos paskiepytą asmenį apsaugo nuo 6 iki 10 metų. Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo 4 kartus skiepijami vaikai iki 2 metų ir pakartotinai – 6–7 metų. Šešiolikmečiai buvo nebeskiepijami, tačiau būtent paauglių susirgimo atvejų pasitaiko ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Todėl nuo šių metų valstybė kompensuoja ir 15–16 metų vaikų skiepus ne tik nuo difterijos, stabligės, bet ir nuo kokliušo, kuris yra pavojingas ir vaikams, ir suaugusiesiems. Jis pasireiškia kosuliu, į kurį žmonės iš pradžių nekreipia dėmesio, manydami, jog tai – paprasčiausias peršalimas, bronchitas. 2012 ir 2015 metais pusės metukų neskiepyti vaikai mirė nuo kokliušo.“

Tymų protrūkiai

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota per 50 susirgimo tymais atvejų. Šis piktas virusas plinta oro lašeliniu būdu. Neskiepyti žmonės labai imlūs: pakanka tik pereiti tuo pačiu koridoriumi, kuriuo prieš kurį laiką ėjo tymais užsikrėtęs žmogus, kad įkvėptume užkrėsto oro ir susirgtume. Jeigu visuomenėje yra mažiau nei 95 proc. skiepytų nuo tymų žmonių, virusas gali labai greitai sukelti šios ligos protrūkį. „Pakako, kad prieš 3 metus skiepijimo nuo tymų mastas Lietuvoje sumažėjo iki 94,3 proc., ir pernai jau registruota 50, 2014 metais – 11, 2013 metais – 35 susirgimo tymais atvejai, – sakė gyd. D. Razmuvienė. – Tačiau jei vertintume pagal atskiras savivaldybes, tai tose vietovėse, kur pasireiškė tymų protrūkiai, buvo pasiskiepiję mažiau nei 80 proc. gyventojų. Todėl ten yra palankiausios sąlygos plisti šios ligos virusui. Tymai neretai komplikuojasi smegenų ir smegenų dangalų uždegimu, pneumonija, kurtumu.“

Kita „vaikiška“ liga – raudonukė, kuri ypač pavojinga nėščioms moterims, nes kyla didelė grėsmė vaisiui. Lenkijoje prieš keletą metų nustota nuo raudonukės skiepyti berniukus, manant, kad tai pavojinga tik moterims. Šiuo metu Lenkijoje, vienintelėje iš Europos šalių, registruota 10 tūkst. raudonuke susirgusių jaunų vyrų. Pasak gydytojos, jau registruota ir įgimta raudonuke sergančių kūdikių, kuriuos pagimdė neskiepytų nuo šios infekcijos vyrų moterys.

Luošinančios ligos

Kol nebuvo atrasti skiepai, viena dažniausių žmonių neįgalumo priežasčių buvo poliomielitas – infekcinė liga, galinti pažeisti centrinę nervų sistemą ir sukelti paralyžių. Liudijimų apie luošinančias ligas išlikę dar iš antikos laikų. Pagal aprašus galima manyti, jog tai – poliomielitas. Nors nuo antikos mus skiria tūkstantmečiai, šia liga kai kur sergama iki šiol. Europoje poliomielitą sukeliantis virusas nebecirkuliuoja: jo nėra vandenyje, esą taip pat nėra poliomielitu sergančių žmonių. Tačiau, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2015 metais keletas poliomielito atvejų buvo registruota Ukrainoje, Afganistane, Pakistane ir kitose šalyse, kur nuo šios ligos skiepijama itin mažai gyventojų. PSO perspėja: kol pasaulyje yra nors vienas poliomielitu užsikrėtęs žmogus, šios ligos rizika išlieka. Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvoje nuo poliomielito skiepijami 2, 4, 6, 18 mėnesių bei 6–7 metų vaikai. Penkių šios vakcinos dozių reikia tam, kad susidarytų pakankamas imunitetas, ir vaikai nesusirgtų poliomielitu, net jei tektų susidurti su virusu. Norint išvengti šios ligos turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 90 proc. vaikų ir užtikrintas asmenų, atvykstančių iš pandeminių šalių, skiepijimas.

Ne visos klaidos lengvai ištaisomos

„Nors informacijos, kad reikia skiepyti naujagimius, kūdikius, vaikus bent jau privalomaisiais skiepais, Lietuvoje apstu, skiepijimo mastas šiuo metu yra nepakankamas, ypač kai kuriose šalies apskrityse, – sakė gydytoja D. Razmuvienė. – Ten, kur mažai žmonių skiepijama, pavojingų infekcijų sukėlėjai gyvena aplinkoje ir plinta, paliesdami ir vaikus, ir suaugusiuosius, neturinčius specifinio imuniteto. Europa jau du dešimtmečius siekia eliminuoti susirgimus tymais. Tačiau kol tie sukėlėjai egzistuoja, cirkuliuoja aplinkoje, jie atvežami iš kitų šalių. Kol ne visur paskiepijama tiek žmonių, kiek reikėtų, neišvengiame tymų protrūkių.“

Vaikiški skiepai neužtikrina atsparumo visam gyvenimui. Be to, susiduriame ir su atkakliu kai kurių tėvų nenoru skiepyti kūdikius. Pasak gydytojos, vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriai sudaromai atsižvelgiant į šalyje cirkuliuojančias infekcijas. Vakcinos skiriamos pagal mokslo įrodymais grįstą schemą. Lietuvoje naujagimiai pirmą gyvenimo parą skiepijami nuo hepatito B ir nuo tuberkuliozės. „Jeigu naujagimis liks neskiepytas nuo tuberkuliozės, ateityje jį paskiepyti bus įmanoma, tik kur kas sudėtingiau: reikės atlikti tuberkulino mėginius, kitus tyrimus, ir vakcina apsaugos tik nuo labai sudėtingų tuberkuliozės sukeliamų ligų. Lietuvoje nėščiųjų skriningo nėra, todėl neaišku, ar kūdikio motina nėra užsikrėtusi hepatitu B. Jeigu naujagimis lieka neskiepytas, kas gali užtikrinti, kad per gimdymą jis nebuvo ar po jo nebus infekuotas hepatito B virusu, kuris perduodamas per visus organizmo skysčius? – klausė gydytoja. – Be abejo, suaugusieji gali pasiskiepyti nuo hepatito B, tačiau asmenys, jau turintys organizme užkratą, susidurs su sveikatos problemomis.“

Dviejų mėnesių kūdikiai skiepijami nuo 5 infekcijų: kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir haemophilus influenzae (Hib), kuri išlieka viena pagrindinių invazinių bakterinių ligų priežasčių pasaulyje. Kaip pasakojo pašnekovė, ši liga sukelia bakteriemiją (bakterijų buvimą kraujyje), gyvybei pavojingą epiglotitą (antgerklio uždegimą), pneumoniją (plaučių uždegimą) ir meningitą (smegenis gaubiančių dangalų uždegimą). „Minėta vakcina – daugiavalentė, skirta vaikams. Suaugusiesiems ji nebetinka, todėl laiku nepaskiepijus išlieka didelis pavojus užsikrėsti. Nuo poliomielito irgi nėra vienvalentės vakcinos, kuria galėtų pasiskiepyti suaugusieji, – įspėjo gydytoja. – Nuo raudonukės, tymų, parotito (kiaulytės) galima skiepytis ir suaugus, tačiau su viena sąlyga: tam, kad žmogus turėtų galimybę vakciną nusipirkti, reikia, kad jų būtų įvežta į šalį. Paprastai įvežamos tik vaikams skirtos vakcinos. Žmogus, kuris vaikystėje nebuvo skiepytas, kuo toliau, tuo labiau susiduria su problemomis: norėdamas keliauti, studijuoti, dirbti, stažuotis tiek Europos šalyse, tiek Amerikoje ar Kanadoje, jis turi pateikti skiepų pasą – liudijimą, kad yra dar vaikystėje apsaugotas nuo infekcijų.“

Iki kokio amžiaus dar galima pataisyti tėvų – vakcinų skeptikų – klaidas? „Kiekviena vakcina yra vaistas, skirtas tam tikro amžiaus pacientams. Paskiepyti suaugusį žmogų, neskiepytą nuo vaikiškų infekcijų, – labai didelis ir sudėtingas uždavinys gydytojui specialistui. Individualus skiepų kalendorius sudaromas atsižvelgiant į amžių, persirgtas ligas, gyvenimo būdą. Vargu ar tėvai linkėtų savo vaikui tokių dalykų, kurie galėtų riboti jo pasirinkimo galimybes ateityje. Todėl geriau būtų viską daryti laiku, – patarė gydytoja D. Razmuvienė. – Projektas dėl administracinės tėvų atsakomybės už vaikų neskiepijimą dar nepatvirtintas, tačiau jeigu vaikai, kurie šiemet nori patekti į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, yra neskiepyti nuo tymų ir raudonukės, privalo būti paskiepyti individualiai, priderinus skiepų laiką prie vaiko sveikatos ypatumų.“

Skiepai saugo ir suaugusiuosius

Suaugusiųjų revakcinavimas – taip pat dėmesio vertas dalykas. Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenims reikėtų pasiskiepyti nuo hepatito B, nes kai kur, ypač uždaruose vyresnio amžiaus žmonių kolektyvuose, pasitaiko šios ligos protrūkių. Kartkartėmis registruojama pavienių susirgimų difterija, stablige. Dažniau su šių ligų sukėlėjais susiduria mūsų kaimynai latviai, Kaliningrado srities gyventojai. O juk bendraujame aktyviai, todėl, nors ir nenorėdami, „pasidalijame“ ligų sukėlėjais. Ne po daug, bet kasmet pasitaiko ir stabligės atvejų. Nors visoje Lietuvoje kasmet suserga 1–3 žmonės, tačiau visi jie miršta. Kiekvienas vyresnis nei 16 metų asmuo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir kas 5–10 metų iš naujo nemokamai pasiskiepyti nuo difterijos, stabligės. Jei žmogus susižeidė sode, darže ir neatsimena, ar yra skiepytas nuo stabligės, jis traktuojamas kaip neskiepytas ir skiepijamas iš naujo.

Gydytoja pataria suaugusiesiems labai rimtai žiūrėti ir į keliautojų skiepus. PSO kasmet pateikia įvairių šalių epidemiologinės situacijos apžvalgą ir nurodo, nuo kokių ligų reikia skiepytis į jas vykstantiems asmenims. Yra šalių, kuriose gyvena ligas platinantys uodai, ir kur draudžiama įvažiuoti be skiepo nuo geltonojo drugio, maliarijos ir kt. Prie vadinamųjų keliautojų skiepų priskiriami skiepai nuo hepatito A, B, difterijos, stabligės, vidurių šiltinės. Būtina žinoti, kad imunitetas susidaro ne anksčiau kaip po 2 savaičių. Vadinasi, jeigu esate neskiepyti, nuo paskutinės minutės kelionės į egzotišką šalį derėtų susilaikyti dėl dviejų priežasčių: atvykę nebūsite įleisti į šalį, nes 6 dienoms jums bus paskirtas karantinas, o atsparumas infekcijai bus susiformavęs tik jau sugrįžus...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"