TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Užkrečiamųjų ligų sukėlėjams sienų nėra

2015 09 12 6:00
Sieną kirsti pabėgėliams tenka ir tokiomis sąlygomis. Reuters/Scanpix nuotrauka

Tarp įvairaus turinio kalbų apie Europą užplūdusius pabėgėlius pasigendama minčių apie tai, kaip dideli ir chaotiškai judantys žmonių srautai gali atsiliepti visuomenės sveikatai, – užkrečiamųjų ligų plitimui. Ar epidemiologai pajėgūs kontroliuoti situaciją, kurios nepavyksta suvaldyti nei politinėmis priemonėmis, nei fizinėmis užtvaromis? Juo labiau kad artėja žiema, o su ja - ir gripas, plintantis oru lašeliniu būdu.

„ES sveikatos priežiūros institucijos kol kas nėra pateikusios oficialių duomenų apie tarp migrantų plintančias užkrečiamąsias ligas“, – tokia buvo pirmoji Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos gydytojos Galinos Zagrebnevienės ir Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Anos Kaverkinienės bei ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytojos epidemiologės Agnės Šimkūnaitės-Zažeckės reakcija į LŽ klausimus šia tema.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis pasitiki ir Vilniaus universiteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vadovas profesorius Arvydas Ambrozaitis. Epidemiologinė situacija Europoje - rami.

„Nors tarp prieglobsčio prašytojų pasitaiko asmenų, sergančių retomis užkrečiamosiomis ligomis, ligų plitimo pavojaus nėra, - sakė profesorius. - Susirgimų maliarija, Dengė karštlige, dizenterija, retomis tropinėmis parazitozėmis, grįžtamąja šiltine ir kt. infekcinėmis ligomis registruojama, bet tai pavieniai atvejai.“ Kartais šiomis ligomis užsikrečia europiečiai, keliaujantys į egzotiškus kraštus. Norint išvengti užsikrėtimo arba bent sumažinti jo grėsmę (priklauso nuo to, į kokią šalį vykstama) medikai rekomenduoja keliaujantiems profilaktiškai pasiskiepyti nuo ligų, nuo kurių esama skiepų, vartoti vaistus, tarkime, nuo maliarijos, paisyti rankų higienos, apsaugai nuo vabzdžių įkandimo naudoti repelentus. Šią vasarą Olandijoje ir Vokietijoje grįžtamąja šiltine susirgo po keletą prieglobsčio prašytojų iš Eritrėjos, Somalio, Etiopijos. Šią ligą platina utėlės, atsirandančios esant antisanitarinėms sąlygoms, kai žmonės nesiprausia, nekeičia drabužių. Tačiau šiuolaikinėmis priemonėmis išnaikinus utėles, ligonius gydant antibiotikais, galima užkirsti kelią ligai plisti.

Prof. Arvydas Ambrozaitis: „Kai kuriose Afrikos šalyse, iš kurių atvyksta pabėgėliai, yra vietovių, kuriose ŽIV yra užsikrėtęs kas trečias gyventojas. Tikrai negalima atmesti padidėjusio šių susirgimo pavojaus.“ /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Ligų tikimybė visada yra

„Ir ateityje, nepriklausomai nuo pabėgėlių srauto, retų, Lietuvai nebūdingų užkrečiamųjų ligų įvežimo tikimybė išliks, nes daug žmonių keliauja verslo, darbo ir kitais reikalais. Praėjusiais metais Vakarų Afrikos šalyse kilus Ebolos viruso sukeltos hemoraginės karštligės proveržiui, ES buvo labai rimtai rengiamasi šios infekcijos pažabojimui. Europoje šis virusas nepaplito. Užsikrėtė tik keli medikai, pažeidę asmeninių saugos priemonių reikalavimus“, - teigė gydytoja G. Zagrebnevienė.

„Pasaulis yra globalus, ir mes jau žinome, iš kokių šalių ir kokia liga gali būti grėsminga mums visiems, - aiškino profesorius A. Ambrozaitis. – Europos medikai gerai pasirengę su tais pavojais tvarkytis, nebent tik atsirastų naujas kokios nors pavojingos infekcinės ligos sukėlėjas arba kuris nors jau žinomas, tarkime, pandeminio gripo arba Ebolos karštligės, virusas radikaliai pakeistų savo genetinę informaciją, mutuotų ir pan. Tuomet kiltų naujų grėsmių ir tektų ieškoti naujų sprendimų.“

Tuberkuliozė, ŽIV, hepatitai

Net trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės mikobakterijomis. Kasmet nuo šios ligos miršta 2 mln. žmonių, užregistruojama 9 mln. naujų ligos atvejų. Užkratas, kuris palyginti ilgą laiką išgyvena aplinkoje, be to, dažniausiai yra atsparus daugeliui antibiotikų, plinta su ligonio seilių lašeliais. Nereikia manyti, jog tai – tik asocialių asmenų liga. Tuberkulioze galima užsikrėsti gatvėje, viešajame transporte, ypač ten, kur dideli žmonių sambūriai. Todėl nuo jos neapsaugotas nė vienas. Lietuva pagal sergančių žmonių skaičių yra ketvirtoje vietoje po Rumunijos, Latvijos, Bulgarijos. Iki šiol - tai mūsų vidinė problema. „Tačiau dėl migrantų tuberkuliozės atvejų gali padaugėti, - perspėjo profesorius. – Kaip ir kitų ligų: tarp tropikų gyventojų paplitusios odos ir žaizdų difterijos, hepatitų, jau nekalbant apie ŽIV. Juk kai kuriose Afrikos šalyse, iš kurių atvyksta pabėgėliai, yra vietovių, kuriose šia liga užsikrėtęs kas trečias gyventojas. Tai – lytiškai plintanti infekcija. Tikrai negalima atmesti padidėjusio šių susirgimo pavojaus.“

Vakcinos - patikimas skydas

Šalyse, iš kurių plūsta nelegalūs migrantai, ir Europoje, be abejo, visiškai skirtingi užkrečiamųjų ligų valdymo vakcinomis lygiai. Tačiau būtent Europoje daugėja skeptiškai žiūrinčių į vakcinas. Kaip tai paveiks užkrečiamųjų ligų plitimą, kaip numatoma tą situaciją suvaldyti? Vakcinos padėjo suvaldyti mažiausiai dešimt sunkių infekcinių ligų, kurios nusinešdavo tūkstančius gyvybių. Tai viena moksliškai pagrįstų, veiksmingiausių, saugiausių ir griežčiausiai kontroliuojamų ligų prevencijos bei sveikatos išsaugojimo priemonių. Todėl gana keista, kad vis dar atsiranda žmonių, skeptiškai nusiteikusių skiepų atžvilgiu. „Šiuo metu skiepijimo Lietuvoje nuo skirtingų ligų apimtis siekia nuo 93 iki 97 procentų, - sakė gydytoja A. Kaverkinienė. – Tymų protrūkiai Lietuvoje kilo dėl pačių Lietuvos piliečių įvežtų tymų. Virusas plito tarp imlių asmenų, ir pavojus dėl tebecirkuliuojančio tymų viruso išlieka. Sustabdyti vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų plitimą galima tik užtikrinus didelę skiepijimo apimtį. SAM numato įvesti privalomus skiepus vaikams nuo tymų, raudonukės bei poliomielito ir yra parengusi keletą teisės aktų projektų. Labai svarbu, kad žmonės suvoktų, jog infekcinių ligų plitimo mastas priklauso nuo visuomenės imunizacijos lygio.“ ULAC specialistai tikisi, kad šviečiant visuomenę bei taikant sankcijas tėvams, atsisakantiems skiepyti savo vaikus, pavyks pasiekti skiepijimo apimties padidėjimo.

Prof. A. Ambrozaitis apgailestauja, kad kai kurie tėvai nesuvokia savo atsakomybės už vaikų sveikatą ir atsisako juos skiepyti. „Įvairių negandų krečiamoje Ukrainoje registruoti susirgimai poliomielitu – susirgo 4 metų ir 10 mėnesių vaikai. Tai labai sunki liga, ją pavyko suvaldyti vakcinomis. Lietuvoje susirgimas šia liga buvo registruotas tik 1972 metais. Iki masinio vaikų skiepijimo nuo poliomielito kasmet pasaulyje likdavo paralyžiuoti apie 350 tūkst. vaikų. Pas mus daugelis vaikų nuo šios ligos skiepijama, tačiau tai daliai vaikų, kuriuos skiepyti tėvai atsisakė, susitikimas su atvykėliais iš Afganistano, Pakistano, Sirijos, Etiopijos, Irako, Ukrainos gresia dideliu pavojumi užsikrėsti šia sunkia liga, - kalbėjo profesorius. – Mat šiose šalyse skiepų apimtis siekia tik mažiau nei 50 procentų.“

Daugiau atsakomybės

„Atskirai reikėtų kalbėti apie sunkių formų ir didelio mirtingumo pandeminį gripą, kurio užkrato plitimas gali būti sunkiai prognozuojamas. Toks pavojus kiltų, jeigu imtų kisti paukščių (H5NI) gripo virusas arba kupranugarių (MERS-CoV) koronavirusų padermės, ir jie įgautų savybę plisti tarp žmonių, - sakė prof. A. Ambrozaitis. - Nuo paprasto gripo galima apsisaugoti vakcinomis, pagamintomis pagal prognozuojamas šią ligą sukeliančio viruso kasmetines mutacijas. Pasaulyje yra keletas centrų, atliekančių gripo viruso monitoringą. Remiantis jo medžiaga, prognozuojama, kokia viruso padermė cirkuliuos ateinantį gripo sezoną, ir kuriama vakcina, padėsianti gyventojams apsisaugoti nuo ypač sunkių ligos formų. Mūsų valstybė kasmet skiria nemažai lėšų, už kurias perkama sezoninio gripo vakcina. Ja nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: vyresni nei 65 metų, sergantys lėtinėmis ligomis, gyvenantys ilgalaikės slaugos ir globos įstaigose, nėščiosios, medikai. Šiemet, kaip ir pernai, jau nupirkta beveik 100 tūkst. dozių gripo vakcinos, tačiau Lietuvoje yra apie 700 tūkst. rizikos grupėms priklausančių žmonių. Mūsų visuomenės problema – niekuo nepagrįstas įtarumas, nepasitikėjimas rekomendacijomis ir pačios vakcinos veiksmingumu. Todėl nemažai žmonių, tarp kurių yra ir medikų, nesiskiepija nuo gripo. Maža to, kai kurie politikai ir bendrosios praktikos gydytojai teigia, jog vakcinas gali pakeisti bendras imuniteto stiprinimas: bėgiojimas, grūdinimasis, česnakai... Kai apie tai kalba medicininio išsilavinimo neturintys politikai – tai jų nekompetencijos ir neatsakingumo visuomenei požymis, bet kai medikai neskiria bendrojo ir specifinio imuniteto, kurį gali sukurti tik vakcina, ir savo mokslo įrodymais nepagrįstą nuomonę perša pacientams, negana to – patys rodydami netinkamą pavyzdį visuomenei, kai eina į darbą sirgdami ir platina ligos užkratą, tai jau yra rimtos profesionalumo spragos, dėl to jie privalėtų mokytis tobulinimosi kursuose. Beje, JAV siekiama, kad visi gydytojai nuo gripo būtų skiepijami privalomai.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"