TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

V.P.Andriukaitis: "Chaotiško pinigų persiliejimo" sveikatos sektoriuje nebebus

2013 05 17 15:03
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, jog po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo tapo akivaizdu, kad sveikatos sektoriuje visų pirma turės būti finansuojamos valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, o biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis paslaugos privačiose įstaigose galės būti apmokamos, jei jų neužtikrins valstybinės įstaigos.

Tuo metu opoziciniai liberalai tvirtina priešingai - jog KT nutarimas patvirtino, jog anksčiau skelbtos paties ministro V.Adnriukaičio sveikatos apsaugos reformos iniciatyvos yra antikonstitucinės.

"Įtvirtintas nemokamos medicinos pagalbos biudžeto lėšų prioritetas valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms. Akivaizdu, kad taip pat diskutuojant dėl PSDF teks diskutuoti su tom įstaigomis, kurios jau turi sutartis, ir čia reikės skaičiuoti, kokie kaštai, kokie balansai, bet visiškai aišku, kad tokio lengvo chaotiško pinigų persiliejimo, koks dabar yra, ir tokios šešėlinės ekonomikos, kokia egzistuoja sveikatos sektoriuje, tikrai jau nebebus. Eisime ta kryptimi, kad atsirastų labai rimtas reguliavimas, kontrolė, visiškai neprikausomai nuo to, kokia nuosavybės forma", - penktadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.

"Tai reiškia, kad jei žmogus apsidraudęs privalomu sveikatos draudimu, jis paslaugas galės gauti tik tose įstaigose, kurios sudariusios sutartis su PSDF. Ir jis negalės pasakyti, kad aš noriu gydytis bet kur ir iš PSDF jūs galite man pervesti pinigus, kur aš noriu. Teismas pasisakė vienareikšmiškai: gali būti papildomas draudimas, gali būti tiesioginiai mokėjimai, tačiau jei yra PSDF, turi būti nustatyta tvarka, sąlygos, kriterijai ir visi kiti dalykai, ir tu negali pasakyti, kad aš noriu gydytis ten ir ten, nors ta įstaiga su PSDF sutarčių neturi", - aiškino ministras.

Jo vertinimu, KT dėl sveikatos priežiūros įstaigų pasisakė panašiai kaip ir dėl aukštojo mokslo: privačios įstaigos gali būti finansuojamos biudžeto lėšomis tik tuomet, jei reikiamų specialistų nerengia valstybinės mokyklos.

"Teismas pasisakė panašiai kaip ir aukštųjų mokyklų atžvilgiu - jeigu valstybinės aukštosios mokyklos neruošia tų specialistų, o jų reikia, tuomet valstybė gali sudaryti užsakymą su privačioms aukštosioms mokykloms. Lygiai tą patį pasisakė teismas ir šiuo atveju. Jei nėra tokių paslaugų tose įstaigose, kurios teikia paslaugas - arba finansuojamas iš biudžeto, arba finansuojamas iš PSDF, valstybė turi galimybę žiūrėti, su kuo sudaryti sutartis, bet turi sudaryti terminuotai, metams, su įstatymiškai nustatytomis sąlygomis", - kalbėjo V.P.Andriukaitis.

Sveikatos apsaugos ministro vertinimu, KT nutarimas įpareigoja finansavimą privalomai medicinos pagalbai numatyti valstybės biudžete, o ne viską finansuoti iš PSDF. "Įtvirtinta nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose garantija įpareigoja valstybę jai įgyvendinti užtikrinti būtinąsias sąlygas, t.y. ne tik sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti šios pagalbos teikimo išlaidas. Kitaip sakant, tam tikra sveikatos priežiūros dalis, kuria turi garantuoti piliečiams nemokamą medicinos pagalbą, turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Kitaip tariant, visai tai, kas dabar padaryta, kai viskas pervesta į PSDF ir iš esmės panaikintas biudžetinis finansavimas, akivaizdžiai prieštarauja šiai KT nuostatai - nemokamai medicinos pagalbai turėsime skirti biudžetinį finansavimą iš bendrųjų valstybės asignavimų", - sakė ministras.

Ministras pažymėjo, jog žadėtos pataisos dėl sveikatos sistemos reformos sulaukus KT nutarimo bus parengtos per dvi-tris savaites.

Tuo tarpu ministrui oponuojantys opoziciniai liberalai įsitikinę, jog situacija priešinga - V.P.Andirukaičio išsakytos iniciatyvos dėl sveikatos priežiūros sistemos pertvarkos kaip tik būtų antikonstitucinės.

"(KT nutarimas) patvirtina, kad dalis sveikatos apsaugos ministro sumanytų reformų yra antikonstitucinio pobūdžio. Aišku viena - ministras savo nepagrįstais pareiškimais ir ketinimais sukėlė sumaištį ir įtampą sveikatos sektoriuje. Tikimės, kad KT nutarimas neleis sveikatos sektoriuje padaryti didesnės žalos ir įpareigos atsižvelgti į sveikatos priežiūros paslaugas norinčių rinktis gyventojų interesus", - Liberalų sąjūdžio išplatintame pranešime cituojamas Gintaras Steponavičius.

Savo teiginius liberalai argumentuoja nutarimo dalimi, kurioje pažymima, kad "sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, gali būti teikiamos tiek valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių, tiek privačių įstaigų ir įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis".

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantija įpareigoja valstybę užtikrinti jai įgyvendinti būtinas sąlygas, t. y. ne tik sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti šios pagalbos teikimo išlaidas.

Pasak Teismo, valstybinėse gydymo įstaigose piliečiams teikiamos nemokamos, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos, medicinos pagalbos apimtį turi nustatyti įstatymų leidėjas, įvertinęs, be kita ko, valstybės finansines galimybes ir paisydamas konstitucinių vertybių pusiausvyros, socialinės darnos, atsakingo valdymo, protingumo, asmenų lygiateisiškumo, kitų konstitucinių principų.

Taip pat KT teigia, kad "siekis užtikrinti kuo geresnį nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos prieinamumą lemia ir tai, kad tais atvejais, kai tokia pagalba dėl tam tikrų aplinkybių negali būti laiku ir kokybiškai suteikta valstybinėse gydymo įstaigose, ji gali būti teikiama ir kitose kokybiškai ir saugiai ją suteikti pajėgiose sveikatos priežiūros įstaigose; jų patiriamos šios pagalbos teikimo išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų".

Tuo tarpu sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, gali būti teikiamos tiek valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių, tiek privačių įstaigų ir įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, teigia KT.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybė gali prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus, tačiau valstybės biudžetui negali būti užkrauta valstybės finansinių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"