TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikai, ne tokie kaip daugelis

2013 10 12 6:00
hangthebankers.com nuotrauka

Kai namai prisipildo kūdikio garsų ir kvapų, kartu su džiaugsmu į juos įslenka ir rūpestis bei nerimas, verčiantis kasdien į naująjį šeimos narį žvelgti ne tik mylinčiu, bet ir labai atidžiu žvilgsniu: ar mažyliui viskas gerai, ar jis neturi kokio nors raidos sutrikimo?

„Mama, kuri yra arčiausiai savo mažylio, greičiausiai pastebi netgi menkiausias jo problemas, - sako Centro poliklinikos Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos vadovė vaikų neurologė Aušra Kuliešienė. – Nors kiekvienas kūdikis vystosi individualiai, tačiau norom ar nenorom tėvai savąjį lygina su kitais: to paties amžiaus kaimynės mažylis jau laiko galvytę, akimis seka žaisliuką, reaguoja į mamą, guguoja, o maniškis tarsi glebesnis, lėtesnis... Močiutės nuomone, matyt, bus paveldėjęs tėvelio bruožus: tas iki šiol nelinkęs niekur skubėti. Tačiau jeigu mamą kamuoja nerimas, yra rimtas signalas suklusti ir pagrindas tartis su gydytojais.“

Mažasis genijus ar...?

Ignui jau treji metukai, bet jis moka tik keletą žodelių: „mama“, „atia“, neseniai išmoko „ačiū“... Su bendraamžiais kieme „susikalba“ garsais ir skiemenimis. Žaislų pilname Igno kambaryje – tvarka: jis pats mėgsta lygiomis eilėmis rikiuoti mašinytes ir panašaus dydžio meškiukus. Tėvai, auginantys dar du paauglius, sako, kad mažylis visiškai išderino šeimos gyvenimą: jie miega pakaitomis, nes Ignas eina miegoti tik gerokai po vidurnakčio. Aplinkiniai pastebi, jog Ignas – ne toks, kaip kiti vaikai, tačiau tėvai vienas kitą ramina, kad viskas susitvarkys... savaime.

„Jeigu trejų metų vaikas nekalba, turime išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių: galbūt jis prastai girdi, o gal jam sunku suprasti kalbą ar ištarti žodžius, gal atsilieka jo protinis vystymasis, jis negali susikaupti, perimti gaunamos informacijos, ar tiesiog nėra poreikio kalbėti, dėl to sutrikusi ir kalbos raida. Autizmo spektro sutrikimai yra labai įvairūs. Jiems būdinga tai, jog ne tik nesivysto kalba, bet yra sutrikusi ir vaiko socialinė sąveika, bendravimas, ribotas jo pomėgių ratas, - aiškina gydytoja. – Vaiką reikia ištirti, įvertinti jo kalbą, kalbos supratimą, pažintinius gebėjimus, judesius, bendravimo ir savarankiškumo įgūdžius, išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias jo raidos vietas ir galvoti, kaip jam padėti. Tai galėtų padaryti specialistų komanda, kurioje būtų gydytojas - raidos specialistas, psichologas, logopedas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas. Paprasčiausias Igno šeimos veiksmų planas būtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis nusiųstų pasikonsultuoti į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.

Gydytoja sako, kad vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, pastaruoju laiku daugėja. Kodėl? Mokslui sunku atsakyti. Sutrikimų kompleksą lemia daug priežasčių. Tokie vaikai gali turėti tam tikrų išskirtinių gabumų, tarkime, genialiai skaičiuoti, bet dažniausiai autizmą lydi ir protinis atsilikimas.

Pirmieji nerimo simptomai

Kaip atpažinti ankstyvuosius vaiko raidos sutrikimus? Šįsyk nekalbame apie naujagimius, kuriems jau neonatologai diagnozuoja Dauno sindromą ar kitokį sutrikimą, apie kurį galima spręsti ir iš specifinių išorinių požymių. Iš pažiūros neišsiskiriančių, tačiau raidos sutrikimų turinčių kūdikių mamos dažnai nuo pirmųjų jų gyvenimo dienų susiduria su jų maitinimo, savireguliacijos sunkumais: kūdikiai irzlūs, dirglūs, prastai miegantys, maitinami iš buteliuko, nes vangiai čiulpia krūtį arba jos neima, sunkiai keičiantys valgymo įpročius, rankytėmis atliekantys neįprastus judesius ir t. t. Autizmo spektro sutrikimai dažnai pastebimi tik antraisiais gyvenimo metais. Tokie mažyliai pradeda laiku vaikščioti, tačiau nepradeda kalbėti arba pradėję nustoja, ryškėja bendravimo sunkumai, keistas elgesys, riboti pomėgiai.

„Pagrindinai akcentai pagal amžiaus tarpsnius: nuo pirmų gyvenimo mėnesių iki metų – motorika - judesiai, vaikščiojimas, antraisiais metais – kalbos vystymasis, o trečiaisiais – socializacija, bendravimo ypatumai, - tvirtina gydytoja. – Mažųjų, iki metų pacientų raidą dažniausiai tiriame pagal Miuncheno funkcinę raidos diagnostiką, vyresnių – pagal DISC metodiką.“

Hiperaktyvus, vadinasi, šiuolaikiškas?

Dėl to, kad vis mažiau jaunų merginų svajoja tapti vaikų darželių auklėtojomis arba pradinių klasių mokytojomis, atrodo, kalti... patys vaikai. Nerimstantys, nesugebantys susikaupti, per keletą minučių išmėtantys visus žaislus, per tą laiką spėjantys keliskart nukristi, pargriūti, susitrenkti, pravirkti ir nusiraminti, negirdintys klausimų, perspėjimų ir barimų - tokie hiperaktyvūs vaikai varo iš proto suaugusiuosius. „Hiperaktyvumo diagnozė dažniausiai nustatoma priešmokyklinio arba jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, kurie yra ne tik nepaprastai judrūs, bet turi ir rimtų dėmesio sutrikimų: nesugeba susikaupti, koncentruoti dėmesio, perimti informacijos. Jie paprastai turi rimtų mokymosi ir elgesio problemų, - teigia gyd. A.Kuliešienė. – Tokie vaikai turi būti stebimi vaikų psichiatrų, psichologų, specialiųjų pedagogų, su jais nuosekliai dirbama, priešingu atveju iš jų gali išaugti labai sunkių elgesio problemų turintys paaugliai, kurie pridarys daug bėdų artimiesiems ir visuomenei. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į pirmuosius požymius: vaiko padidėjusį judrumą, impulsyvumą, negebėjimą sukaupti dėmesio, kai reikia atlikti tai, ko reikalaujama, o ne tik tai, kas jam patinka, nenorą pabaigti pradėtos užduotėlės ar pan. Neretai toks vaiko elgesys „nurašomas“ išlepimui, nuovargiui, tėvų negebėjimui tinkamai sudominti, argumentuoti, kodėl to reikia ir pan., kitokiems pateisinimams. Reikia ieškoti tikrųjų tokio elgesio priežasčių. Ne tik savo ramybės, bet mylimo vaiko ateities labui. Ne laukti, kol kas nors pasikeis savaime, tarkime, išaugs, bet galvoti, ką galima padaryti dabar. Juk visiems tėvams svarbu, kad vaikas mokykloje būtų kuo stipresnis, mokantis ne tik girdėti, bet ir klausytis, susikaupti ir atlikti jo amžių atitinkančias užduotis, ugdytis ir lavintis. Juk to reikia jo paties gyvenimui ir ateičiai.“

Stresas, baimė, susitaikymas...

„Kai gimsta raidos sutrikimų turintis vaikas, šeima patiria krizę. Tai akivaizdu, nesvarbu, kokiame tos krizės etape jie kreipiasi į mūsų tarnybą, - sako gydytoja. – Iš pradžių daugelis bando neigti arba atitolinti problemą. Netgi nenori tikėti specialistų išvadomis, nors patys savo viduje ją suvokia. Vėliau ima kaltinti save ir aplinkinius, dar vėliau - ieškoti įvairiausios pagalbos, geriausių specialistų, slapčia tikėdamiesi stebuklo. Daugelis šeimų viliasi, kad pastangos duos rezultatų. Tačiau - ne visuomet. Neretai pavargsta ir tėvai, ir vaikai. Tiesa yra tokia: net ir patys geriausi specialistai, dirbdami su tokiais vaikais, gali padėti jiems pasiekti tiek, kiek leidžia jų galimybių ribos. Peržengti šių ribų nepavyksta, ir tai reikia suvokti. Prireikia daug laiko, kol šeimos su tuo susitaiko, nusiramina ir priima savo vaiką tokį, koks jis yra. Svarbiausia, kad su raidos sutrikimų turinčiu vaiku būtų dirbama, jis nuosekliai lavinamas, tobulinami jo gebėjimai ir savarankiškumas. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai nesiblaškoma, o bendradarbiaujama su tais pačiais specialistais, kurie pažįsta vaiką, žino jo galimybes, ir kuriais jis pasitiki. Kiekvienas lavinamas vaikas lavėja ir tobulėja, suteikdamas galimybę artimiesiems ir specialistams pasidžiaugti jo laimėjimais.“

Sėkmės istorijos...

Gydytoja neurologė A.Kuliešienė pagalbą raidos sutrikimų turintiems vaikams teikia nuo pat Centro poliklinikos įsikūrimo, daugiau kaip dešimtmetį. Neseniai tarnyba persikėlė į naujas erdvias patalpas Kauno gatvėje. Mažieji pacientai čia laukiami spalvingoje salėje, kur jiems teikiamos kineziterapijos procedūros, jaukiuose logopedo, psichologo, socialinio darbuotojo kabinetuose. Medikai dirba ne tik su vaikais, bet ir su jų tėveliais. „Mūsų tarnyboje vaikams, kuriems diagnozuoti lengvi raidos sutrikimai, kartą per metus skiriamas 18-os užsiėmimų ciklas, o turintiesiems sunkių raidos sutrikimų – du tokie ciklai. Specializuota pagalba taip pat teikiama ir sanatorijose, specializuotuose kabinetuose, vaikų ugdymo įstaigose. Sudėtingiausi pacientai, turintys raidos sutrikimų, gydomi Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaiko raidos centre. Stengiamės viską suplanuoti taip, kad specialistų dėmesio ir pagalbos vaikas gautų visus metus, - tvirtina gydytoja. – Kineziterapeutai, logopedai, psichologai ne tik taiko individualias terapijas, bet ir moko tėvus, sudaro ir tėvams įteikia vaiko lavinimo programėles, prireikus juos konsultuoja. Mūsų tikslas – suteikti tėveliams informacijos, išmokyti juos kasdienybėje ugdyti savo vaiką, lavinti jo savarankiškumą, atliepti jo poreikius. Juk mama, netgi virdama pietus, gali daug ko išmokyti savo vaiką: su juo kalbėtis, pasakoti, rodyti daiktus ir veiksmus. Netgi tuomet, kai atrodo, jog vaikas nesupranta, reikia su juo kalbėtis, jam pasakoti, aiškinti, paprašyti jo kartu atlikti tam tikrus veiksmus. Tarkime, autizmo spektro sutrikimų turinčiam vaikui reikia informaciją pateikti vaizdžiai, taip jis lengviau ją perpranta. Reikia taikyti alternatyvią komunikaciją, tačiau suprantama, jog tėvus reikia to pamokyti.“

Gydytoja pasakoja apie dvejų metų berniuką, kuriam buvo diagnozuotas gana ryškus kalbos raiškos sutrikimas. Jis lankėsi trejus metus, užsiėmimus tęsdavo kalbos korekcijos kabinete, su juo darželyje dirbo logopedas. „Kai vėl sutikau šį pacientą, jis gražiai kalbėjo. Pasidžiaugiau jo gerais pažintiniais gebėjimais, kurie padėjo įveikti kalbos raiškos sutrikimus, - sako gyd. A.Kuliešienė. – Dabar dirbame su trejų metų vaiku, kuriam įtarėme gana sunkų autizmo spektro sutrikimą. Po pusmečio intensyvaus visos mūsų tarnybos specialistų ir mamos darbo matome labai pastebimą ir visus džiuginantį pagerėjimą. Tikrai galiu pasakyti, kad nereikia nuleisti rankų. Visiems raidos sutrikimų turintiems vaikams įmanoma padėti, jeigu su jais dirbama. Visi vaikai išmoksta naujų įgūdžių, turi potencijos tobulėti. Tėvams geriausia pasikliauti specialistų nuomone ir kompetencija, remtis savo meile ir kantrybe darant tai, kas geriausia jų vaikui. Vertinimo kriterijus, sakyčiau, verta palikti mums, medikams, kad turėtume atskaitos tašką, kai po tam tikro laiko norime palyginti ir įvertinti paciento padarytą pažangą.“

Užsakymo Nr. VJ-3478

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"