TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikas – ne žaislas ir ne nuosavybė

2014 03 08 6:00
Apie 93 proc. Lietuvos vaikų yra profilaktiškai skiepyti. LŽ archyvo nuotraukos

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paviešinus informaciją apie siūlymą į darželius priimti tik pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių paskiepytus vaikus, žiniasklaidoje kilo diskusija. Galima pridurti: dar viena diskusija apie skiepus.

Pajutę teisės spręsti – skiepyti ar neskiepyti savo vaikus - patrauklumą, kai kurie tėvai tarsi įsižaidė ir pamiršo apie atsakomybę dėl savo vaikų sveikatos bei užkrečiamųjų ligų, tokių kaip raupai, tymai, poliomielitas, kokliušas ir kt., pavojų. Gal ir nekeista - juk daugelis šių mirtį ir negalią nešančių ligų nei matė, nei juo labiau patyrė.

Pamiršta, vadinasi – nėra

SAM vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Vytautas Usonis į šią situaciją žvelgia plačiau. „Prieš porą dešimtmečių trūko paprasčiausių dalykų: medikamentų, tvarsliavos, chirurginių instrumentų, ir įsivaizdavome, kad kai jų turėsime pakankamai, tuomet viskas bus gerai. Atsirado, tačiau per tą laiką praradome kai ką labai svarbaus. Išaugo karta, nemačiusi, nepatyrusi užkrečiamųjų ligų, kurios suvaldytos skiepais, pavojaus ir mananti, jog galima nepaisyti kompetentingų specialistų nuomonės. Tarp mokslo laimėjimų ir kai kurių vakcinos skeptikų požiūrio tvyro praraja. Lietuvoje tvyro toks nepasitikėjimas mokslo tyrimais grįsta kompetencija, kokį sunku būtų įsivaizduoti daugelyje pasaulio šalių, kuriose tenka man lankytis, skaityti paskaitas. Homeopatai ir kitokie vadinamųjų natūralių gydymo metodų propaguotojai, dirbantys privačiuose kabinetuose, drąsiai reiškia savo nuomonę, skatindami nepasitikėjimą mokslu grįsta medicina. Tačiau pamiršta svarbų dalyką – prisipažinti, jog tai – tik jų asmeninės mintys, ir prisiimti atsakomybę už pasekmes", - teigė medikas. Jis iš patirties žino, jog gausybė žmonių, apsilankiusių pas dešimtį gydytojų ir išbandžiusių daugybę natūralių gydymo metodų, bet vis tiek nepasveikusių, kreipiasi į tradicinės medicinos specialistus. Ir reikalauja, kad būtų gydomi labai atsakingai.

Prof. V.Usonis pabrėžė, kad skiepai yra efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė per visą žmonijos istoriją.

Profesoriui, kuris daugiau kaip tris dešimtmečius paskyrė infekcinių ligų ir imunoprofilaktikos problemoms, skaudu girdėti, kai visuomenė klaidinama, esą nėra duomenų apie skiepų veiksmingumą. Pakanka tik pažvelgti į JAV Atlantos ligų kontrolės centro parengtą lentelę, kad taptų akivaizdu: būtent skiepai daugelyje pasaulio šalių sustabdė dešimtį pavojingų ligų, iki tol kasmet šienavusių vaikų ir suaugusiųjų gyvybes: nebesergama raupais, difterija, stablige, tymais ir kt. „Skiepijimas yra efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė per visą žmonijos istoriją, - LŽ sakė pasaulinio garso imunoprofilaktikos specialistas, mokslininkas, Vilniaus ir Oksfordo universitetų profesorius V.Usonis.

Jei į namus įsisuko tymai

Dabar daugelis sunerimę dėl meningokokinės infekcijos, tačiau buvo laikas, kai daug vaikų ne tik sunkiai sirgo, bet ir mirė nuo tymų. Vyresni žmonės ir dabar prisimena, kaip sunkiai vaikystėje sirgo tymais. Ne veltui arabų patarlė ragina: „Perskaičiuok vaikus, jeigu į namus įsisuko tymai.“ Tačiau jeigu liga suvaldyta, dar nereiškia, jog jos sukėlėjai neegzistuoja. 2012 metais Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai – mama ir dukra, kaip įtarė, užsikrėtė viešėdamos užsienyje. Dukra nebuvo skiepyta, mama, ko gero, taip pat. Ypač didelis tymų protrūkis prieš keletą metų užklupo Ukrainą, nes pritrūko vakcinos. Po keliolika tūkstančių ligos atvejų registruota Prancūzijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Italijoje, Vokietijoje. Tymai - labai varginanti liga. Ji pažeidžia galvos smegenis, kvėpavimo takus, virškinimo sistemą, ligonis kenčia dėl aukštos temperatūros, odos ir gleivinių bėrimų. Šiemet vasario pabaigoje išplatinta informacija, jog tymai įtarti į vieną iš Italijos uostų įplaukusio laivo keturiasdešimčiai įgulos narių. Vadinasi, šios ligos sukėlėjas gyvuoja ir kartkartėmis netgi klesti. „Tymų protrūkių priežastys skirtingos, bet pagrindinė - įvairiose šalyse atsirado didelės grupės neskiepytų žmonių, - pabrėžė prof. V. Usonis. – Italijoje dėl to kaltas dalies visuomenės skeptiškas požiūris į vakcinas, Šveicarijoje – tam tikra kultūrinė bendruomenė, nepripažinusi skiepų, Olandijoje – labai uždara religinė sekta, nesidominti jokia iš pasaulio ateinančia informacija ir, matyt, net nežinojusi apie tai, kad reikia skiepytis. Rezultatas toks pat – infekcinės ligos protrūkis.“

Iš kur kyla nepasitikėjimas

Vakcinų skeptikų judėjimas tai nuslopsta, tai vėl suaktyvėja. Kokios tėvų nepasitikėjimo medikais priežastys? Štai visai neseniai viena televizija klausė laidos žiūrovų: „Ar pritartumėte prievartiniam vaikų skiepijimui?“ „Tačiau kur matėte Lietuvoje prievartinį skiepijimą? Kaip iš viso galima pateikti tokį klausimą? – stebėjosi profesorius. - Nei prievartinio, nei privalomo skiepijimo Lietuvoje nėra, nors kai kuriose Europos šalyse jis taikomas. Tarkime, Italijoje, Slovėnijoje numatytos administracinio poveikio priemonės tėvams, atsisakantiems skiepyti vaikus. Lietuvoje veikia valstybės finansuojama Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, šalis išleidžia milijonus litų, imasi atsakomybės, kad vaikai būtų saugūs. Kodėl tą valstybės rūpestį kam nors norisi vadinti prievarta? Medikų nuomone, to rūpinimosi vaikų sveikata ir investicijų į jos apsaugą mūsų šalyje tikrai niekada nebus per daug. Problema ta, jog visuomenė stokoja informacijos apie vakcinas. Kas yra vakcina? Tai – aukščiausių technologijų produktas. Jos yra labai saugios, atitinkančios aukščiausius tarptautinius kokybės reikalavimus. Niekas neneigia, kad retkarčiais gali pasitaikyti ir nepageidaujamo, šalutinio vakcinos poveikio. Tačiau nuo to neapsaugoti ir vartojantieji bet kuriuos kitus vaistus. Visi tie atvejai kruopščiai registruojami.“

Apie ažiotažą – paraidžiui

Pastarąją diskusiją dėl skiepų rėksmingomis antraštėmis išprovokavęs dalykas labai paprastas. Kalbama apie sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl ikimokyklinio ugdymo programos papildymo. Paprastai tariant, vykdant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir siekiant visiems vaikams ikimokyklinėse ugdymo įstaigose sukurti saugią aplinką, siūloma iš tėvų, atvedusių vaikus į darželį, prašyti pažymos apie skiepus. Prof. V.Usonio nuomone, toks sprendimas leistų sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo riziką, paskatintų tėvus laiku skiepyti vaikučius ir kartu užtikrinti vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis.

Kokius vaikus ta pataisa, jeigu būtų aptarta ir priimta, liestų? „Apie 93 proc. vaikų yra skiepyti, vadinasi, jiems tai neturės jokios reikšmės, - teigė profesorius. - Lieka 7 procentai. Į juos pakliūva pirmiausia tie, kurie neskiepijami dėl sveikatos problemų. Tokių vaikų yra nedaug, bet jiems reikia ypatingo dėmesio, todėl darželyje jie turėtų jaustis ypač saugūs. Kas gali užtikrinti jų saugumą? Tie 93 proc., kurie paskiepyti ir apsaugoti. Tarp 7 proc. yra vaikų, kurie nebuvo paskiepyti dėl atsitiktinių aplinkybių, tarkime, tuo metu, kai reikėjo skiepytis, sirgo kokia nors respiracine infekcija, šeima buvo išvykusi ir pan. Pasirengimas darželiui – proga paskiepyti vaiką praleistais skiepais. Ir tik nedidelė dalis vaikų, kurių tėvai, nepripažindami valstybinės imunoprofilaktikos programos, siekiantys įgyvendinti savo teisę neskiepyti vaikų, gali susidurti su tam tikromis problemomis. Čia jiems tektų atsakyti į keletą klausimų: ar tikrai jie suvokia atsakomybę dėl vaiko sveikatos? Ar vaiką suvokia kaip visuomenės narį, ar kaip savo žaislą, nuosavybę, su kuria galima elgtis pagal savo įgeidžius? Juk neskiepytas vaikas kelia grėsmę kitam, kurio negalima skiepyti dėl sveikatos. Beje, pažymos apie tai, ar vaikas skiepytas, reikalaujama JAV ir ES valstybių darželiuose.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"