TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikų atostogos - su teigiamos energijos užtaisu

2011 06 14 0:00
Prie vandens mažų vaikų negalima palikti be priežiūros.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Kad vasarą vaikai pasisemtų kuo daugiau sveikatos, derėtų laikytis tam tikrų taisyklių.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) specialistai primena, kad augančių vaikų organizmą teigiamai veikia ilgas buvimas gryname ore, judėjimas, grūdinimas, įvairių veiklos rūšių kaitaliojimas, pakankamas ir visavertis miegas, sveika mityba.

Mažyliai skęsta tyliai

Neužsigrūdinusiam vaikui prieš pradedant maudytis būtina apsiprasti su vandeniu. Negalima maudytis labai sušilus ar, priešingai, labai sušalus. Vandenyje reikia kuo daugiau judėti. Žalinga maudytis iki pamėlynavimo, pajutus pirmą šiurpulį dera lipti iš vandens. Nemokantys plaukti mažyliai turi dėvėti tinkamo dydžio gelbėjimo liemenes. Primenama, kad vaikai skęsta tyliai. Iki penkerių metų jie nesupranta, kas gresia vandenyje, ir tiesiog panyra be garso. Tai vyksta žaibiškai: mažylis gurkšteli vandens, nugrimzta ir, nepraėjus nė minutei, praranda sąmonę. Todėl būtina juos nuolat prižiūrėti.

Vaikų oda nukenčia labiau

Dar nemažai žmonių įdegį vertina kaip patrauklią savybę. Tačiau maži vaikai (iki 5 metų) išvis neturėtų specialiai degintis. Medikai teigia, kad iki 14 metų nereikėtų leisti vaikų odai parausti dėl saulės poveikio, - tai jau I laipsnio nudegimo požymis. Neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir nebeišnyksta. Tyrimais įrodyta, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20 ar net 30 metų. Dėl nesaikingo deginimosi saulėje oda sausėja, tampa ne tokia elastinga, raukšlėjasi, gali atsirasti pigmentinių dėmių, apgamų, odos vėžys. Šia liga dažniau suserga tie, kurie vaikystėje buvo nusvilę saulėje iki pūslių.

Eidami į paplūdimį su vaikais būtinai pasiimkite galvos apdangalus, skėtį nuo saulės ir apsauginį kremą. Ne pro šalį ir saulės akiniai. Tiesiogiai saulėje vaikai gali būti trumpai (5-7 min.), nes jų oda labai jautri ir greitai nudega, mažyliai turi vilkėti medvilniniais drabužėliais. Geriausias laikas - iki 11 valandos ryte ir po 16 valandos pavakaryje. Kaitrią dieną vaikai turėtų būti medžių šešėlyje arba po skėčiu nuo saulės. Beje, smėlis ir vanduo atspindi saulės spindulius ir sustiprina jų poveikį. Jei vaikas žaidžia ne po skėčiu nuo saulės, o šalia jo, oda labiau nukenčia, nei būnant tolėliau, nes skėtis taip pat atspindi saulės spindulius.

Saulės vonios - su apsauga

Apsauginių kremų SPF filtrų (angl. Sun Protection Factor, liet. apsauginis saulės faktorius) būna įvairių. Minimali apsauga - SPF 2-12, vidutinė apsauga - SPF 12-30, stipri apsauga - SPF 30 ir daugiau. SPF faktorius parodo, kiek laiko galima būti saulėje, nenukenčiant nuo UV saulės spindulių. Nurodomą skaičių padauginę iš 20 minučių, sužinosime apsauginio kremo nuo saulės veikimo laiką. Maudantis, gausiai prakaituojant, apsauginio kremo veikimo laikas sutrumpėja trečdaliu. Todėl nusiprausus, išsimaudžius ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu būtina teptis pakartotinai. Mažam vaikui patartinas kremas, turintis SPF 30. Didesnės apsaugos kremą (SPF 30-50) reikėtų rinktis būnant saulėje vidudienį, atostogaujant pietų šalyse. Apsaugines priemones tinkamai naudojant nuo vaikystės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja net 70 procentų. Vaiką, turintį apgamų, ypač reikia saugoti nuo saulės, nes gali supiktybėti apgamų pigmentas melaninas. Tokiu atveju būtina naudoti stipresnį apsauginį kremą. Netinka užklijuoti apgamus pleistru, nes jis praleidžia saulės spindulius. Be to, taip apgamai yra nuolat traumuojami, todėl didėja vėžio atsiradimo rizika.

Neužteršto oro paieškos

Vasarą vaikams reikia valgyti daugiau uogų, daržovių, vaisių. Tik dera juos gerai nuplauti, antraip galima užsikrėsti įvairiomis žarnyno ligomis. Karštomis dienomis būtina gerti daug skysčių - geriausiai paprasto arba mineralizuoto vandens, arbatos - ir vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto.

Vaikai turėtų kuo daugiau vaikščioti, žaisti gryname ore, važinėtis dviračiu, riedučiais. Tačiau oras turi būti kuo švaresnis. Vaikų, gyvenančių didesnio oro užterštumo aplinkoje, plaučiai vystosi lėčiau. Oro taršai ypač jautrūs vaikai, turintys kvėpavimo sistemos, širdies kraujagyslių sutrikimų, sergantys astma. Ilgalaikis oro taršos poveikis siejamas su vėžinių ligų atsiradimu.

Kad vaikas kuo mažiau kvėpuotų užterštu oru, specialistai siūlo riboti vaikų buvimą lauke, kai skelbiama padidėjusi kietųjų dalelių ir ozono koncentracija, o ypač vidurdienį, po pietų. Jei būtina, aktyviai judėti lauke geriau ryte. Vaikai turėtų kuo mažiau būti šalia intensyvaus eismo gatvių - didesnis teršalų kiekis nustatoma 50-100 metrų atstumu nuo jų. Šalia mokyklų, vaikų žaidimo aikštelių, gyvenamųjų namų neturėtų stovėti automobiliai veikiančiu varikliu. Eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu reikėtų kuo toliau nuo intensyvaus eismo, svarbu vengti kamščių. Specialistai pataria drausti vaikams pardavinėti laikraščius, miško gėrybes ir kita arti intensyvaus eismo gatvių, sankryžose. Jei važiavimas mieste, įstringant automobilių spūstyse, trunka daugiau nei 30 minučių, verčiau rinktis aplinkinį kelią arba viešąjį transportą.

Atbaidančiosios medžiagos

Lankantis miške ar parke įkyriai gelia uodai, mašalai, o erkės gali užkrėsti pavojingomis ligomis. Vienas iš apsaugos būdų - uodus ir erkes atbaidančių medžiagų naudojimas. Tačiau vaikų oda itin jautri, todėl tokios priemonės gali ją sudirginti. Jei vaikai yra iki 3 metų, patartina atbaidančiųjų medžiagų išvis nei purkšti, nei tepti ant odos.

Gulintį vežimėlyje mažylį nuo vabzdžių geriau saugoti apdengus tinkleliu. Iš bėdos galima papurkšti ar patepti vežimėlio kraštus, palaukti, kol išdžius, ir tada guldyti kūdikį. Galima papurkšti ar patepti drabužius, palaukti, kol išdžius, ir tada aprengti vaiką. Kadangi mažyliai mėgsta kišti pirštus į burną, atbaidančiosiomis medžiagomis nereikėtų tepti, purkšti plaštakų.

Jų negalima naudoti ir tose kūno vietose, kur yra pakenkta oda - įpjauta, žaizdota, sudirginta. Nepurkškite aerozolio tiesiai ant veido. Verčiau nupurkškite juo delnus ir jais tepkite veidą, saugodami akis ir burną. Grįžus į patalpas, odą būtina nuplauti prausiamomis priemonėmis, o atbaidančiosiomis medžiagomis apdorotus drabužius išskalbti. Vaikai neturėtų šiomis priemonėmis naudotis savarankiškai, chemikalus dera laikyti mažyliams nepasiekiamoje vietoje.

Dvisparniams kraujasiurbiams atbaidyti nuo seno naudojamos natūralios kvapios priemonės - citrinos, mėtų, gvazdikų ir kitų aromatinių augalų eterinis aliejus. Tačiau jos veikia gan trumpai. Jei įgėlus vabzdžiui išberia, ištinsta galūnės, veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva, reikia kreiptis pagalbos į gydytojus.

Kartu - daugiau džiaugsmo

Vasarą vaikai daugiau juda, tad neretai patiria traumų. Norint jų išvengti, reikia dėvėti šalmą, kelių ir alkūnių apsaugos priemones. Būtų gerai, jei vaikai dėvėtų ir apsaugines pirštines. Tėvams yra svarbu kiek galima dažniau būti su vaikais, kartu sportuoti, iškylauti ir pan. Atžaloms tai suteiks daug džiaugsmo. Atostogaujant su gera nuotaika dar labiau aktyvėja energijos apykaita, geriau vystosi vaikų nervų sistema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"