TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikų širdelės nerūpi

2011 11 29 6:00

Diskriminacija. Kitaip negalima pavadinti situacijos, kai suaugusieji po širdies operacijų siunčiami į reabilitaciją, o vaikai - ne.

"Mes ir patys nepajėgiame atsakyti, kodėl nėra gydymo tęstinumo ir sudėtingas širdies operacijas ištvėrę vaikai paliekami likimo valiai", - stebėjosi Vaiko širdies asociacijos pirmininkė Daiva Jonauskienė. Jos duomenimis, tik vienintelėje Kačerginės vaikų sanatorijoje "Žibutė" pernai reabilitavosi 2 vaikai po širdies ydų operacijų. Neįtikimi skaičiai žinant, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Širdies chirurgijos centre kasmet skubiai atliekama apie 250-300 sudėtingų širdies operacijų naujagimiams ir vaikams, apie 50 jų - pirmosiomis mažylių gyvenimo dienomis.

"Ko reikia, kad padėtis pasikeistų? Kad reabilitacijai būtų nukreipiami ne tik vaikai, persirgę virškinimo ar plaučių ligomis, bet ir dėl širdies ydų", - klausė D.Jonauskienė.

Reikėjo daug kovoti

Požiūrį į problemą liudija ir jonavietės Jolitos Skierienės bei jos dukrelės Elzės istorija. Mergaitei gruodį sukaks ketveri. Dėl dviejų įgimtų širdies ydų - skilvelių ir prieširdžių pertvarų defektų vos keturių mėnesių mažylė buvo operuota VUL SK Širdies chirurgijos centre chirurgo Virgilijaus Lebetkevičiaus.

"Labai laiku sučiupo", - sakė J.Skierienė. Kauno medikai liepė laukti, tačiau tėvų nuojauta buvo priešinga. Užuot didėjęs, mažylės svoris net mažėjo. "Vilniuje iš karto paguldė, atliko tyrimus, bet dėl šlapimo takų infekcijos operaciją teko kiek atidėti. Kraujo banke nebuvo reikiamo kraujo, tad jį surinkome iš pažįstamų. Chirurgas vieną defektą užlopė, kitą užsiuvo. Vienas buvo 7, kitas 3 mm skersmens, maišėsi arterinis ir veninis kraujas. Mažylei dar buvo nustatyta plaučių hipertenzija, ji gydyta vaistais", - pasakojo mama.

"Kai Elzytę atnešė iš reanimacijos, buvo net baisu paimti. Labai bijojau grįžti su ja namo - maža kas nutiks. Kas savaitę važinėjome pas gydytojus, kad stebėtų dukros būklę, ar jai viskas gerai", - prisiminė J.Skierienė.

Moteris džiaugėsi, kad dabar dukra jaučiasi gerai. Vis dėlto mergaitė turi dar vieną problemą - jai nustatytas labai retas Toriello-Carey genetinis sindromas. Tokį sindromą ji turi vienintelė Lietuvoje, net pasaulyje tėra vos 25 tokie ligoniai. Diagnozė mergaitei nustatyta JAV.

"Dėl širdies ydų negavome jokios reabilitacijos ir dėl kitų problemų buvo labai sunku ją gauti. Mums aiškino: esą, kas iš to, kad važiuosite, vis tiek nepadės. Kol "pramušėme" sanatoriją, net siūlė susimokėti. Dėl elgesio su mumis poliklinika gavo daug pylos. Dabar džiaugiamės, kad turime gerą šeimos gydytoją. Bet turėjome daug kovoti, kad ko nors pasiektume", - sakė J.Skierienė.

Ne tėvų pareiga

D.Jonauskienė, kurios ketverių metukų dukrai šiuo metu atlikti jau 4 širdies zondavimai ir 4 itin sudėtingos širdies operacijos, taip pat ilgai nežinojo, kad mažylei priklauso reabilitacija. "Kol nenuvykau į tarptautinę konferenciją atstovauti tėvams, dalytis patirtimi, tol nežinojau apie šią galimybę. Mums, tėvams, buvo sakoma, kad su vaiku turime važiuoti tiesiai namo", - sakė Vaiko širdies asociacijos pirmininkė.

"Bet juk ne visi tėvai žino, kad toks gydymas apskritai leistinas", - pridūrė D.Jonauskienė.

Didžiojoje Britanijoje dirbantį kardiologą Audrių Šimaitį stebina, kad Lietuvoje pačios šeimos turi kelti klausimą dėl reabilitacijos. "Didžiojoje Britanijoje tai užtikrina medicinos darbuotojai, o ne tėvai turi lakstyti po įstaigas ir klausinėti. Reabilitacijos paslaugos pradedamos teikti jau ligoninėje - slaugytojos, psichologai, socialiniai darbuotojai darbą pradeda pirmą dieną po operacijos. Pacientas būna ligoninėje tol, kol paaiškėja, kad jis jau gali išvykti. Chirurgams gali atrodyti, kad jis jau gali važiuoti namo, bet socialiniai darbuotojai, psichologai sako, kad dar reikėtų pasilikti", - teigė A.Šimaitis.

Nėra sistemos

Stacionarios reabilitacijos sanatorijose Didžiojoje Britanijoje nėra - valstybei tai per brangu. Tad pagalba užtikrinama bendruomenėje. "Lietuvos atveju stebina, kad turint tokią puikią stacionarinę pagalbą ji nėra visiems vienodai prieinama. Nesuprantama, kodėl suaugusieji išvyksta į reabilitaciją, o vaikai - ne. Tai akivaizdi socialinė diskriminacija", - įsitikinęs A.Šimaitis.

"Jei per metus reabilituojami vos 2 vaikai po širdies operacijų - tai jau sistemos nebuvimo klausimas. O juk reikėtų, kad siuntimą šioms paslaugoms gautų net tik tais metais, bet ir vėliau operuoti vaikai. Lietuvoje vaikams atliekamos pasaulinio lygio širdies operacijos, bet dauguma šių pacientų lieka ligoniais visą gyvenimą", - pabrėžė kardiologas.

Neišnaudotos galimybės

Pasak Kačerginės vaikų sanatorijos "Žibutė" direktorės Jūratės Rudzinskienės, savaime kyla klausimas, kodėl neišnaudojamos esamos galimybės. Tarkime, ši sanatorija dabar galėtų priimti iki 150 tokių vaikų, tačiau atvyksta vos vienas kitas.

"Manau, tėvai laiku negauna informacijos apie tokios reabilitacijos galimybę. Juk gydytojai privalėtų su ja supažindinti ir net gauti tėvų parašus, kad tokia informacija suteikta. Ir pačios reabilitacijos įstaigos pateikia per mažai informacijos. Trečia priežastis - lėšų trūkumas. Vaikai iš kukliau gyvenančių šeimų dėl to tiesiog negali atvykti", - vardijo J.Rudzinskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"