TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikų širdys spurda chirurgų rankose

2009 11 03 0:00
Dauguma chirurgo V.Taručio pacientų - vaikai, jauniausiam jų buvo vos keletas valandų.
Nuotraukos: ©"Lietuvos žinios"

Specializuotų chirurgų, galinčių operuoti visą spektrą įgimtų širdies ydų, Lietuvoje yra tik du. Vienas jų - Virgilijus Tarutis, neseniai tapęs naujuoju Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Širdies chirurgijos centro vadovu.

Įgimtų širdies ydų yra net apie 200 variantų, chirurgiškai gydoma maždaug 150 jų. Ši problema gana dažna, ją turi kone 8 vaikai iš tūkstančio. Ant operacinio stalo tenka gultis labai įvairaus amžiaus pacientams, pradedant ką tik gimusiais kūdikiais.

Kad įgytų daugiau patirties šioje srityje, V.Tarutis beveik trejus metus derino darbą Santariškių klinikose ir viename Didžiosios Britanijos širdies chirurgijos centrų. "Likti svetur nemaniau, nors ir turėjau pasiūlymų. Tiesiog norėjau pasitikrinti, ar sugebėsiu dirbti. Kartu buvo smalsu, nes ten viskas šiek tiek kitaip - dirbama intensyviau, chirurgai atlieka daugiau operacijų", - pasakoja pašnekovas.

Tapęs VUL SK Širdies chirurgijos centro direktoriumi, medikas šios praktikos turėjo atsisakyti. Mažiau jis operuoja ir čia, Vilniuje. Tačiau chirurgas, aprimus administracinių pertvarkų rūpesčiams, tikisi sugrįžti prie jam įprasto darbo ritmo. "Žinau, ko dar noriu pasiekti, kokias naujas metodikas perprasti", - sako V.Tarutis.

47 metų naujasis centro vadovas, atėjęs įkandin garsiųjų profesorių Vytauto Sirvydžio ir Giedriaus Uždavinio, nežada "suaugti su kėde", neigiamai vertina Lietuvos medicinoje įsigalėjusią ilgamečio vadovavimo praktiką, kuri stabdo tobulėjimą, teigiamus pokyčius. V.Tarutis įsitikinęs, kad dirbant vakarietiškai Širdies chirurgijos centre galima atlikti daugiau operacijų. Tiesa, tam trukdo dabartinė situacija. Dėl sunkmečio apkarpius lėšas operacijų skaičių teko sumažinti. Tenka taupyti, tačiau, anot mediko, tai daroma ten, kur įmanoma, nerizikuojant ligonių sveikata, neperžengiant sveiko proto ribų.

Geresni rezultatai

Dauguma V.Taručio pacientų - vaikai. Jauniausias buvo vos kelių valandų naujagimis, bet kardiochirurgas neteikia daug reikšmės tam, kad tenka dirbti su mažųjų širdutėmis. "Aišku, yra savų chirurginės technikos niuansų, tačiau tai nėra kas nors ypatinga. Tiesiog reikia priprasti tai daryti", - tvirtina jis.

V.Taručio teigimu, Lietuvos įgimtų širdies ligų chirurgija tikrai neblogo lygio. Tik naujagimių gydymo rodikliai galėtų būti geresni. Atvejai, kai tenka operuoti vos kelių savaičių kūdikius, visame pasaulyje vertinami kaip itin rizikingi. Tiesa, šalyse, turinčiose daugiau gyventojų, gimsta ir daugiau vaikų. Ten statistiškai dažnesni ir sunkūs, kritiniai atvejai, todėl chirurgai įgyja daugiau patirties. Šioje srityje dirbantiems Lietuvos medikams praverčia praktika užsienyje, patirtis kaupiama ir bėgant laikui. "Pačių mažiausių pacientų gydymo rezultatai dabar geresni nei prieš 5-10 metų. Greičiau naujagimiai atvežami ir į specializuotus gydymo centrus: anksčiau daugelis mažylių su komplikuotomis įgimtomis širdies ydomis nė nepasiekdavo mūsų, mirdavo", - pasakoja gydytojas.

Dažniau pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai tėvai atsisakydavo operuoti net tokias vaikų širdies ydas, kurių gydymo rezultatai buvo geri, mirštamumas mažas. "Dabar taip pat atsisakoma operacijų, tačiau paprastai tai būna labai komplikuoti atvejai, kai dėl įgimtų širdies ydų tenka operuoti naujagimius. Mirštamumas po tokių chirurginių intervencijų gana didelis. Be to, per pirmus gyvenimo metus vaiką tenka operuoti dar keletą kartų", - aiškina chirurgas. "Bet gal būna stebuklų?" - teiraujuosi. "Deja, ne..." - neslepia pašnekovas.

Be operacijos

Vis dėlto, ar turi tiesos nuomonė, kad vaikas gali "išaugti" širdies ydą? "Kalbant apie įgimtas širdies ydas tai tinka tik mažiems širdies skilvelio pertvaros defektams. Iš tiesų dalis jų gali surandėti, užsidengti. Vaiko sveikatos būklę stebintis kardiologas defekto mažėjimą gana aiškiai mato tirdamas echoskopu. Tačiau taip būna tik nedidelės dalies širdies ydų atveju", - komentuoja gydytojas. Todėl lieka vienas gydymas - chirurginis.

Tačiau šiandien, kai invazinė kardiologija vis tobulėja, kai kurias širdies ydas jau galima išgydyti neoperuojant, neatveriant krūtinės ląstos. Tai atliekama per periferinę kraujagyslę įvedant kateterį į širdį ir specialiu kamščiu užkemšant prieširdžių pertvaros defektą. Tokios procedūros - didelis invazinės kardiologijos žingsnis į buvusią chirurgų žemę. Dabar jau daugelis taiko šią metodiką. Panašiai stengiamasi elgtis ir defektų, esančių tarp širdies skilvelių, atvejais. Yra ir kitokių gydymo metodų, kurie vis labiau suartina chirurgiją ir invazinę kardiologiją. Šie gydymo būdai, kai vadinamojoje hibridinėje operacinėje ranka rankon dirba kardiologas ir chirurgas, šiuo metu greitai tobulėja. Tokia operacinė įrengta ir Santariškių klinikose.

Minėtų naujovių pranašumai: pacientui padedama ne tokiais drastiškais metodais, darant mažesnius pjūvius, nestabdant širdies, nenaudojant dirbtinės kraujotakos. Trūkumas - šie metodai nėra tinkami visoms patologijoms.

"Mano darbo srityje paprastai nėra taip, kad išoperavai ir - viso gero. Daugumą pacientų tenka gydyti ir vėliau. Juolab jog bėgant metams prisideda kitų ligų. Dalis suaugusiųjų būna operuoti vaikystėje, bet paskui operacijas tenka kartoti. Didelėse šalyse net kuriami atskiri skyriai, kuriuose telkiami tokie ligoniai", - pasakoja V.Tarutis.

Priežastys nežinomos

Kodėl atsiranda šios ydos, vėliau pasmerkiančios nuolatiniams vizitams pas medikus? "Dėl įvairių veiksnių poveikio keičiasi žmogaus genai ir vietoj normalių organų kartais susiformuoja visiškai kitokios struktūros. Bet kodėl širdies yda atsiranda konkrečiam žmogui, manau, nepasakys niekas. Todėl negaliu patarti, ko saugotis, kad jos nebūtų. Nori ar nenori tokių vaikų gimsta. Laimė, didesnę jų dalį pavyksta išgydyti", - pabrėžia kardiochirurgas.

Labai svarbu, kad operacija būtų atlikta laiku. "Turint tam tikrų įgimtų ydų širdis kurį laiką susitvarko su savo darbu, žmogus nejaučia rimtų negalavimų. Tačiau ateina metas, kai širdis, išnaudojusi savo rezervus, pradeda silpti. Dėl ydos sukeltų kraujotakos pokyčių atsiranda aiškių simptomų: blogiau toleruojamas fizinis krūvis, kankina dusulys, širdies ritmo sutrikimai. Todėl geriau operuotis, kai širdis yra stipresnė. Tuomet didesnė tikimybė, kad viskas bus gerai. Suprantu, kartais tiesiog psichologiškai sunku nusiteikti, kad tai reikia daryti dabar, o ne laukti", - sako V.Tarutis.

Mediko teigimu, vėlesnės galimybės gyventi visavertį gyvenimą, nesibaiminant ir fizinio krūvio, labai priklauso nuo konkrečios patologijos. "Jei per operaciją pavyksta atkurti sveiko žmogaus kraujotaką, ypatingų gyvensenos apribojimų nereikia taikyti. Jei to neįmanoma padaryti, kraujotaką galima tik pagerinti. Tada didesnis fizinis krūvis gali kenkti", - aiškina gydytojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"