TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikų skiepams abejonės nekliudo

2010 05 25 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kad ir kokie būtų skepticizmo šuorai, vaikų profilaktinio skiepijimo mastai nemažėja, o į skiepų kalendorių siūloma įtraukti vis naujas vakcinas. Vienų jos vadinamos laimėjimu, kitų - dar vienu eksperimentu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro duomenimis, valstybės perkamomis vakcinomis Lietuvoje paskiepijama net 97-99 proc. vaikų - Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vakcinuoti bent 90 procentų. "Mūsų problema - suaugusiųjų, ne vaikų skiepijimas", - pabrėžia ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. Lietuvos vaikai nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, virusinio hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo haemophilus influenzae infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės. Į asociaciją susibūrę skiepų propaguotojai neseniai pasiūlė idealų 2010-ųjų profilaktinių skiepų kalendorių, o jame - dabar mokamas vakcinavimas nuo gripo, erkinio encefalito, virusinio hepatito A, rota-, žmogaus papilomos virusų, pneumokokų sukeliamų ligų. Kaip teigia ULAC skiepų kabineto vedėja Jolanta Dieninienė, galimybe papildomai skiepyti savo atžalas gana dažnai naudojasi miestų gyventojai. Tik pneumokokinė vakcina, skirta kūdikiams iki vienų metų, ne tokia populiari.

Kalendoriaus naujienos

Šiuo metu labiausiai gąsdina erkės. Medikų duomenimis, erkiniu encefalitu susirgę vaikai sudaro apie 10 proc. ligonių, sunkūs liekamieji reiškiniai stebimi 2 proc. jų. Pernai vaikams nustatyti 38 šios ligos atvejai. Veiksmingiausia profilaktikos priemone vadinami skiepai kainuoja 80-100 litų už dozę. Pasak J.Dieninienės, šiemet nuo erkinio encefalito skiepijama gal trečdaliu mažiau. Mat vakcinos kaina, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo beveik dvigubai.

Į idealų skiepų kalendorių įtrauktas ir vakcinavimas nuo pneumokokų sukeliamų ligų (dozė - 100-200 litų). Anot Kauno medicinos universiteto klinikų pediatrės Giedros Levinienės, s.pneumoniae - vienas dažniausių patogenų, kolonizuojantis nosiaryklę nuo pirmų kūdikio gyvenimo dienų. Jis gali sukelti pneumoniją, otitą, sinusitą ir kitas ligas, dažniausiai gydomas antibiotikais. Dėl to didėja atsparumas šiems, o ypač - naujos kartos vaistams. Tas problemas ir padėtų spręsti vakcinacija.

Anot medikės, labai paplitusi ir rotavirusinė infekcija. Pernai Lietuvoje registruotas 2781 jos atvejis. Dažniausiai serga 1-2 metų vaikai, juos neretai tenka gydyti ligoninėje. Nuo šios ligos galima skiepyti jau 6 savaičių mažylius, bet tai nepigiai kainuoja: dozė - 200-230 litų.

Skiepų ekspertai rekomenduoja vakcinuoti vaikus ir nuo vėjaraupių (dozė - 130-150 litų). JAV dar 1995 metais pradėjo visuotinai skiepyti nuo šios ligos. Dėl to, kaip teigiama, sumažėjo vizitų pas gydytojus, mirčių, hospitalizacijos atvejų. Laikantis idealaus skiepų kalendoriaus vaikus derėtų vakcinuoti ir nuo virusinio hepatito A, nors sergamumas juo labai sumažėjęs. Dauguma ligonių net neregistruojami, nes dažnai perserga be simptomų. Lietuvoje 2008 metais nebuvo nė 20 virusinio hepatito A atvejų. Tačiau, anot G.Levinienės, skiepytis verta, nes šalia - infekcijos židinys Latvijoje. Žmonės daug keliauja, o visuomenė imli šiai ligai. Skiepų dozei tektų išleisti 80-90 litų.

Siūlant vakcinas nuo gripo pabrėžiama, kad jos esą veiksmingos, ekonomiškai naudingos. Dėl šios ligos kyla grėsmingų komplikacijų, o vaikai priskiriami didesnės rizikos grupei. Štai JAV skiepyti nuo

gripo rekomenduojama jau 6 mėnesių kūdikius. Siūlomos ir vakcinos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliamos infekcijos (dozė - 400-500 litų), mat su gimdos kaklelio vėžiu siejama daugiau kaip 15 onkogeninių ŽPV tipų. Rekomenduojama skiepyti 11-13 metų mergaites - dar iki lytinių santykių pradžios.

Gyvena kitų sąskaita

Prof. Algimanto Raugalės manymu, galima ginčytis ne dėl skiepų reikalingumo, o dėl jų kalendoriaus "tirštumo". "Aišku, būna, kad paskiepija sergantį žmogų. Tada atsiranda negalavimų. Tačiau civilizuotas pasaulis įrodė, kad jei skiepijama laiku ir žmogus nėra alergiškas, rimtų komplikacijų nekyla. Esu už skiepus, bet už tuos, kurių veiksmingumas įrodytas. Kokių baisybių esame matę, mirčių nuo meningito, o vakcina nuo jo sukėlėjo haemophilus influenzae dabar jau įtraukta į planinius skiepus. Ir tai yra gerai", - sako A.Raugalė.

Pediatro Algimanto Vingro žodžiais, skiepijama jau šimtmečius, tad jei tai būtų nepasitvirtinę, vakcinų nebebūtų. Gyvenimas nestovi vietoje, laikui bėgant sukuriama naujų, tobulesnių skiepų. "Kad infekcija neplistų visuomenėje, reikia vakcinuoti 80-85 proc. žmonių. Teigiantys, jog to nereikia, faktiškai gyvena pasiskiepijusiųjų sąskaita. Ir kalbos, kad skiepytis nereikia, - bobučių lygio. Štai vėjaraupiai sukelia sunkių komplikacijų, persirgę suaugusieji bet kada gali susirgti pavojinga liga juostine pūsleline", - aiškina A.Vingras.

Ne vien lengva reakcija

Gydytojas homeopatas Simonas Stankūnas šiuo požiūriu daug skeptiškesnis. Medikas pabrėžia, kad skiepai Lietuvoje nėra privalomi, o jų kalendorius - tik rekomendacinis. "Sprendimą priima tėvai, galbūt padedami gydytojo. Tačiau tėvams pateikiama vienpusiška informacija, labiau atitinkanti vakcinų gamintojų ir jiems lojalių specialistų interesus", - tvirtina S.Stankūnas. Anot jo, iki šiol neįrodytas nei skiepų efektyvumas, nei saugumas. Gydytojas minėjo 2000 metais Sent Luiso mieste (JAV) Amerikos gydytojų ir chirurgų asociacijos priimtą rezoliuciją, pagal kurią masinė vakcinacija prilyginta eksperimentams, atliekamiems su žmonėmis, ir pasiūlyta atsisakyti privalomo skiepijimo JAV. "Skiepų triumfas siejamas su Edwardo Jennerio rekomenduota vakcinacija nuo raupų. Tačiau faktai rodo, kad šia liga kur kas dažniau sirgo paskiepytieji. Mirtingumas nuo kokliušo, difterijos, tymų dar iki skiepijimo pradžios buvo sumažėjęs 90-99 procentais. Vakcinos nuo kitų kadaise mirtinų ligų - šiltinės, skarlatinos - niekas taip ir nepasiūlė, o tam, kad jos išnyko, turėjo įtakos gerėjančios gyvenimo sąlygos, maistas, higiena, medicinos priežiūra ir kita", - pabrėžia S.Stankūnas. Pasak jo, skiepų nuo gripo ar tuberkuliozės neefektyvumas ne kartą buvo įrodytas. "Tiesa, kai kurios vakcinos mažina tikimybę susirgti viena ar kita liga. Bet kokia kaina? Ūmi reakcija į skiepus - ne vien paraudimas ir karščiavimas - gali baigtis hospitalizacija, invalidumu ar net mirtimi. O komplikacijų pasitaiko kur kas dažniau negu skelbiama, juk pranešama tik iki 10 proc. tokių atvejų. Lietuvoje panašūs pranešimai - išvis retenybė. Be to, vėlyvą reakciją į vakciną įrodyti sunkiau", - vardija S.Stankūnas.

Serga dažniau?

"Paskiepyti vaikai bent 3-5 kartus dažniau linkę sirgti alerginėmis ligomis. Su vakcinomis siejamas autoimuninių ligų (išsėtinės sklerozės, artritų, cukrinio diabeto, vėlyvojo autizmo ir kitų) pagausėjimas. Tai įrodo daugybė mokslinių publikacijų, tik jos, deja, nesulaukia aukštus postus užimančių medikų pritarimo ir paprastai baigiasi finansavimo nutraukimu. Šalutinė reakcija dėl skiepų gali būti susijusi tiek su paties sukėlėjo antigenais, tiek su papildomomis sudedamosiomis medžiagomis. Paskaitykite vakcinos lapelį - paliks įspūdį, - kalba S.Stankūnas. - Nauji skiepai visuomet susiję su neištirta rizika. Eksperimento dalyviais tampame mes ir mūsų vaikai. Taip, rinkos sąlygomis visi norintieji gali paskiepyti vaiką visais įmanomais skiepais. Klausimas, keliuose eksperimentuose dalyvausite ir koks bus naudos ir žalos santykis?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"