TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikų sveikatos metai - nė iš vietos

2014 02 01 6:00
Prof. A.Valiulio teigimu, nuo 2001 iki 2013 metų vaikų Lietuvoje sumažėjo 36 proc., bet pinigų jų sveikatai nepadaugėjo. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Valiulis baiminasi, kad Vaikų sveikatos metai baigsis be rezultatų. O prognozės baugina - jau 2015 metais kas antras Lietuvos vaikas sirgs lėtinėmis ligomis.

– Seimo sprendimas 2014-uosius paskelbti Vaikų sveikatos metais turbūt nudžiugino?

– Iš pirmo žvilgsnio džiugu, kad vaikų sveikata sulaukė valstybės dėmesio, tačiau jau yra pavyzdžių, kai panašios akcijos baigėsi niekuo. Bene prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo Vaikų sveikatos metai, bet jiems pasibaigus nepasiekta jokių rezultatų. Prasidėję šie proginiai metai taip pat nenuteikia optimistiškai. Nors sausis baigėsi, dar tik renkami siūlymai, ką čia nuveikus. Kyla pagrįstų abejonių, ar užteks kompetencijos ir valios tikrai nuoširdžiai pasirūpinti vaikų sveikata.

– Ką kitaip reikėjo daryti?

– Vaikų sveikata ypač susijusi su socialinėmis ir švietimo problemomis. Todėl keista, kad planuojant šių metų darbus buvo praleistas momentas susodinti visų trijų ministerijų atstovus prie vieno stalo.

Štai vienas pavyzdys, kad toks sutelktas darbas būtinas. Pagal mokslininkų rekomendacijas vaikas privalo būti fiziškai aktyvus nors vieną valandą per dieną, tačiau tokių vaikų Lietuvoje tik apie 15 procentų. Visus praėjusius metus Lietuvos pediatrų draugijos iniciatyva keliose Vilniaus mokyklose buvo vykdomas projektas, kai vaikai mankštinosi po 5 minutes prieš kiekvieną antrąją pamoką. Instruktoriais tapo animaciniai personažai, klasėje pakabinto televizoriaus ekrane rodantys fizinius pratimus. Projektas buvo gerai įvertintas jame dalyvavusių vaikų, tėvų bei mokytojų. Dėl mankštos grąžinimo į bendrojo lavinimo mokyklas išsakė nuomonę Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Prieš keletą mėnesių kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši vaikų sveikatinimo programa būtų taikoma visose Lietuvos mokyklose, tačiau siūlymas nugrimzdo kaip į pelkę.

Mažuosius pacientus dabar gali prisirašyti tik šeimos gydytojai. Pediatrai norėtų, kad šitai vėl būtų patikėta jiems.

Dera taisyti klaidas

– Kokie galėtų būti svarbiausi Vaikų sveikatos metų darbai?

– Europos pediatrų akademijoje man tenka vadovauti Rytų ir Centrinės Europos šalių grupei. Drįsčiau teigti, kad prioritetai visoms mūsų regiono šalims panašūs – pirminės vaikų sveikatos priežiūros pertvarka ir vaikų lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė. Tačiau šiandien neužtenka vien pripažinti, kad anksčiau politikai padarė klaidų ribodami, paskui ir uždrausdami pediatrams teikti vaikams pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, juos pakeičiant šeimos gydytojais. Reikia racionalių siūlymų, kaip taisyti klaidas, kai ribotos lėšoms ir trūksta pediatrų.

Būtent dėl sugriautos vaikų sveikatos priežiūros poliklinikose, pamiršto žodžio "profilaktika", neveikiančios lėtinių ligų patikros šiandien kyla daugiausia vaikų sveikatos problemų – smuko vaikų sveikatos priežiūros kokybė, atsirado grūstys ligoninių priėmimo skyriuose. Ligonių kasos suskaičiavo, kad 2011 metais dėl vaikų ir suaugusiųjų hospitalizacijos, kurios buvo galima išvengti, šalis prarado apie 300 mln. litų. Tai būdinga visoms mūsų regiono šalims, bandžiusioms beatodairiškai diegti šeimos gydytojo modelį. O juk rezidentūroje šeimos gydytojas vaikų ligas studijuoja vidutiniškai pusmetį, kai pediatras to mokosi penkerius metus. Tačiau skeptiškai vertinu kartais pakurstomą priešpriešą tarp pediatrų ir šeimos gydytojų – visi esame nevykusių reformų įkaitai.

Svarbiausiu Vaikų sveikatos metų darbu galėtų būti pediatrų grąžinimas į pirminę priežiūrą, kuo mažiau ardant dabartinę sistemą. Tiesiog ten, kur dar likę vaikų gydytojų, reikėtų nedrausti jiems savarankiškai teikti pirminės priežiūros paslaugų, kitaip tariant, "prisirašyti" vaikus ir juos gydyti. Kartu pediatrai liktų ir antrinio lygio specialistais, konsultuojančiais šeimos gydytojų prižiūrimus vaikus. Rajonų miestuose dirbantys pediatrai galėtų teikti ir trumpalaikio (24 - 48 valandas) vaikų stebėjimo paslaugas, taip būtų išvengta nereikalingo pacientų guldymo į ligonines. Tokiu būdu išlaikytume vaikų gydytojo darbo vietą net tuose rajonuose, kur vaikų labai mažai.

Lietuvos pediatrų draugijoje dabar yra apie tūkstantį narių. Tai ne tie keli tūkstančiai, kurių būta pirmaisiais nepriklausomybės metais. Vis dėlto šių specialistų bent didžiuosiuose miestuose dar pakanka. Reikėtų tik racionaliai išnaudoti jų kvalifikaciją ir potencialą, sudaryti jiems sąlygas dirbti. Tai pagerintų vaikų priežiūros kokybę, sumažintų nesėkmingo gydymo atvejų, pristabdytų sergamumą lėtinėmis ligomis, ypač sunkiomis jų formomis, sumažėtų guldomų į ligonines pacientų.

Mūsų siūlymai nesulaukė jokios kritikos, bet, deja, nėra ir poslinkių juos įgyvendinti.

Daryti, ne imituoti

– Vaikų sveikatos metų prioritetais buvo pasirinkta astma, tuberkuliozė ir diabetas. Kodėl buvo išskirtos šios ligos?

– Prognozuojama, kad jau 2015 metais kas antras Lietuvos vaikas sirgs lėtinėmis ligomis. Vien bronchų astma jau kamuoja per 20 tūkst. vaikų. Sveikatos apsaugos ministerijai pateikėme siūlymus dispanserizuoti astma ir diabetu sergančius vaikus tiesiogiai pas vaikų gydytojus specialistus, nes iki šiol dispanserizavimo pas šeimos gydytoją tvarka neveiksminga – dėl laiko ir galbūt kvalifikacijos stokos blogėja lėtinėmis ligomis sergančių vaikų kontrolė, daugėja sergančiųjų sunkiomis šių ligų formomis.

Vaikų sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, liga diagnozuojama pavėluotai, daugėja vaikų, sergančių atvira tuberkulioze. Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumas Lietuvoje, palyginti su Estija, didesnis daugiau nei 20 kartų. Mes siūlome personalizuoti atsakomybę už tuberkuliozės kontrolę - skirti už tai atsakingus vaikų pulmonologus miestuose ir rajonuose. Būtina įstatymiškai įteisinti komandinį darbą – kartu turėtų dirbti socialiniai darbuotojai, vaiko teisių tarnybos, mokyklų slaugytojos. Italija ar mūsų kaimynė Estija – visur tuberkuliozės suvaldymo istorija panaši. Kai buvo užtikrinta kontaktavusiųjų su sergančiaisiais tuberkulioze paieška, dispanserizacija ir patikra, šios ligos problemos neliko.

Vaikų sveikatos metais būtų galima labai daug padaryti. Esminis dalykas – ar kas nors iš tiesų bus daroma, ar tik imituojama. Šie metai – gera proga pakalbėti apie problemas, bet nesinori, kad viskas tuo ir pasibaigtų.

Savanaudiškas solidarumas

– Sveikatinimo srityje dirbantys visuomeninkai aštriai kritikavo naująją Lietuvos sveikatos programą. Ar jos siekiai tenkina jus, vaikų sveikatos specialistą?

– Šioje programoje pateikiama 20 ilgalaikių tikslų, iš jų tik vienas skirtas vaikų sveikatai. Bet ir tas siekis – sumažinti naujagimių mirtingumą – iš tiesų yra besivystančių šalių siekis. Šis rodiklis Lietuvoje ir taip labai geras.

Gaila, bet programoje beveik nekalbama apie vaikų, kaip pažeidžiamiausios socialinės grupės, sveikatos apsaugą. Tuo metu užsibrėžta trūks plyš pailginti vidutinę gyvenimo trukmę nuo 73,9 iki 76 metų. Kas čia per siekis? Pasaulio sveikatos organizacija kaip prioritetą nurodo sveiką, o ne bet kokį senėjimą, ir tai lemia ankstyvos vaikystės lėtinių ligų profilaktika ir kontrolė. Programos autoriai tradiciškai vengia net žodžio "vaikai", nes tiesiog nežino, ką šia tema pasakyti.

– Pokyčiams vaikų sveikatos srityje turbūt neužtenka ne tik noro, bet ir pinigų?

– Štai ką sako skaičiai – nuo 2001 iki 2013 metų vaikų Lietuvoje sumažėjo 36 proc., bet pinigų jų sveikatai nepadaugėjo. Taip Lietuvoje suprantamas solidarumas – nutraukiant antklodę, kad ir skylėtą, į stipresniojo – suaugusiojo - pusę, skiriant lėšų kokioms nors modernioms technologijoms ar įrangai. Tai parodo bendrą šalies kultūros lygį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"