TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaistažolės tarpsta vienuolių globoje

2009 07 07 0:00
Brolis L.Mituzas ir R.Jakubonienė - daugelio bendruomenės projektų sumanytojai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Panaros kaime netoli Merkinės, Dzūkijos miškų apsuptyje, plytinčias vaistažolių plantacijas puoselėja visoje Lietuvoje garsėjančios Pilnų namų bendruomenės nariai vienuoliai, jiems talkina nuo alkoholizmo ir narkomanijos besigydantys jaunuoliai.

Ne vienam Lietuvos žmogui Panara tapo dvasinės atgaivos vieta. Savaitgaliais į čia vykstančias pamaldas po vieną ir užsakytais autobusais plūsta žmonės iš Vilniaus, Kauno bei kitų šalies kampelių. Savaitės pradžioje, kai lankėmės ir mes, Panaroje viešpatavo kaimiška ramybė. Besidairydami sulaukėme šeimininkų - nuo vieno iš jaukių, žaliuojančioje pievoje pabirusių medinių namukų prieangio mūsų link žingsniavo bendruomenėje vykdomų projektų vadovai Rūta Jakubonienė ir brolis Laimonas Mituzas. Jie ir Pilnų namų bendruomenės galva - kunigas Valerijus Rudzinskas - visų šioje vietoje įgyvendinamų idėjų "smegenų centras". Ekologinis vaistažolių ūkis - tik viena jų sumanytų ir sėkmingai įgyvendintų iniciatyvų. "Žemė čia nederlinga. Tad ir nusprendėme, kad būtų gražu bei naudinga čia auginti vaistažoles. Nesunkiai gavome ekologinio ūkio statusą, netoli šios vietos niekada nebuvo taršos šaltinių", - pasakojo R.Jakubonienė, kaunietė, pagal išsilavinimą - chemikė, dabar persikėlusi gyventi čia, į Panarą.

Vaistažolių saulutė

Jos lydimi keliaujame vaistažolių laukų link, pakeliui žvalgydamiesi po teritoriją, kur kažkada buvo vienkiemis, o dabar įsikūrusi Pilnų namų bendruomenė. Plotas nemažas - iš viso 13 hektarų, iš jų 5 - miško. Praeiname pamiškės skulptūrų, kurias drožė Alytaus Žaliosios mokyklos absolventai, alėją, senų obelų sodą, alpinariumą su tvenkinuku. Dėmesį patraukia saulutės formos darželis, kurį tarsi spinduliai kerta takeliai. Jis apsodintas krūminėmis perilėmis, kurios, kaip paaiškina R.Jakubonienė, yra vienas seniausių pasaulyje žinomų vaistinių augalų. Jų lapų arbata stiprina imunitetą, mažina karščiavimą, pykinimą, malšina skausmą, gelbsti apsinuodijus, slopina alergines reakcijas. Čia taip pat auga ir didžiosios nasturtės, kurių žiedai - natūralus antibiotikas. R.Jakubonienė mosteli ranka į kitoje darželio pusėje augančius riešutmedžius. Jų lapai skinami arbatoms, skirtoms bendram organizmo stiprinimui. Medelių sodinukus padovanojo bendruomenės svečiai.

Herbulariumo turtai

Čia pat - ir herbulariumas, vaistinių bei prieskoninių augalų daržas, įrengtas pagal senovės vienuolynų tradicijas, vienintelis toks Lietuvoje. Jis turi griežtą geometrinę formą, augalai susodinti aukštėjimo tvarka. Centre - medinė Švč. Mergelės Marijos, kuri yra ir augalų globėja, skulptūra. Per žolinę ją padovanojo tautodailininkas Algimantas Sakalauskas.

Kuriant herbulariumą konsultavo bene vienintelė senovinių vaistinių augalų daržų specialistė Lietuvoje Genė Prakapaitė. Dabar herbulariume želia 20 rūšių žolynai.

R.Jakubonienė apgailestauja, kad šiemet viskas prastai augo, todėl augaliukai menkesni, nei turėtų būti. Tik ne storalapė bergenija, kurios lapus vaistiniams mišiniams skynė dar pavasarį. Jie turi sutraukiamąjį ir bakterijas naikinantį poveikį, stabdo kraujavimą, vartojami stomatologijoje bei ginekologijoje. Darže jau žydi levanda - populiari priemonė nuo nemigos, stresų, veikianti raminamai. Ji skaniai kvepia, o mūsų močiutės šį augalą naudojo apsisaugoti nuo kandžių. Herbulariume vešliai želia ir juozažolė, dar vadinama isopu, naudingosiomis savybėmis garsėjanti net nuo Biblijos laikų. Ji ir prieskonis, ir vaistas: lengvina atsikosėjimą, reguliuoja virškinimą, mažina vidurių pūtimą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Herbulariume auga ir čiobreliai, medetkos, serenčiai, vaistinės melisos, per Jonines pražydusios jonažolės, vaistiniai putokliai, pipirmėtės. "O štai čia - mūsų pasididžiavimas, mėlynasis palemonas - nuo senovės žinomas vaistinis augalas, raminantis nervų sistemą. Jo šaknys daug veiksmingesnės net už valerijono", - sakė R.Jakubonienė.

Praverčia miško dovanos

Toliau esančiame medelyne pasodinta apie 60 ąžuoliukų, 40 maumedžių. Nemažą plotą užimančiame braškyne saulės atokaitoje raudonuoja šiųmetis uogų derlius. "Pietums, matyt, virsime kompotą, - spėjo R.Jakubonienė. - Braškių užteks visiems - ir bendruomenės gyventojams, ir varnėnams, ir rupūžėlėms."

Džiovintos uogos dedamos į vitaminines arbatas. Joms naudojamos ir avietės, žemuogės, šaltalankiai. Į vaistinius mišinius keliauja ir kitos miško dovanos: aviečių lapai, eglučių ūgliai, beržų pumpurai, kadagio uogos. Jos pamėlynuoja, pajuoduoja tik kas keletą metų. "Kadagiai rodo, kad aplinka yra švari, nes tik tokioje jie auga", - pasakojo R.Jakubonienė.

Praverčia ir pamiškėje augančių raudonųjų dobilų žiedai. Pasirodo, jie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, labai tinka vyrams.

"Įdomu, kad dažno augalo forma ir pavadinimas atitinka jo poveikį. Štai rykštenė - jei ką nors negero darai, ja, tarsi rykštele - per sėdimąją. O čia - pūsliukė. Ji padeda, kai peršalus sutrinka šlapimo pūslės veikla. Asiūklis atrodo tarsi šluota. Ne veltui - jis valo organizmą, papildo įvairių mineralų", - aiškino pašnekovė.

Plantacijose

Galiausiai išvystame vaistažolių plantacijas, kur želia raudonėliai, imuniteto stiprintojos ežiuolės, labai malonaus prieskonio citrininiai čiobreliai. Taip pat šalavijai, prancūzų vadinami jaunystės žole, liaudies medicinoje naudojami kaip dezinfekuojanti priemonė. Čia auga ir tūbės, kurių žiedai, dedami į atsikosėjimą lengvinančias arbatas, jau nuskinti. "Kai žydi mūsų vaistažolės, oras čia tiesiog kvepia medumi. Aplink besisukančių bičių dūzgimas irgi turi tam tikrą relaksacinį, nervų sistemą raminantį poveikį", - teigė mūsų palydovė. Beje, pirmojo šių metų medaus su koriais bendruomenės nariai jau ragavo. Bitininkyste bendruomenėje užsiima brolis Andžejus, gražiai besitvarkantis netoli miško suręstame namelyje.

Pasižvalgyti į grikius

Tolėliau plyti laukai, apsėti grikiais. Tačiau jų beveik nematyti, tik vėliau užaugs sulig juosmens. Dabar juos stelbia geltonuojančių svėrių jūra. Patys grikiai žydi baltais, šiek tiek į rausvumą žiedais. Į Panarą atvykstančios ekskursijos specialiai ateina jų pasižiūrėti, mat nedaugelis yra matęs. "Šiemet grikiais apsėjome 2,5 hektaro, tik sėkla buvo labai nedaigi. Talkininkų žiedams rinkti užsiprašėme liepos 17-ąją. Tada tikimės paties žydėjimo. Liaudies medicinoje naudojami grikių žiedai didina hemoglobino kiekį kraujyje, tinka gydantis nuo diabeto, mažakraujystės, sklerozės", - pasakojo R.Jakubonienė.

Dirba visi

Gydo ir pats susilietimas su augalu, žeme. Darbo terapija - viena sudėtinių Panaroje gyvenančių narkomanų bei alkoholikų reabilitacijos kurso dalių. Jie triūsia ir prie vaistažolių. Augalėliais taip pat rūpinasi kaimo moterys, kurioms net sukurtos darbo vietos. Kadangi žydėjimo metas greit praeina, praverčia ir savanorių talkininkų pagalba. Daug padeda prie bendruomenės esanti gailestingumo grupė, Maltos ordinas, padirbėti raginami ir atvykėliai.

Anot R.Jakubonienės, ūkyje veiklos užtenka visus metus. Ją plėtojant bendradarbiaujama su Vilniaus botanikos institutu, Kauno botanikos sodu, Žemaitijoje ūkininkaujančia garsia žolininke Jadvyga Balvočiūte. "Keičiamės tuo, ką turime. Štai ten, kur ji gyvena, tam tikros rūšies augalų nėra, o musų krašte auga natūraliai. Pavyzdžiui, džiaugiamės turėdami amalą. Žemaitijoje irgi auginami grikiai, bet ne taip gausiai, kaip čia. Kartais turime daugiau beržų pumpurų. Bet mūsų krašte nelabai auga geltonžiedis barkūnas, tad gavome jo sėklų iš Žemaitijos. Čia tokia sritis, kur visi turi bendradarbiauti, o ne konkuruoti", - teigė R.Jakubonienė.

Kuriant Pilnų namų bendruomenės vaistinių arbatų receptūras taip pat konsultuotasi su J.Balvočiūte, tačiau Panaros arbatos pasižymi savitu, išskirtiniu skoniu.

Unikali džiovykla

Šios savybės - ir unikalios vaistažolių džiovinimo technologijos nuopelnas. Panaroje esanti džiovykla - vienintelė tokia Lietuvoje ir Europoje. Jos 140 kvadratinių metrų saulės kolektorius yra didžiausias Europoje, pritaikytas žemės ūkio reikmėms. Kai lankėmės Panaroje, medinėse talpyklose džiūvo beržų lapai. Specialios spintos žiedams tuo metu buvo tuščios. Džiovinant jos sandariai uždaromos, tada iš kolektoriaus nukreipiamas šiltas oras. Naudojant saulės energiją, vaistažolės puikiai išsaugo skonį, kvapą ir spalvą. "Matyt, pas jus tarp miškų gydytojai neužsuka - prireikus savo žolėmis išsigydote?" - teiraujuosi. "Pačiaudim, pakosim kaip ir visi. Išties nelabai reikia medikų pagalbos", - pripažino brolis L.Mituzas.


Blaivaus gyvenimo pamokos

Pilnų namų bendruomenė kaip savo misiją įvardija pagalbą vyrams, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų. Dauguma šį darbą dirbančių vienuolių - patys kažkada turėję tokių bėdų. Brolis Francas - vienas iš jų. Pats gydęsis Panaroje jis pajuto, jog reikia čia pasilikti, kad galėtų padėti kitiems. "Jau daugiau kaip dvejus metus esu blaivus. Žmonėms, su kuriais dirbu, galiu daug ką pasakyti iš savo patirties. Be to, dabar jau turiu nemažai darbo su priklausomais žmonėmis praktikos. Bet net ir šiandien manyje vyksta nuolatinė kova, kad išlikčiau blaivus. Priklausomybė, noras vartoti niekur nedingsta. Reikia išmokti gyventi su tuo noru ir jį įveikti", - sakė vienuolis.

Sunku patekti

Anot brolio Franco, veiksmingiausiai galima padėti savo noru atvykstantiems žmonėms. Mat jie nusiteikę keisti savo gyvenimą, atsikratyti žlugdančių įpročių, priimti tai, kas siūloma. Vaikinai, atvežti tėvų ar artimųjų, Panaroje ilgai neužsibūna.

Jie neturi motyvacijos blaivėti, to nori tik jų tėvai. Nors ir pasitaiko tokių atvejų, norint patekti į Panaroje vykdomą reabilitaciją tenka laukti milžiniškoje eilėje. Pasak brolio Franco, dabar joje yra apie 80 žmonių. Vis dėlto ne vienas taip ir nesulaukia savo eilės - nusižudo arba miršta sava mirtimi. Priimti daugiau norinčiųjų trūksta galimybių - nėra kur apgyvendinti, nepakanka specialistų, galinčių teikti kokybišką pagalbą.

Gyvena blaiviai

"Mūsų pagrindinė užduotis - sutaikyti žmones su Dievu. Raginame jo ieškoti, remtis tikėjimu. Ligtolinis gyvenimas turi būti pamirštas, bet reikia žinoti, kaip gyventi kitaip. Išrauti senąją patirtį be galo sunku. Daugelis nuo priklausomybių kenčiančių žmonių nešioja savyje sunkius prasižengimus, lemiančius alkoholio ar narkotikų vartojimą. Atlikus nuodugnią viso gyvenimo išpažintį iš širdies pašalinamas padarytas blogis, gaunamas atleidimas. Be to, reabilitacijai taikome pasaulyje populiarią dvylikos žingsnių programą, kai gilinamasi į veiksmų, lėmusių priklausomybes, ištakas. Atpažinę savyje problemą, žmonės mėgina ją spręsti", - pasakojo brolis Francas. Anot jo, išdrįsusieji širdimi ir protu priimti tai, kas siūloma, šiandien gyvena blaiviai. Ir išėję iš Pilnų namų bendruomenės dalyvauja anoniminių alkoholikų ar narkomanų susitikimuose, įsitraukia į bažnytinę veiklą, stengiasi padėti kitiems. "Vis dėlto tokių žmonių nėra daug - priklausomybė baisi ir negailestinga, nesvarbu, iš kokio visuomenės sluoksnio žmogus kilęs", - sako brolis Fransas.

Panaros bendruomenėje gyvena vaikinų iš išsilavinusių, normalių šeimų, bet yra ir nusikaltėlių, ne vienus metus praleidusių kalėjimuose už gana žiaurius nusikaltimus. Tačiau būdami tokių skirtingų charakterių, norų, intelekto jie randa tarpusavyje bendrą kalbą, dalijasi viskuo, ką turi.

Griežta dienotvarkė

Į reabilitaciją priimami vyrai iki 30 metų, mat vyresni žmonės sunkiai pasiduoda informacijai, ugdymui. Gydosi tik vyrai, nes susitikus abiejų lyčių atstovams randasi sumaištis, mezgasi meilės romanai, flirtas, o tai nustumia blaivybę į antrą planą. Visa reabilitacijos programa trunka iki 18 mėnesių, nors tiek išbūnančiųjų nėra daug. Šiuo metu Pilnų namų bendruomenėje gyvena apie 15 įvairiomis priklausomybėmis sergančių žmonių. Jiems padėti atvažiuoja socialinis darbuotojas, psichologai. Tačiau pagrindinį darbą dirba vienuoliai - juk geriausiai suprasti priklausomus žmones ir teikti jiems pagalbą gali tas, kuris pats perėjo šį pragarą.

Pilnų namų bendruomenėje besigydantiems vaikinams tenka laikytis daugelio apribojimų ir griežtos darbotvarkės. Jų diena prasideda rytine malda. Po pusryčių einama prie darbų, kuriuos paskyrė ūkvedys. Po darbo - dienos pamaldos, tada pietūs, vėl dviejų valandų darbo terapija. Tada - laikas, skirtas 12 žingsnių programai, šv. Mišios, vakarienė. Po jos - vėl užsiėmimai, paskaitos, naktinės pamaldos ir 23 val. dienos darbus užbaigiantis miegas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"