TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaistų pasirinkimo teisė - pagal vieną kriterijų

2015 05 23 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Įsigaliojo naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas ir nuvilnijo žinia: Lietuvos žmonės, nesugebėdami tinkamai pasirinkti, pernai už vaistus permokėjo 27 mln. eurų. Daugiausia - už vaistus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, nes jie kompensuojami tik 80 procentų.

Lietuvoje vaistai yra kompensuojami 100, 90, 80 ir 50 procentų bazinės vaisto kainos. 2014 metais vidutinė paciento mokama priemoka sudarė apie 4,4 euro, vidutinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų suma vienam kompensuojamųjų vaistų receptui – 17,2 euro.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. gyventojų, vartoja kompensuojamuosius vaistus. Daugiausia PSDF lėšų išleidžiama hipertenzijai (36,6 mln. eurų), antrojo tipo cukriniam diabetui (19,1 mln.), šizofrenijai (8,8 mln.), paveldėtajai VIII veiksnio stokai (8,5 mln. ), astmai (8,4 mln.), išsėtinei sklerozei (8,1 mln.), lėtinei mieloleukemijai (6,4 mln.), inkstų vėžiui (6,1 mln.) ir glaukomai (5,7 mln.) gydyti. Vaistai nuo šių ligų kompensuojami 100 procentų.

2015 metais kompensuojamiesiems vaistams numatoma skirti 214 mln. eurų PSDF lėšų, tai 7 proc. daugiau nei pernai. Skirta ir tikslinė suma - 5,8 mln. eurų – inovatyviems vaistams kompensuoti.

VLK direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės teigimu, vaistų vartojimo tendencijos metų metais mažai keičiasi: daugiausia žmonių serga širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis.

Į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą 2014 metais įtraukti 26 inovatyvūs vaistai, o jau šiais metais priimti sprendimai įtraukti dar 25 medikamentus, dėl kurių į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) kreipėsi pacientų organizacijos ir gydytojai. Jau nuo birželio pacientai šių vaistų galės įsigyti vaistinėse.

Pigiausi vaistai – nemokamai

„SAM siekis – kad Lietuvoje gerėtų vaistų prieinamumas, kad pacientai galėtų gydytis veiksmingais, saugiais ir kokybiškais vaistais. Tačiau pagrindinis tikslas – kad sumažėtų senų vaistų kainos, o sutaupytos lėšos būtų skiriamos naujiems inovatyviems vaistams", – pabrėžia sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Jos teigimu, svarstoma galimybė nustatyti nulinę priemoką už pigiausią generinės grupės vaistą, vadinasi, jį pacientas gautų nemokamai tuo atveju, jeigu vaistui numatyta 100 proc. kompensacija. Perkant vaistus, kompensuojamus 90, 80 ar 50 proc., paciento priemoka taip pat būtų kur kas mažesnė. Ministrė pažymėjo, kad bazinių vaistų skaičiavimo tvarkos pasikeitimai įsigaliotų nuo 2016 metų. "Daugiausia pretenzijų sulaukiame dėl to, kad generinių vaistų kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, ypač – su Lenkija, yra didesnės. Noriu patikinti, jog šia kryptimi dirbame ir, manau, kad senų generinių vaistų kainos ir turėtų sumažėti“, - žada R. Šalaševičiūtė.

Šiuo metu, pasak SAM viceministro Valentino Gavrilovo, kainyne yra 1993 vaistai, iš jų 159 priemokos pritaikius nuolaidas mažėja, daugiau kaip 700 priemokos nesikeičia, tačiau apie 250 vaistų priemokos didėja. Tiesa, nedaug - iki 3 eurocentų, bet 26 gali didėti daugiau kaip 10 eurų. „Tačiau tose pačiose vaistų grupėse yra ir tokių, už kuriuos pacientams visai nereikia arba reikia tik šiek tiek primokėti. Pacientas turi teisę rinktis", – sako viceministras ir priduria, jog ministerijos tikslas - kiek įmanoma daugiau kompensuoti pigiausią pasirinkimą.

„Ši Vyriausybė savo programoje numačiusi ir įkūrusi naują vaistų kainų reguliavimo instrumentą - Tarpinstitucinę derybų komisiją, kurios uždavinys – derybomis susitarti su farmacijos bendrovėmis dėl vaistų pardavimo Lietuvoje palankesnėmis kainomis. Daugelis farmacijos bendrovių sutinka daryti tam tikrų nuolaidų, todėl pernai bei užpernai derantis pavyko sutaupyti kasmet po 7 mln. litų PSDF lėšų. Jos naudojamos inovatyviems vaistams įsigyti", - viceministrui antrina Tarpinstitucinės derybų komisijos pirmininkė Janina Kumpienė.

Skirtumas tarp vaistų ir... dešros

Lietuva priskiriama ekonomiškai išsivysčiusių šalių bendrijai, ir mes, orūs piliečiai, apie daugelį dalykų sprendžiame akcentuodami kokybę. Nebenorime rengtis bet kuo, valgyti bet ką. Kokybė ypač svarbi, kai kalbame apie sveikatą. Tačiau kodėl, turėdami aukšto lygio mediciną ir demokratiškas valstybės nuostatas suteikti žmonėms teisę rinktis vaistus, aplenkiame esminius dalykus: vaistai turi būti tinkamiausi konkrečiam ligoniui, teikiantys galimybę jeigu ne grąžinti, tai pagerinti sveikatą. Pacientams paliekamas tik vienas pasirinkimo kriterijų – mažiausia vaisto kaina. Juk akivaizdu, kad šeimos gydytojui nėra paprasta iš pirmo karto paskirti tinkamiausių vaistų gydant netgi tokią, atrodytų, banalią ligą, kaip arterinė hipertenzija. Vaistai, kurie tam tikromis dozėmis tinka vienam, netinka kitam pacientui, nors ligos diagnozė – vienoda.

„Gydo ne vaistą pagaminusios kompanijos ženklas, ne pakuotė, o veiklioji medžiaga, – teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys. – Generiniai vaistai turi analogišką veikliąją medžiagą kaip ir patentiniai. Jie gaminami tuomet, kai baigiasi patento galiojimo laikas, todėl yra pigesni. Brangiau primokėti gali žmonės, norintys gydytis prekės ženklu.“

„Kai perkate dešrą, svarbiausia – mėsa, o ne tai, kiek joje yra krakmolo ar batono", - priduria J. Kumpienė, ir tampa labai akivaizdu, jog kito pokalbio tema turėtų būti apie patentinių ir generinių vaistų skirtumus...

Bendrovės "Berlin Chemie Menarini Baltic" Lietuvos padalinio vadovą Petrą Letautą stebina SAM siekis pigiausius vaistus padaryti nemokamus. Jo teigimu, nėra nė vienos Europos valstybės, kurioje būtų tokia tvarka. Net ir turtingiausioje šalyje Norvegijoje egzistuoja priemokos vaistams. Taip pat Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje... P. Letauta atkreipia dėmesį, jog daugelio Lietuvos senelių spintelės grūste prigrūstos vaistų, nes jie gauti nemokamai. Kad žmogus racionaliai vartotų vaistus, jis turi bent minimaliai primokėti, tuomet supras jų vertę.

"Dabar siūlomas būdas – tai valstybės lėšų švaistymas teigiant, esą galvojama apie pacientų gerovę. Pernai vaistų plane buvo numatyta leisti farmacijos bendrovėms dengti priemokas už vaistus tik iki pačios žemiausios vaisto kainos, kad išliktų minimali priemoka. Mano nuomone, tai buvo protingas siūlymas, skatinantis mažinti vaistų kainas ir racionalų vaistų vartojimą", - pabrėžia P. Letauta. Jo teigimu, siūlymas griežtinti vaistinių kontrolę, bausti vaistininkus, kad būtų pirkėjui siūlomi tik patys pigiausi vaistai, skamba dar keisčiau - juk tuomet tokie pat įstatymai turėtų veikti visoje rinkoje. Tokiu atveju esą Žemės ūkio ministerija turėtų bausti pardavėjus, kad jie primygtinai nesiūlo pirkėjams pigiausio pieno ar pigiausios duonos, Susisiekimo – jei nesiūlo visiems važinėti pigiausiais automobiliais.

Sakysite, atstovaujama paciento interesams? "Priešingai – pacientui norima atimti pasirinkimo teisę. Juolab jeigu pacientai pirks tik pigiausius vaistus, valstybė lėšų nesutaupys, nes, kaip minėta, kompensuojama ir pigaus, ir brangaus vaisto ta pati kainos dalis. Lietuvoje ir taip veikia griežtos nuostatos: jeigu toje pačioje vaistų grupėje yra trys ar daugiau tos pačios molekulės vaistai, pats brangiausias negali būti nė 40 proc. brangesnis už dviejų pigiausių vidurkį. Vadinasi, jei pats pigiausias kainuoja 3 eurus, tai pats brangiausias gali kainuoti 4,2 euro. Skirtumas tarp brangiausių ir pigiausių vaistų labai nedidelis, tad kodėl neleisti pačiam žmogui spręsti, kokiais vaistais gydytis: ar tais, už kuriuos reikia primokėti, ar pigiausiais, be priemokos? Dar labiau stebina siūlymas uždrausti mažinti vaistų kainas Lietuvoje, norint, kad jie būtų įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Ar Lietuvai nereikia pigesnių vaistų?“ - svarsto P. Letautas.

Kalčiausi vaistininkai?

Ministrė R. Šalaševičiūtė informuoja, jog reaguojant į gaunamą iš pacientų informaciją, kad kartais gydytojai, recepte nurodydami bendrinį vaisto veikliosios medžiagos pavadinimą, pacientui ant atskiro lapelio užrašo ir vaisto firminį pavadinimą, taip pat norint sustiprinti paciento teisės rinktis pigiausią vaistą realizavimą, siekiama tobulinti farmacijos teisę. 2015 metų sausį Seimui pateikti Farmacijos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektai dėl kontrolinių pirkimų vaistinėse. Jais siūloma numatyti, kad VVKT darbuotojai turėtų teisę atlikti kontrolinius pirkimus ir įvertinti, ar vaisto pardavimas atitinka reikalavimus. Šis projektas kol kas Seime sulaukė prieštaringų vertinimų. Ką mano Vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė?

„Vaistininkai, jei tik turi galimybę, suteikia kiek įmanoma daugiau informacijos klientams, tačiau ne kiekvienas pageidauja ar turi laiko išklausyti. Vaistinėse yra monitoriai, kuriuose, kaip ir privaloma, pirmiausia rodomas pigiausias vaistas. Reikalaujant tą pačią informaciją pakartoti ir žodžiu, vaistininkai būtų verčiami į „robotukus“, mechaniškai kartojančius tai, kas parašyta. Nemanome, kad dėl to gerėtų aptarnavimo kokybė ir tai turėtų kokios nors įtakos vaistui pasirinkti. Aišku, jog tai pailgintų aptarnavimo laiką ir suerzintų klientą, ypač tą, kuris nuolat perka tuos pačius vaistus", - sako E. Kvedarienė ir priduria, kad tikimybė kiekvieną dieną sulaukti slaptų tikrintojų keltų ir papildomą stresą. Juo labiau kad vaistininkai būtų bene vieninteliai taip kontroliuojami. Vaistinių asociacijos pirmininkė įsitikinusi, kad visuomenei gali susidaryti įspūdis, esą toks reguliavimo mechanizmo atsiradimas pagrįstas, nes vaistininkai dažnai nevykdė arba vykdė netinkamai savo pareigas. "Bet taip tikrai nėra, vaistininkų darbu skundžiamasi itin retai, todėl tikrai neaišku, iš kur atsirado tokios griežtos kontrolės poreikis“, - stebisi E. Kvedarienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"