TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vakariečiai stebisi: lietuviai vis dar geria odekoloną

2014 07 15 14:55
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo kuo skubiau priimti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir uždrausti lig šiol niekaip nekontroliuotą prekybą kosmetiniu spiritu, kuris Lietuvoje kone masiškai vartojamas kaip alkoholinis gėrimas.

Vilniaus Naujininkų mikrorajone ties viešojo transporto stotele stūkso virtinė kioskų, kurių vitrinose į akis pirmiausia krinta vos kelis litus kainuojantys įvairūs odekolono ar burnos skalavimo skysčio buteliukai – braškių, vyšnių, persikų ir kitokių skonių. Šie kosmetinio spirito buteliukai išdėlioti pačiose geriausiose vietose, šalia saldumynų, kramtomosios gumos bei kitų niekučių ir niekam ne paslaptis, kad absoliuti dauguma šios kategorijos prekių pirkėjų šiuos stipriai spirituotus kosmetinius skysčius vartoja kaip alkoholinius gėrimus.

„Problema turi daugelį aspektų. Pirma, šiuose gaminiuose esantis alkoholis yra daug nuodingesnis nei esantis stipriuosiuose gėrimuose. Tai lemia tragiškas pasekmes žmonių sveikatai, - primena Seimo narė Agnė Bilotaitė. – Antra, šių produktų kaina – 2-3,5 lito už 250 mililitrų – yra išskirtinai maža, ypač turint galvoje, kad jie vartojami kaip alkoholiniai gėrimai. Dėl to jų įsigyti praktiškai neribotai gali žemiausių ir daugiausiai girtaujančių socialinių sluoksnių atstovai. Trečia, kadangi nepripažįstami gėrimais, šie gaminiai gali būti parduodami bet kuriuo paros metu, taip pat ir nepilnamečiams, kurie, žinia, paauglystėje ieško įvairių būdų patirti alkoholio poveikį. Šių rizikų mes šiandien apskritai nekontroliuojame.“

Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras kone kasdien susiduria su pacientais, kurie svaiginasi pačiu pigiausiu ir šiuo metu legaliai ištisą parą prieinamu alkoholiu – kosmetiniu spiritu. Šių žmonių, atsidūrusių ties gyvenimo bedugne, istorijos – dramatiškos ir keliančios gailestį.

Pasak R. Badaro, vertinant pagal pigaus odekolono suvartojimo apimtis Lietuvoje, atrodo, kad lietuvių vyrai skutasi keliasdešimt kartų daugiau negu vakariečiai. Toksikologo teigimu, jo kolegos Vakaruose nelabai supranta, kai jis pasakoja apie mūsų šalyje egzistuojančią didelę problemą – spirituotų kosmetinių skysčių vartojimą kaip alkoholinių gėrimų pakaitalus. „Latviai ir estai tos problemos irgi beveik nebeturi, o štai Rusijoje tai vis dar baisi problema , - pastebi R. Badaras. – Taigi mes vis dar stojame į gretas su tokiomis valstybėmis.“

Regis, abejonių nekyla – prekyba kosmetiniu spiritu Lietuvoje pagaliau turi būti pažabota, tuo labiau, kad ekspertai skaičiuoja, jog atitinkamos įstatymų pataisos leistų į valstybės biudžetą papildomai surinkti apie 50 mln. litų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio pajamų.

Priminsime, kad Seime jau buvo svarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti prekiauti technologiniais, parfumerijos, kosmetikos ir kt. skysčiais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 proc., nestacionariose mažmeninės prekybos vietose, taip pat ir kioskuose. Vis dėlto nors tikėtasi, kad įstatymo pataisos bus priimtos dar pavasario sesijoje, taip neatsitiko - įstatymas Seime „užbuksavo“.

Tačiau dabar parlamentarai vėl imasi ryžtingų žingsnių šia linkme – liepos 9 dieną Seimo Sveikatos reikalų komitetas pagaliau svarstė projektą ir jam pritarė, taip atverdamas jam kelią atgal į plenarinį posėdį. Sveikatos reikalų komitetas siūlo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas priimti kuo skubiau – kad jos įsigaliotų jau nuo šių metų lapkričio 1-osios.

„Ligšioliniai balsavimai leidžia tikėtis, kad palaikymas šiai pataisai bus pakankamas“, - sako įstatymo pataisų iniciatorė A. Bilotaitė. Oponentų argumentai, esą šių produktų draudimas pakenktų jų prekyboje besispecializuojantiems kioskininkams, parlamentarei kelia nuostabą: „Vertėtų paklausti, ką apskritai reiškia specializuotis geriamosios kosmetikos prekyboje, kai žinoma, jog įsigytą kosmetinį spiritą ir burnos skalavimo skystį išgeria daugiau nei 90 proc. pirkėjų. Ar tai subtilus būdas įvardyti tautos girdymą nuodais?“ – klausia ji.

Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys viliasi, kad politikams pagaliau pakaks valios padėti tašką nežabotoje kosmetinio spirito prekyboje ir pagaliau liautis apgaudinėti tiek save, tiek kitus.

„Ką mes čia norime apgauti – juk visi kuo puikiausiai suprantame, kad tokiu būdu be jokios kontrolės pardavinėjame alkoholį, o tai, kad šie gaminiai parduodami kaip odekolonai, stipriai spirituoti losjonai ar braškių skonio burnos skalavimo skystis, yra tik ant etiketės surašytas melas. To melo mūsų valstybėje ir taip yra pakankamai, tad imkimės pagaliau veiksmų, kad jo būtų kuo mažiau“, - ragina visuomenininkas K. Kupšys.

VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas įsitikinęs, kad vėl apie alkoholio akcizo didinimą prabilusi valdžia rizikuoja pratęsti nesėkmių ruožą, kai iš pradžių akcizas pakeliamas, o po to skundžiamasi, kad pajamų surinkimas į biudžetą nepadidėjo. K. Kupšys ragina politikus pirmiausia susitelkti kovai su lengvai prieinamu šešėliniu alkoholiu, nes priešingu atveju iš akcizo didinimo ir toliau nebus jokios apčiuopiamos naudos, o šešėlis ir toliau didės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"