TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vargingieji iš laimės ekonomikos išpeštų daugiau

2012 06 30 7:04

Moderniose šalyse nuolat kilo gerovė, bet patenkintų gyvenimu žmonių skaičius beveik nesikeitė. Tai paskatino vadinamosios laimės ekonomikos idėjų plėtrą ir tyrimus, kuriais bandoma susieti subjektyvius psichologinius išgyvenimus su objektyviais ekonominiais rezultatais. 

Tyrimai atskleidė, kad ekonominė gerovė, gausesnis vartojimas nelemia pasitenkinimo gyvenimu. Įsigijęs du mobiliuosius telefonus žmogus netampa laimingesnis už tą, kuris turi tik vieną. Kita vertus, tas, kuris negali patenkinti būtiniausių poreikių, irgi retai kada džiaugiasi gyvenimu. Todėl daugeliui vyriausybių kyla klausimas, kaip susieti ekonomikos augimą su piliečių gyvenimo kokybe, kokius tikslus pasirinkti. Ieškant atsakymo, svarbu žinoti, kokie valdžios veiksmai didina, o kokie mažina piliečių laimę, ir ją išmatuoti. 

Sveikas protas čia, žinoma, praverčia. Jis padeda numatyti tikslus ir įvertinti priartėjimą prie jų, tačiau vien to nepakanka. Dažnai bandoma remtis socialinės raidos indeksu, kuris sieja tikėtiną gyvenimo trukmę, išsilavinimo kokybę ir bendrąjį vidaus produktą. Tačiau šis bei panašūs indeksai ir realus gyvenimas ne visada sutampa. Pagal juos spręsti apie piliečių savijautą - lyg iš patiekalų skaičiaus daryti išvadą, kad pietūs buvo skanūs arba ne.

Tačiau galima pamėginti problemą nagrinėti tarsi iš kitos pusės. Galima apklausti žmones apie jų savijautą ir gretinti atsakymus su įvairiais ekonominiais bei socialiniais indeksais. Tokie tyrimai parodė, kad valstybės, bandžiusios pagerinti savo piliečių gyvenimą vien didindamos materialinę gerovę, tikslo nepasiekė.

Įvairiose šalyse žmonėms priimtinas aprūpinimo lygis buvo gana skirtingas: ir 200, ir 1200 JAV dolerių žmogui per mėnesį. Tačiau kai pajamos priartėdavo prie šio lygio, tolesnis turtėjimas jau nebedarė didesnės įtakos piliečių savijautai, nors iki jo pajamų augimas pastebimai mažino nelaimingų žmonių skaičių.

Tas pat dėsningumas nustatytas ir darbo psichologijos tyrimuose. Iš pradžių atlygis motyvuoja dirbti daugiau, tačiau vėliau jo augimas jau nebeturi pastebimos įtakos darbo rezultatams, nors jei jis tampa itin didelis (10-20 kartų viršijantis vidutinį atlyginimą), vėl pradeda skatinti darbuotoją. Taigi, nors niekas neginčys, kad kuo daugiau žmogus uždirba, tuo jam smagiau, to "daugiau" poveikis gali būti gana menkas, todėl dera rinktis naujus valdymo tikslus.

Kokie jie galėtų būti? Laimės ekonomikos tyrinėtojas D.Bookas pamėgino sugretinti ekonominius ir psichologinius visuomenės būklę apibūdinančius duomenis, visuomenės laimės lygiui matuoti skirtų apklausų rezultatus ir pasiūlyti galimų valdymo tikslų aprašą.

Jo nuomone, nors laimė nėra tapati materialinei gerovei, vis dėlto žmogui labai svarbu jausti, kad jo ir visos valstybės pastangos duoda rezultatų. Todėl ne tiek svarbus absoliutus materialinio gyvenimo lygio kilimas, kiek tai, kad jis išvis kiltų. Nuolatinis gerėjimo procesas daug paveikesnis nei staigus pakilimas ir jį lydintis pasikartojantis kritimas. Paprasčiau sakant, nors visi norėtų laimėti loterijoje milijoną, bet daugiau laimės suteiktų kas mėnesį dešimčia litų didėjanti alga.

Ne mažiau svarbu išvengti ekonominio nuosmukio pasekmių. Nors rinkos ekonomikai būdinga kilimo ir kritimo kaita, valstybinė politika gali sušvelninti kritimo pasekmes ir lygiai taip pat pakilimo metais skirti dalį pajamų pasirengti blogesniems laikams. Paprasčiau sakant, valdžia turi taupyti, kai niekas netaupo, ir išlaidauti, kai niekas neturi tam pinigų, nes nuostoliai liūdina piliečius labiau nei tokio pat dydžio sėkmė.

Toks pat dėsningumas galioja ir kitiems pokyčiams. Gyvenimas sudėtingas, ir tikėtis, kad jis nuolat visose srityse gerės, nedrįstų net didžiausias optimistas. To nesitiki ir piliečiai, vertinantys valdžios veiksmus. Vis dėlto jie "pripranta" prie tam tikro pasiekto lygio ir labiau domisi nukrypimais.

Visuomenė, kuri vertina save kaip sėkmingą, pripranta prie sėkmės, o kita - prie nesėkmės. Todėl, kaip teigia laimės ekonomikos specialistas N.Kepleris, vargingiau gyvenančiuose kraštuose bet koks veiksmas, nors truputį sumažinantis bendras negatyvias nuostatas, net minimalios investicijos į piliečių gerovę, daro daug didesnį poveikį nei turtinguose. Taigi laimės ekonomika vargingesnėms valstybėms yra palyginti labiau reikalinga nei turtingesnėms.

O laimingas žmogus yra vertybė, nes jis sugeba daugiau uždirbti, yra sveikesnis, pilietiškesnis ir tolerantiškesnis. Lieka tikėtis, kad šiuos dėsningumus prisimins ir kuriantieji Lietuvos ateities strategijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"