TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėl gresia erkinis encefalitas

2009 04 07 0:00
A.Mickienės teigimu, vaistų nuo erkinio encefalito nėra, tad verčiau pasirūpinti prevencija.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Iš Europos šalių Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje yra didžiausia rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu. Tačiau skiepijimosi nuo šios ligos mastai mūsų šalyje yra patys mažiausi.

Lietuvoje nuo erkinio encefalito kasmet miršta vienas du, suserga apie 400 žmonių. Tiesa, pastaraisiais metais ši liga kibo rečiau. Pernai erkiniu encefalitu susirgo 220, užpernai - 247 žmonės. Didžiausias sergamumas buvo užfiksuotas 2003 metais, kai užsikrėtė daugiau negu 700 žmonių. Laimei, Lietuvoje vyrauja pirmojo tipo encefalito virusas, sukeliantis lengvesnes ligos formas.

Aktyvumo bangos.

Erkės tampa aktyvios esant 5-7 C temperatūrai. Tai paprastai trunka nuo kovo pabaigos iki lapkričio vidurio, nors šylant klimatui šie gyviai jau nebepaiso įprasto sezoniškumo. Vienas didžiausio erkių aktyvumo periodas prasideda gegužę, kitas - rugpjūtį-rugsėjį. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičienė pasakojo, kad mažesnis sergamumas erkiniu encefalitu užfiksuotas tais metais, kai buvo šilta žiema, - mat erkės suaktyvėjo anksčiau, o jų siautėjimas buvo ne toks intensyvus. Koks bus šių padarų aktyvumas šiemet, po užsitęsusios žvarbokos žiemos, užkrečiamųjų ligų specialistai prognozuoti nesiryžta.

Pernykščio tyrimo duomenimis, erkė niekada nebuvo įsisiurbusi tik trečdaliui apklaustų Lietuvos gyventojų. Dviem trečdaliams ji buvo įsisiurbusi bent kartą, dažnam teko jos kratytis net 4 kartus per gyvenimą. Encefalitu susirgę žmonės neretai net negalėdavo nurodyti, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė, nes nimfos stadijos gyvis dažnai lieka nepastebėtas.

Nemalonios pasekmės

Erkės platina ne vieną ligą. Pavyzdžiui, jų perduodamos Laimo ligos kasmet registruojama net 2000-3000 atvejų. Tačiau 80 proc. jų nukentėjusiajam pasireiškia tik odos paraudimas. Laimo ligą sukelia bakterijos, tad jai gydyti yra veiksmingų antibiotikų. Encefalitą sukelia virusas, vaisto nuo jo nėra, o gydymas tik palengvina ligos simptomus. "Medikai negali nei paveikti encefalito viruso dauginimosi, nei garantuoti, kad jis nepateks į gyvybiškai svarbias smegenų sritis. Todėl pacientams sakome - sveikstate jūs, o mes tik padedame tai padaryti", - aiškino Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.

Kuo vyresnio amžiaus žmonės suserga erkiniu encefalitu, tuo dažniau diagnozuojama sunkesnė ligos forma. Senjorų mirštamumas net 10 kartų didesnis nei jaunų žmonių. Vaikai sudaro tik 6-20 proc. visų sergančiųjų. Jie dažniausiai serga lengvesne - meningitine ligos forma, kai pažeidžiami tik smegenų dangalai, bet ne pačios smegenys, o liekamųjų reiškinių pasitaiko labai retai. Lietuvoje vaikai sudaro apie 8 proc. visų tokių ligonių.

Pasak statistikos, daugiau nei pusei sirgusiųjų encefalitu pažeidžiamos galvos smegenys, o trečdaliui pasireiškia vidutiniai arba sunkūs liekamieji reiškiniai - paralyžius, psichikos ir koordinacijos sutrikimai. Net du trečdaliai išėjusių iš ligoninės žmonių dar sveiksta apie metus, jiems dar ilgai tenka lankytis pas įvarius specialistus, pradedant infektologu ir baigiant psichiatru. Apie 10 proc. sirgusiųjų encefalitu konstatuojamas prarastas darbingumas, suteikiamas invalidumas.

Skiepijasi nenoriai

Pasak A.Mickienės, net ketvirtadalis pernykščio tyrimo metu apklaustų žmonių manė, kad ligos galima išvengti kuo greičiau ištraukus erkę. "Tačiau tai turi įtakos tik užsikrėtimui Laimo liga. Encefalito virusas iškart įšvirkščiamas žmogui, nesvarbu, ar erkė buvo įsisiurbusi minutę, ar valandą", - pabrėžė A.Mickienė.

Erkių įsisiurbimo pavojus apmažėja tinkamai prižiūrint aplinką, naudojant šiuos gyvius atbaidančius repelentus, tinkamai apsirengus išvykos į gamtą metu. "Vis dėlto negalime tikėtis visiškai išnaikinti šių sukėlėjų, įmanoma tik sumažinti sergamumą", - sakė N.Kuprevičienė. Todėl efektyviausia profilaktikos priemone laikomi skiepai, nes tik jie padeda išvengti ligos. Tačiau didžiausioje rizikos zonoje esančioje Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijamasi gerokai rečiau nei kitose Baltijos šalyse. Lietuvoje tai daro tik 9 proc. gyventojų (prieš keletą metų buvo vos 6 proc.), Estijoje - 18 proc., Latvijoje - 39 procento. Pavyzdžiu galėtų būti Austrija, kurioje nuo erkinio encefalito vakcinuoti net 87 proc. gyventojų. Paklausti, kodėl nesiskiepija, Lietuvos gyventojai dažniausiai nurodo nebūnantys rizikingose vietose arba manantys, kad ši liga jiems neaktuali. Dažnas teigia, kad skiepai per brangūs.

Šiemet rinkoje esanti vakcina kainuoja apie 90 litų. Reikia skiepytis tris kartus. Po pirmųjų dviejų dozių susikuria apsauga vienam sezonui, po trečios - trejiems metams. Norint turėti ilgalaikį atsparumą, reikia palaikomųjų vakcinos dozių. Greičiausias būdas įgyti imunitetą - vienas mėnuo, per kurį turi būti įskiepytos dvi vakcinos dozės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"