TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Venų trombozė dažnai nustatoma per vėlai

2014 10 18 6:00
Ilgalaikė nejudra, be kita ko, atsirandanti ir vairuojant, yra vienas tromboembolijos rizikos veiksnių. LŽ archyvo nuotrauka

Venų trombozė – trečia labiausiai paplitusi širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje, tačiau mūsų žmonės apie ją žino per mažai ir rimtai nevertina kylančių pavojų.

Spalio 13-ąją Lietuvoje ir pasaulyje pirmą kartą minėta Tarptautinė trombozės diena. Ši data pasirinkta neatsitiktinai. Taip nutarta paminėti vokiečių gydytojo patologo Rudolfo Virchovo gimtadienį. Jis pirmasis pavartojo terminą "trombozė", parašė daug darbų šia tema. Tarptautinės trombozės dienos proga siekta sutelkti gydytojus ir pacientus, kad sergamumas ligomis, kurios sukelia ar skatina kraujo krešulių (trombų) susidarymą kraujagyslėse, būtų mažesnis.

Trombai lemia dažniausius širdies ir kraujagyslių negalavimus: miokardo infarktą, galvos smegenų insultą ir venų trombozę (emboliją). Nors pasauline iniciatyva siekta atkreipti dėmesį į visas minėtas ligas, šiemet daugiausia kalbėta apie venų trombozę.

Tai gyvybei pavojinga liga, galinti sukelti net mirtiną plaučių ar kitų gyvybiškai svarbių organų arterijų užsikimšimą. Apklausos atskleidė, kad visuomenė per mažai žino apie venų trombozę ir rimtai nevertina jos keliamų pavojų. Gydytojai šią ligą diagnozuoja pavėluotai, tad pacientai laiku neapsaugomi nuo kylančios grėsmės. Kraujo krešuliai venose dažnai būna nepastebimi, ligoniai nejaučia aiškių simptomų arba jų neatpažįsta.

Pasaulio sveikatos organizacija iškėlė tikslą iki 2025 metų 25 proc. sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. "To pasiekti padėtų ir sergamumo tromboze sumažinimas", – pabrėžė profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Pranas Grybauskas.

Lietuvos medikų skaičiavimais, mūsų šalyje kasmet fiksuojama nuo 3 iki 5 tūkst. naujų venų trombozės atvejų.

Europoje nuo venų trombozės kasmet miršta pusė milijono žmonių. Vadinasi, liga pasiglemžia daugiau aukų nei AIDS, krūties ir prostatos vėžys bei eismo įvykiai kartu sudėjus. Venų tromboembolija sukelia daugiausia klinikinės mirties atvejų, bet laiku diagnozavus šią bėdą lemtingas pasekmes galima smarkiai sumažinti arba jų išvengti.

Matomi ir jaučiami venų trombozės požymiai yra šie: galūnių (dažniausiai kojų) tinimas, skausmas, odos spalvos pasikeitimas (pamėlynavimas, pablyškimas), šilumos pojūtis odoje, paviršinių venų išsiplėtimas (vėlesnėmis stadijomis atsiranda vingiuotumas). Ar žmogus serga venų tromboze, gali nustatyti gydytojas specialistas, atlikęs išorinę apžiūrą, giliųjų venų echoskopiją ir kitus būtinus tyrimus.

Didžiausi venų tromboembolijos rizikos veiksniai yra ilgalaikė nejudra (skrydžių lėktuvu ar vairavimo metu), didžiosios operacijos, širdies ligos, nėštumas, pakaitinė hormonų terapija, rūkymas, netinkama mityba, nutukimas arba antsvoris, skysčių trūkumas, onkologinės ligos, paveldimi kraujo krešėjimo sutrikimai, ilgalaikis šalčio arba aukštos temperatūros poveikis, medžiagų apykaitos sutrikimai.

„Jei venų trombozei būtų skiriama daugiau dėmesio, sumažėtų nediagnozuotų atvejų, būtų išplėstas profilaktinių priemonių taikymas. Todėl noriu paraginti medikus labiau įsiklausyti į pacientų nusiskundimus, o pacientus – atidžiau stebėti save ir papasakoti gydytojams apie atsiradusių simptomų sąsajas su ligos rizikos veiksniais", – pažymėjo prof. P. Grybauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"