TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Verčiau mažiau, bet geresnių ligoninių

2009 12 15 0:00
Anot KMU rektoriaus R.Žaliūno, įsitikinimas, kad kuo arčiau gydymo įstaiga, tuo pacientas saugesnis, nėra teisingas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vykdant reformą šalies ligoninės bus suskirstytos į rajonines, regionines ir respublikines. Vienų svarba išaugs, jos sulauks daugiau pacientų, o kitų gerokai sumažės, jos nebeteiks kai kurių paslaugų. Kaip vertina numatomus pokyčius, teiravomės Kauno medicinos universiteto rektoriaus prof. Remigijaus Žaliūno.

- Įvardijamas ekonominis šios pertvarkos efektas - nuo 269,9 iki 343 mln. litų. Bet ką tai duos pacientams?

- Reformos esmė labai paprasta: kad bet kuriam pacientui būtų suteikta kokybiška, saugi, savalaikė, prieinama paslauga. Stacionarinė pagalba visame pasaulyje yra pati brangiausia ir, žinoma, Lietuvoje reikia ją optimizuoti. Palikti tokį ligoninių tinklą, koks yra dabar, neracionalu. Kai kuriose jų brangiausia aparatūra per visus metus padaroma tiek procedūrų, kiek universiteto klinikose per savaitę. Apie ligoninių tinklo pertvarkymą kalbama ne vienus metus. Specialistai turėtų nuspręsti, kokiomis ligomis sergančius pacientus gydyti ligoninėje, kokiomis - ambulatoriškai ar namie. Konkrečias paslaugas teiktų tik tos ligoninės, kurios geba tai daryti kokybiškai. Verčiau jų mažiau, bet geresniŲ.

Visuomenė turėtų suprasti, kad per 20 metų mūsų sveikatos apsaugoje padaryta daug gero, mūsų žmonės nebeieško pagalbos svetur. Jei man kas nors nutiktų Amerikoje, Prancūzijoje ar kitur - pirmu lėktuvu grįžčiau į Lietuvą, nes žinau, kad čia gausiu tikrai gerą gydymą. Bet žmonių požiūrį į visą sistemą reikia keisti.

- Pasisakote už radikalesnę ar nuosaikesnę reformą?

- Labai džiaugiamės, kad sveikatos apsaugos ministras ėmėsi ryžtingų žingsnių. Bet kuo ilgiau trunka svarstymai, tuo sparčiau daugėja ligoninių, atitinkančių aukštesnio lygio įstaigai keliamus kriterijus. Jei procesas truks iki pavasario, pasirodys, kad visos įstaigos juos atitinka. Reformą dažniausiai mėginama įklampinti taikantis į ministrą. Reikia jį pakeisti ir tada viskas užsitęs, bus vėl posėdžiaujama, revizuojama.

Dabartinėms pertvarkoms trukdo ligoninių direktoriai. Ir tai natūralu, nes kiekvienas vadovas nori stiprinti savo įstaigą ir per tą pernelyg didelį entuziazmą kartais pamiršta pacientų interesus. O kur dar savivaldybės, kitų lygių politikų įtaka. Šie mechanizmai dažniausiai ir stabdo pokyčių įgyvendinimą.

Artimiausia - nebūtinai saugiausia

- Ar pagrįstos baimės, kad atsisakius kai kurių rajonų ligoninėse teiktų medicinos paslaugų ĖiŲ vietoviŲ gyventojai bus nuskriausti, mažiau saugūs?

- Dalis visuomenės mano, kad kuo arčiau gydymo įstaiga, tuo pacientas saugesnis. Bet tai yra klaidingas įsitikinimas. Gali būti net priešingai. Pavyzdžiui, ištikus ūmiam miokardo infarktui žmogus pateks į šalia esančią ligoninę. Bet jei ten nebus visų gydymui reikalingų sąlygų, pacientas neišgyvens. Nesvarbu, kad jai vadovaus geriausias vyriausiasis gydytojas, bus naujausia aparatūra. Bėda ta, kad trūks žmonių, gebančių ja dirbti. Ir ne pavadinimas svarbiausia: regioninė tai ar rajoninė ligoninė, svarbu, ką ji gali atlikti. Ir ypač tais atvejais, kai lemia kiekviena minutė. Dabar kai kurių ligoninių specializuoti skyriai tėra tik iškabos, realiai jie neatitinka net minimalių reikalavimų. Todėl specialistai turi aiškiai pasakyti, kokia įstaiga galėtų teikti vienokią ar kitokią paslaugą. Net mokslo įrodyta, kad dažniausiai klaidas daro ne gydytojai. Klystama dėl sistemos, nes pacientas susipainioja biurokratiniuose labirintuose ir negauna savalaikės saugios pagalbos. Būtent dėl tokios sistemos trūkumo jis pateks į rajono ar regiono ligoninę, bus prarastas laikas ir net universiteto ligoninė vargu ar galės padėti.

- Daugelis baiminasi, ar bus užtikrintas pacientų pervežimas į kitas įstaigas.

- Lietuva nėra kalnuota ar sunkiai pravažiuojama šalis, mūsų keliai gana geri. Tas modelis, kuris dabar svarstomas, yra labai logiškas. Akivaizdu, kad per trumpą laiką pacientą galima nugabenti į centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje. Svarbu, kad greitosios pagalbos gydytojai žinotų, kur vežti, nes dabar dažniausiai to teiraujasi paties ligonio. "Žalieji koridoriai" - tai pasirinkimas, į kurią įstaigą greitosios pagalbos tarnybos turi gabenti žmogų, kad jam būtų suteikta neatidėliotina pagalba. Šis klausimas yra labai jautrus. Jei jį spręs tik biurokratai, bus pridaryta daug klaidų, jei specialistai - bus labai pažangu. Sistema turi veikti visą parą, 7 dienas per savaitę. Tai užtikrinti labai svarbu. Dabar Lietuvoje visa tarnyba dažniausiai gula ant vieno žmogaus pečių, o jam susirgus ar išvažiavus sistema nebeveikia.

Svarbiausia - kaip vadovauja

- Kaip manote, ar pertvarkius ligonines pavyks išspręsti ir specialistų trūkumo problemą? Ar pritariate siūlymams rajonuose įdarbinti rezidentus?

- Rajonuose dabar moka net didesnius atlyginimus nei universiteto ligoninėse, bet jauni specialistai ten nevažiuoja. Nesant sąlygų tobulėti, prarandamos žinios ir įgūdžiai. Jei tose ligoninėse nebus infrastruktūros, komandos, kuri dirbtų visą parą ir kasdien, jauni specialistai per porą metų taps tokie pat, kaip ir kiti ten dirbantys medikai. Todėl nemanau, kad rezidentai galėtų užpildyti specialistų spragą rajonuose. Dabar norime parengti europietiškus, naujos kokybės rezidentus. Kai kuriose ligoninėse jie gal ir galės išoperuoti apendiksą. Bet daugelis rezidentų specialybių yra tokios, kad rajonuose nėra sąlygų įgyti reikalingų žinių ir gebėjimų. Tad ką jie ten veiks? Vartys ligos istorijas, rašys receptus?

- Daug triukšmo keliama dėl to, kad po pertvarkymų nebeliks kai kurių specializuotų ligoninių, pavyzdžiui, Onkologijos instituto ar Vaikų ligoninės Santariškėse, dėl to esą nukentės pacientai. Taip pat nuogąstaujama, kad milžiniškais dariniais virtusiose ligoninėse bus sunkiau suvaldyti situaciją.

- Jei visos šios įstaigos veiks atskirai, vadinasi, valstybė finansuos beveik viename kieme esančius centrus, teikiančius panašias paslaugas. Bet po daugelio metų rezultatas vis tiek bus tas pats - jie įsilies į universiteto ligoninę.

Dar vienas mitas, kad didelė įstaiga - blogai. Iš esmės ją galima palyginti su dideliu laivu. Plaukdami jūs grožitės vaizdu ir negalvojate, kaip veikia laivo mechanizmai. Tas pats kalbant ir apie vadybą. Pažangiausias modelis yra toks, kai mokslas, studijos ir praktika eina kartu. Kas negeba administruoti mažos įstaigos, negebės ir didelės. Svarbiausia - ne įstaigos dydis, o tai, kas jai vadovauja ir kokiais principais.

Specialistai - be receptų

- Reformos sumanytojai žada, kad pertvarkius ligonines atsilaisvinusios lėšos bus skiriamos šeimos gydytojų institucijai stiprinti, jų ir specialistų konsultantų veiklai plėsti. Ar galima tikėtis, kad iš tiesų pagerės šių paslaugų prieinamumas, sumažės eilės?

- Manau, kad vien šeimos gydytojai neišspręs tos problemos - dalį jų kompetencijos ir galios turės perimti slaugytojos. Tai jos atlieka daugelyje pasaulio šalių. Dabar neaiškios ribos, kur yra slaugytojos, kur - šeimos gydytojo, o kur - specialisto darbas. Specialistas neturi išrašinėti receptų. Vien dėl to, kad reikia juos pratęsti, ilgėja eilės, susidaro daug pakartotinių vizitų. Specialistas turi spręsti konkrečias problemas - tirti, diagnozuoti, rašyti išvadas, paskui siųsti laišką šeimos gydytojui. Jis ir išrašytų receptą, nes geriausiai pažįsta savo pacientą. Taip būtų paaukštinta šeimos gydytojo institucija. Tik kol kas niekas nedrįsta to padaryti. Dabar pacientas susipainioja tarp daugybės gydytojų ir lieka beglobis. Jei turėtume tikrus šeimos gydytojus ir ši institucija būtų realiai, ne deklaratyviai stiprinama, situacija keistųsi.

Manau, šeimos medicina turi būti perduota į privačias rankas, tačiau deramai kontroliuojama valstybės. Suteikti pirmąją pagalbą turėtų būti mokomi visi, dar nuo darželio ir mokyklos. Tuo požiūriu Vakaruose yra pažengta toliau. Lietuvoje žmogų gali ištikti staigi mirtis, jis nukris, bet visi praeis pro šalį nė nepasižiūrėję, nes manys, kad jis girtas ar dar koks nors. O ten ir gaisrininkai, ir policininkai moka suteikti pirmąją pagalbą.

Citata: Kiekvienas vadovas nori stiprinti savo įstaigą ir per tą pernelyg didelį entuziazmą kartais pamiršta pacientų interesus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"