TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Verčiau spalvotas gyvenimas nei ryškūs sapnai

2011 05 03 0:00
Anot E.Ilgiuvienės, vien tik sapno išsiaiškinimas gali ir neduoti terapinio rezultato - tai padarius svarbu priimti sprendimą.
LŽ archyvo nuotrauka

Jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Ilgiuvienė jau ne vienus metus rengia sapnų analizės seminarus. Jos teigimu, sapnai turi ir gydomojo poveikio.

- Ar lankymasis pas psichoanalitiką - vienintelis patikimas kelias teisingai suvokti sapno nešamą žinią? Juk sapnininkai racionaliems žmonėms nekelia pasitikėjimo.

- Kaip teigė psichoanalizės pradininkai, sapnai - tai karališkas kelias į pasąmonę. Sapnų simboliais pasirodo neįsisąmonintos emocijos, ištisi emociniai kompleksai, todėl supratus sapną galima geriau suvokti savijautą, nuotaikas, požiūrius, santykius. Žmonės nustemba įsitikinę, kad sapnai nėra atsitiktinis vaizdinių kratinys, o prasmingas simbolinis pasakojimas apie juos pačius. Ne kartą girdėjau dėl to nustebusius savo užsiėmimų dalyvius, ypač - pragmatikus, einančius aukštas pareigas ir netikinčius "visokia mistika". Tačiau ir jie savo kailiu įsitikina, kad psichika yra kur kas platesnė ir gilesnė nei vien racionalus protas.

Taip, yra žmonių, kurie ir be psichologo geba "skaityti" savo sapnų simbolius. Dažniau tai yra turintys gerą intuiciją, savo jausmais besidomintys asmenys.

Padeda rasti sprendimus

- Gal pateiktumėte pavyzdžių, kaip sapnų aiškinimas pakeitė juos regėjusiųjų gyvenimus?

- Sapnas ir be jo išaiškinimo atlieka svarbias funkcijas žmogaus gyvenime. Dabar mokslininkai daro daugybę sapno neurofiziologijos tyrimų. Taip aptikta, kad viena sapnavimo funkcijų - padėti tinkamai surūšiuoti informaciją, kurią mes gauname per dieną. Todėl pirmieji sapnai užmigus labiau susiję su buvusios dienos įspūdžiais. Jie padeda išsaugoti informaciją, susiedami ją su jau esama. Juk psichika veikia asociacijų tinklo principu, kai įvykių įspūdžiai telkiasi apie tam tikrus emocinius branduolius. Emocijos traukiami lyg magnetu, į branduolius susitelkia vaizdai, kvapai, mintys, kūno pojūčiai - visi psichikos patyrimai. Vienas branduolys sapne gali pasirodyti vienu simboliniu vaizdiniu, kitas - kitu, tarp jų rutuliojasi santykiai. Kartais jie pasiekia kulminaciją, vienas veikėjų laimi, kitas pasitraukia. Vadinasi, kai mes miegame, smegenys toliau dirba savo darbą saugodamos ir rūšiuodamos informaciją.

Kita sapnų funkcija - kompensacinė. Ji atskleidžia psichikos savireguliacijos principą. Anksčiau ji buvo geriau žinoma kaip norų išpildymas.

Žmonės pastebi, kad gyvendami nykų, monotonišką gyvenimą sapnuoja spalvotus, turiningus, kupinus nuotykių, kelionių sapnus. Ir priešingai: kai sąmoningas gyvenimas yra įdomus, turtingas, tada sapnai lyg pradingsta ar tampa ne tokie įdomūs.

Jei moteris linkusi į depresiją, prislėgta, ji gali sapnuoti agresyvius užpuolikus. Tokiu atveju sapne pasirodo jos pačios nuslopinta agresija, kaip atsvara juntamai apatijai. Asmenys, kurie jaučiasi susipainioję tarp įvykių ir ieško atsakymų į svarbius klausimus, simboline forma gali išvysti juos sapnuose. Vadinasi, sapnai savaime atlieka gydantį darbą, leisdami patirti atsvarą sąmonėje įsigalėjusiam vienpusiškumui. Ypač tai pasakytina apie transformuojančius sapnus - tuos, kuriuose pasirodo mums svarbios dvasinės figūros, duoda mums patarimų arba nuramina.

Kalbant apie sapnų aiškinimo įtaką, pirmasis ir visiems žinomas konkretus pavyzdys iš mūsų istorijos - didžiojo kunigaikščio Gedimino sapnas, kurį paaiškino žynys Lizdeika. Kaip byloja legenda, šis psichinis įvykis padarė didžiulę įtaką kunigaikščiui, dėl to dabar gyvename klestinčiame Vilniuje. Tačiau ir šiuolaikiniam žmogui, išsiaiškinus savo sapną, lengviau priimti sprendimus. Mano pačios pasirinkimą studijuoti klinikinę psichologiją lėmė sapnas, kuriame išvykdama į kelionę pasiėmiau du sąsiuvinius (klinikinės psichologijos ir psichologinio konsultavimo), o brendant per pelkę pasigirdo balsas: "Remkis į gailius." Kadangi pagrindinė klinikinės psichologijos dėstytoja buvo prof. Danutė Gailienė, man nereikėjo ilgai laužyti galvos, ką reiškia šis sapnas.

- Kaip dirbama per sapnų analizės užsiėmimus? Ar verta stengtis atsiminti ir net užsirašyti sapnus? Ką tai duoda?

- Jei žmogus nori geriau suprasti save, jam iš tiesų patartina užsirašyti savo sapnus. Kaip minėjau, jie atskleidžia gilesnį psichikos klodą, pasąmonę, pačią mūsų esmę. Todėl vargu ar galime patikimai spręsti apie save, kol nesuvokiame savo sapnų. Į užsiėmimus dalyviai ateina jau turėdami sapnų bagažą, o jei tokio neturi, sapnus pradeda užsirašinėti. Per užsiėmimą vienas grupės dalyvis pasakoja sapną, kiti įdėmiai klausosi, įsijausdami taip, lyg patys jį sapnuotų. Svarbu pagarbiai reaguoti į pateiktą sapną, net jei jis atrodo kvailas, keistas, fragmentiškas, nes tai labai intymi žmogaus gyvenimo dalis. Neskubame jo aiškinti. Iš pradžių prašau, kad sapnuotojas ir kiti dalyviai pasidalytų asociacijomis. Taip priartėjame prie sapnuotojo emocinių išgyvenimų, kurių jis neleidžia sau patirti būdamas budrios būsenos. Taip po trupinėlį renkant sąsajas atsiranda įžvalga, supratimas, o su juo - vidinės darnos pojūtis. Geriau įsisąmoninus tiesą apie save, svarbu daryti sprendimą, rinktis, nes vien tik sapno išsiaiškinimas gali ir neduoti terapinio rezultato.

Reikia norėti atsiminti

- Turbūt sutikote žmonių, kurie tikina nieko nesapnuojantys arba teigia, jog sapnuoja labai retai. Ką tai sako apie žmonių psichinę savijautą, o gal - ir charakterį? Ar tai reiškia, kad jie neturi didesnių dvasinių ar kitokių problemų?

- Visi žmonės sapnuoja - tai parodo daugybė tyrimų. Tiesiog ne visi prisimena savo sapnus. Taip gali nutikti tam tikrais gyvenimo etapais. Tarkim, mama augina labai mažą kūdikį, jai trūksta miego, o dėmesys sukauptas ne į vidinį, o į išorinį gyvenimą, vaiko priežiūrą. Arba vyras, kuris labai sunkiai ir daug dirba, patiria daug streso, taip pat gali neprisiminti sapnų. Kad žmogus galėtų prisiminti sapnus, jis turi to norėti, tam nusiteikti, būti pailsėjęs tiek, kad nemiegotų labai giliu miegu.

O dvasinių problemų gal kaip tik daugiau turi tie, kurie visiškai nekreipia dėmesio į savo vidinį gyvenimą, kurio viena išraiškų yra sapnai.

- Sapnai ir sveikata. Kaip tai susiję? Kaip vertintumėte hipotezę, kad dažni sapnai, lydimi ryškių vaizdų, būdingi psichiatrijos klinikų pacientams arba ribines būsenas patiriantiems asmenims?

- Sunkių psichikos sutrikimų turintys žmonės išties sapnuoja specifinio turinio sapnus. Jų turinys labai ekscentriškas, keistas, daug fragmentų, o vientiso veiksmo nėra. Bet pabrėžiu, kad dažnas sapnavimas savaime yra normalus reiškinys. Per naktį mes visi keletą kartų patiriame vadinamąją greitųjų akių judesių miego fazę, per kurią ir regime sapnus. Svarbus yra ne sapnų kiekis, o jų turinys, ir būtent jį analizuojame savo psichoterapinėje praktikoje. Gaila, kad šiuolaikiniai gydytojai menkai informuoti apie sapnų analizę. Tačiau tie, kurie moka pasinaudoti pacientų sapnais, tikrai laimi. Juk iš sapnų senieji gydytojai nustatydavo ne tik psichinę, bet ir somatinę diagnozę.

- Malonių sapnų visi pageidauja, o košmarų baiminasi. Gal išduotumėte paslaptį, kaip išvengti pastarųjų? Ir kaip sulaukti malonių sapnų ar bent juose įgyvendinti svajones, jei kitaip nepavyksta?

- Košmaras - tai mūsų vidinio emocinio gyvenimo, kartais - ir netikusių valgymo įpročių atspindys. Kai susitvarkome su savo emocijomis, gyvenimo stiliumi, randame gerą vidinę pusiausvyrą, tada ir košmarai nekankina. O malonūs sapnai išties padeda įgyvendinti svajones. Bet ar tikrai šito reikia? Juk vis vien teks atsibusti. Kad nereikėtų džiaugtis vien sapnuose, gal verčiau maloniai ir visavertiškai gyventi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"