TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėžį reikia gydyti kitaip

2010 04 20 0:00
Anot A.Mickono, bioterapijos pranašumai - saugumas ir natūralumas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Patyręs, kad įprasti gydymo metodai dažnai neduoda laukiamų rezultatų, medicinos mokslų daktaras Aleksas Mickonas susidomėjo bioterapija. Ją ėmė taikyti ir kaip papildomą vėžio gydymo priemonę.

A.Mickonas ne vienus metus dirbo onkologu chirurgu Kauno ir Vilniaus klinikose, yra Lietuvos homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijos, Melanomos tyrėjų asociacijos (JAV) narys. Fitoterapijos patirties gydytojas įgavo bendradarbiaudamas su Kauno medicinos universiteto vaistų technologais, Maskvos Fitoterapijos institutu. Pasak LŽ pašnekovo, bioterapija padeda pacientams, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, bronchine astma, sąnarių ligomis, pavyzdžiui, reumatu. Ji gelbsti ir gydant vėžį: didina galimybę pasveikti, palengvina slaugą, gerina ligonių gyvenimo kokybę. A.Mickonas, taikydamas savą onkologinių ligų gydymo metodiką, daug dėmesio skiria bioterapijos taikymui prieš naviko šalinimo operaciją. Mediko teigimu, taip vos per keletą savaičių sumažinamas tokio darinio aktyvumas, išvengiama metastazių atsiradimo rizikos per operaciją.

Vaistligės grėsmė

- Kuo savitas gydymo būdas, vadinamas bioterapija?

- Bioterapija pagrįsta organizmo savigydos ir atsinaujinimo procesų bei reakcijos skatinimu. Tuo ji skiriasi nuo tradicinės medicinos metodų, kai bandoma slopinti, blokuoti ir šalinti ligos požymius. Tačiau simptomai yra tik baigiamoji ligos raidos grandis, o ne jos priežastis. Sergančio žmogaus organizmą bioterapija vertina kaip vieningą sistemą, ligų profilaktikai ir gydymui taiko tik gamtinės kilmės preparatus. Jie vartojami mikrodozėmis. Taip išvengiama šalutinio toksinio ar alerginio cheminių medikamentų poveikio ir kitokių vadinamosios vaistligės požymių.

Civilizacijos pasekmės - vaistligės problema - tampa vis grėsmingesnės. Ar žinote, kad dabar pagal mirtingumą pirmojoje vietoje yra širdies ir kraujagyslių ligos, antrojoje - vėžys, o trečiojoje - vaistligė? Ji į ketvirtąją poziciją nustūmusi mirtis dėl traumų ir eismo įvykių. Šią "ligą" sukelia šalutinis vaistų poveikis, staigi ir vėliau išryškėjanti reakcija į juos. Net 10 proc. cheminių preparatų turi genotoksinį poveikį. Vaistligė atsirado dėl nesaikingo medikamentų - antibiotikų, preparatų nuo temperatūros, tokių kaip paracetamolis, - vartojimo. Štai aspirinas gali sukelti skrandžio opaligę, diklofenakas laikui bėgant mažina kaulų tankį moterims. Gamtinės kilmės preparatai neturi įtakos paveldimumui, praktiškai nesukelia šalutiniŲ reakcijŲ.

Be to, cheminiai vaistai netinka žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ilgai vartojami jie arba išprovokuoja šalutinį poveikį, arba kitas ligas. Čia ir gelbsti homeopatija bei fitoterapija, kai natūralūs preparatai vartojami mažomis dozėmis, nekeliančiomis grėsmės sveikatai.

Vaistažolių galia

- Kalbate apie fitoterapijos renesansą Lietuvoje.

- Įvardyčiau keletą jos lygių. Buitinė fitoterapija - tai savigydos tradicija, kai žmonės perka ir vartoja arbatą, kurią sudaro 2-3 žolelės. Fitoterapija kaip gydymo metodas Lietuvoje ne itin populiari. Nuo pokario laikų ji universitetuose nedėstoma gydytojams, dažniausiai tuo užsiima entuziastai, kurių nėra daug. Bet šie žmonės dirba jau seniai, turi pakankamai patirties. Dabar fitoterapija kaip mokslas tampa labai aktualus, nes jo reikia kuriant naujus preparatus. Juolab kad Lietuvoje rengiamasi registruoti pirmąjį onkologiniams pacientams skirtą daugiakomponentį preparatą, kurio pagrindas - vaistažolių ekstraktai. Tai bus visiškai naujos kartos vaistas, papildoma priemonė, padedanti išvengti cheminės ir

spindulinės terapijos, chirurginės intervencijos pasekmių. Be to, jį sudarys ekologiškos lietuviškos žaliavos. Gretimose valstybėse šių preparatų negaminama. Turėti tokių medikamentų - mūsų nacionalinis interesas. Todėl svarbu, kad niekas nepasakytų, esą Lietuvoje nebuvo jokio mokslo, jokių tiriamųjų darbų su vaistažolėmis, tad turite teisę tik į tuos vaistus, kuriuos pateiks Europos Sąjunga.

- Kas paskatino jus, chirurgą onkologą, imtis alternatyvių gydymo metodų? Gal prisidėjo tai, jog nusivylėte tradicinės medicinos rezultatais?

- Pasaulio sveikatos organizacija neskirsto medicinos į tradicinę ar netradicinę - yra tik medicina, kuri padeda. Šiuo metu kalbama apie įvairių jos sričių integraciją, kai pritaikomi ne tik tobuliausi technologiniai laimėjimai, bet ir veiksmingiausi liaudies medicinos, ajurvedos, Tibeto, kinų medicinos ir kiti metodai.

Pats nusivyliau ne tradicinės medicinos rezultatais, bet jos organizavimu, kurį tie gydymo rezultatai ir parodo. Manau, nusivyliau ne vien aš, o dauguma gydytojų, palikusių valstybinę mediciną arba išvykusių dirbti į užsienį.

Nustebau sužinojęs, kad JAV atsiradus imunologo specialybei 80 proc. šių specialistų tapo buvę chirurgai. Jie nuo pat pradžių mato rezultatą - ligos smarkiai sužalotą žmogų. Dirbdamas onkologu ir pats patyriau, kad vėžiu sergantiems pacientams reikia papildomų terapinių priemonių. Lietuvoje onkologinių ligų gydymo rezultatai nepakankami, bet jie netenkina ir viso pasaulio šalių. Jei 50 metų taikome vieną medicinos modelį ir matome, kad norimo efekto nėra, vadinasi, turime jį kaip nors koreguoti. Vėžiu serga vis daugiau žmonių, net kalbama apie šios ligos epidemiją. Štai Lietuvoje yra puikiausios ekologinės sąlygos, nėra teršiančios pramonės, o onkologinių ligonių tik gausėja.

Savigyda didina problemas

- Kodėl vyksta tokie dalykai? Ar galima ką nors pakeisti?

- Nepriklausomybės laikais atsiradus tikslesnei diagnostinei aparatūrai vėžio nustatymas pagerėjo 20 procentų. Tada buvo lyg ir aišku, kodėl šių ligų esama daugiau. Tačiau žinant, kad pastaraisiais metais sergamumas dar gerokai padidėjo, tai tobulesne diagnostika jau nepaaiškinama. Mano nuomone, čia labai svarbi maisto kokybė. Kai kuriose valstybėse tai yra net nacionalinio saugumo klausimas.

Daugelis turbūt paklaus, o ką tada valgyti, ar galima apsieti be chemikalų? Galima, bet tam reikia kokybiškos šaldymo įrangos, kuri brangiai kainuoja. Todėl ją pakeitė pigūs konservantai. Štai japonai valgo tik šviežias žuvis, o tunus šaldo ne mažiau kaip 50 laipsnių temperatūroje. Nors ši šalis turi Hirosimos ir Nagasakio patirtį, jos gyventojų sergamumas vėžiu nėra toks didelis. Vokietijoje pastaruoju metu taip pat stebima onkologinių ligų mažėjimo tendencija, ir tai siejama su mityba. Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje maistas neturi tiek konservantų, kiek mūsiškis.

Tačiau kol atsiranda liga, kenkiama sau daugelį metų. Tada norima atsikratyti jos per vieną dieną, užsiimama savigyda. Tačiau problema dar didėja, ligos tampa lėtinės. Apgydytos, bet nepagydytos vėliau jos virsta onkologinės. Stebuklingų preparatų nuo vėžio nėra. Bet nėra ir blogų vaistų: jeigu jie nepadeda, vadinasi, buvo netinkami, per vėlai arba ne laiku skirti.

Sergamumas vėžiu susijęs ir su demografija - visuomenei senstant jis didėja. Todėl reikalinga sergančių organų revitalizacija. Kalbu ne apie kokią nors stebuklingą lazdelę ar kamienines ląsteles, o apie organų detoksikacijos ir regeneracijos programas po kiekvienos ligos. Jų tikslas - neleisti, kad liga taptų lėtinė. Tai vienas svarbiausių vėžio prevencijos būdų.

Atrodytų, kad norint nesusirgti vėžiu reikėtų stengtis išlikti jaunam. Atskirų organų revitalizacijos metodikos sukurtos jau seniai, bet jos yra palyginti brangios. Tačiau fitoterapija ir homeopatija prieinama kiekvienam.


Apie homeopatijos naudą

Balandžio antrą dekadą visame pasaulyje kalbėta apie homeopatijos naudą. Kaip žinia, šiam gydymui naudojamos labai atskiestos medžiagos, neskiestos jos sveikam žmogui sukeltų panašius į gydomos ligos simptomus. Europoje šiuo metu dirba apie 54 tūkst. gydytojų homeopatų, vien tik Europos Sąjungoje (ES) daugiau nei 100 mln. žmonių vartoja homeopatinius preparatus. Tačiau šio gydymo būdo paplitimas ES erdvėje yra netolygus, nulemtas šalies tradicijų. Homeopatija sėkmingai integruota į sveikatos apsaugos sistemą Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, kur XIX amžiuje atsirado ir susiformavo šio gydymo tradicijos. Europoje trys iš keturių gyventojų žino, kas yra homeopatija, ir net 29 proc. jų vartoja homeopatinius preparatus. Nuo 25 iki 40 proc. Europos gydytojų homeopatinius vaistus skiria kartais, o 7 proc. - nuolat. Prieš dvejus metus Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad homeopatinius preparatus vartoja 23 proc. gyventojų (32 proc. moterų ir 13 proc. vyrų), daugiausia - vyresnio amžiaus didmiesčių gyventojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"