TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėžį žudantis vaistas pasieks pacientus

2009 09 22 0:00
L.Griškevičius viliasi, kad visi Lietuvos pacientai, kuriems reikia modernaus gydymo, netrukus jį gaus. Greta - sveikatos apsaugos viceministrė N.Ribokienė ir Onkohematologinių ligonių bendrijos "Kraujas" pirmininkė D.Bielskytė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ligi šiol tik pusė piktybiniu kraujo vėžiu - lėtine mieloleukemija - sergančių Lietuvos pacientų gaudavo moderniausią gydymą vieninteliais vaistais, galinčiais itin efektyviai veikti šią ligą. Tačiau neseniai nušvito viltis, kad kitąmet šie medikamentai pasieks 70 proc., o gal net visus ligonius.

Ekonomikos sunkmečiu valstybės lėšos, skiriamos vaistams, mažėja ir, prognozuojama, toliau mažės. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, ministerija norėjo, kad patys pacientai, susibūrę į tarybą, numatytų prioritetus - kam labiausiai reikia gelbstinčios finansinės injekcijos. Tokia pacientų grupe tapo lėtine mieloleukemija sergantys žmonės.

Gydymo perversmas.

Esant šiai piktybinei kraujo ligai pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis bei kepenys. Pagrindinis veiksnys, kodėl atsiranda lėtinė mieloleukemija, - vadinamoji Filadelfijos chromosoma. Dėl tam tikro geno piktybinės ląstelės nekontroliuojamai auga, dauginasi ir gyvuoja, pamažu suardydamos normalią kraujodarą. Liga sunkėja, pereina į blastinės krizės fazę. Ši yra atspari gydymui ir po keleto savaičių ar mėnesių dažniausiai baigiasi mirtimi.

Seniau pacientams buvo skiriami ne itin veiksmingi vaistai, kurie tik laikinai pristabdydavo ligą ar sumažindavo simptomus, tačiau jos neišgydydavo. 10 proc. ligonių mirdavo per dvejus metus, mirusiųjų skaičius didėdavo po 20 proc. kasmet. Diagnozavus ligą žmonės išgyvendavo vidutiniškai 4-5 metus. Visiškai išgydyti klastingą ligą galėjo kaulų čiulpų transplantacija. Tačiau šį gydymą medikai galėjo siūlyti tik jauniems, tinkamą donorą turintiems pacientams. 2001-aisiais pasaulyje patvirtintas vaistas imatinibas sukėlė tikrą perversmą. Svarbiausia: blokuodamas nelemtojo geno koduojamą fermentą jis gydo pačią susirgimo priežastį, ankstyvos stadijos ligą sustabdo net 90 proc. pacientų.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktoriaus Laimono Griškevičiaus, dėl lėtinės mieloleukemijos gydymo pradžios diskusijų nekyla - yra tik vienas vaistas, kurį reikėtų pasirinkti pirmiausia, - jo poveikis pranašesnis už bet kurio kito medikamento. "Gydymą juo pacientai turi gauti iš pat pradžių, vos nustačius ligą, kaip tai yra daugelyje išsivysčiusių šalių", - pabrėžė L.Griškevičius.

Skirtingos galimybės

Tačiau Lietuvos realybė - kitokia. Itin efektyvų gydymą naujausiais vaistais lig šiol gaudavo vos 50 proc. žmonių, kuriems jo reikia. Viena jų - kėdainietė Daiva MuĖenkova. Lėtine mieloleukemija moteris serga jau trečius metus, be to, ją kamuoja ir neišgydoma Bechterevo liga. Iš pradžių Daiva gydyta alfa-interferonu, tačiau, anot L.Griškevičiaus, tebuvo tik kosmetinis pagerėjimas. Tada svarstyta kaulų čiulpų transplantacijos galimybė, bet neatsirado tinkamo donoro. Laimė, moteris jau antrus metus vartoja naujuosius vaistus - visi tyrimai rodo, kad liga atsitraukė, kėdainietė prisipažįsta, kad jaučiasi gerai.

Tačiau modernaus gydymo kol kas nesulaukia šiaulietis Algimantas Lazdauskas, lėtine mieloleukemija sergantis trečius metus. Alfa-interferonu gydomas vyras savijautą pavadino pakenčiama. 67 metų vilnietė Bronė Jakienė, kuriai liga diagnozuota prieš porą metų, taip pat gydoma senaisiais metodais. Ji irgi negali pasigirti itin gera savijauta: kartais skauda visą kūną, pila prakaitas, sekina nuovargis. Medikai informavo, kad esama modernaus gydymo, tačiau skirti jį nesą galimybių. Moteris pasakojo, jog iš pradžių, tik sužinojus diagnozę, buvę labai baisu, jautėsi tarsi tarp dangaus ir žemės. Vėliau susitaikė su likimu - kaip bus, taip bus. "Suvokiu, kad naujieji vaistai būtinesni jauniems žmonėms", - sako B.Jakienė.

Nauja viltis

Stebuklu vadinamas imatinibas Lietuvos pacientus pasiekė 2004-aisiais. Vaistas pirktas valstybės lėšomis, nemažai pacientų dalyvavo biomedicininiuose tyrimuose ir taip gaudavo būtiną medikamentą. Tačiau šių metų liepą tyrimai baigėsi ir medikams vėl tenka sukti galvą, kaip verstis be efektyviausio gydymo. Todėl praėjusią savaitę nuskambėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas kitąmet skirti papildomus 5 mln. litų moderniems vaistams įsigyti suteikė vilties pacientams bei juos gydantiems medikams. Tokiu atveju naujaisiais medikamentais gydomų ligonių padaugėtų 20 proc., mūsų šalyje efektyviausią gydymą gautų jau 70 proc. pacientų, kuriems jo reikia. Sėkmingai užbaigus derybas su vaistą gaminančia farmacijos kompanija, būtiniausią gydymą gautų visi ligoniai.

Vieno mėnesio gydymo imatinibu kursas kainuoja 9 tūkst. litų. Pagal dabartines medicinos nuostatas šį vaistą reikia vartoti visą gyvenimą. Anot L.Griškevičiaus, jau yra tyrimų, rodančių, kad, ligai neatsinaujinus po 5 metų, gydymą galima nutraukti.

Iš pradžių - be simptomų

Lėtinė mieloleukemija iš pradžių nesukelia jokių simptomų: žmogus ilgą laiką jaučiasi sveikas. Dažnai liga diagnozuojama visiškai atsitiktinai, atliekant įprastą profilaktinį kraujo tyrimą. Kai kurie ligoniai jaučia nuovargį, silpnumą, krinta jų svoris, atsiranda simptomų, susijusių su blužnies padidėjimu, tokių kaip ankstyvas sotumo jausmas, maudimas ar nemalonus jausmas viršutinėje pilvo dalyje. Rečiau pasitaiko su sveikųjų kraujo ląstelių pažeidimu susijusios infekcijos, trombozės, kraujavimas.

Tiems, kurie baiminasi klastingos ligos, onkohematologinių ligonių bendrijos "Kraujas" vadovė D.Bielskytė pataria porą kartų per metus duoti kraujo. Taip gaunama dviguba nauda: kraujas išsamiai ištiriamas, ir, jei yra geras, gydymo įstaigos gauna taip reikalingų jo preparatų. Jei nustatoma, kad žmogus serga, jis nebegali būti donoru, bet sulaukia medikų pagalbos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"