TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėžio paieškos šieno kupetoje

2009 07 21 0:00
R.Janavičius žada, kad paveldimo vėžio tyrimų ateityje bus dar daugiau.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Apie tai, kaip nustatyti genus, lemiančius paveldimą krūtų ar kiaušidžių vėžį, apie profilaktiką, įskaitant šių organų šalinimą, prevencinės chemoterapijos naudą kalbėjome su Paveldimo vėžio tarnybos gydytoju, medicinos mokslų daktaru Ramūnu Janavičiumi.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose prieš pusmetį įsikūrusi tarnyba tiria pacientus dėl paveldimo krūtų ir kiaušidžių vėžio bei kai kurių retų genetinių sindromų. Šiemet planuojama pradėti ir storosios žarnos vėžio onkogenetinius tyrimus, įdiegti elektroninę pacientų stebėsenos sistemą.

Nauja sritis.

Paveldimus veiksnius, sukeliančius apie 10 proc. visų onkologinių ligų, tirianti onkogenetika Lietuvoje mažai žinoma ir kaip praktinės medicinos sritis mūsų šalyje atsirado visiškai neseniai. Ji šiek tiek skiriasi ir nuo onkologijos, ir nuo genetikos, kuri tradiciškai domisi nėščiųjų diagnostika, vaikų apsigimimų tyrimais. Pirmosios Lietuvoje (Latvijoje ir Estijoje tokios tarnybos dar tik kuriamos) paveldimo vėžio tarnybos gydytojas R.Janavičius onkogenetika pradėjo domėtis mokydamasis rezidentūroje. Vėliau stažavo Mančesterio (Didžioji Britanija) ligoninėje, patirties sėmėsi Olandijoje, Lenkijos Ščecino tyrimų centre. Anot R.Janavičiaus, Europoje paveldimo vėžio sritis geriausiai išplėtota minėtose trijose valstybėse ir Skandinavijos šalyse.

LŽ pašnekovo iniciatyva, padedant kolegoms, onkogenetinės paslaugos pradėtos teikti ir Lietuvoje. "Bet vienas aš esu niekas. Šioje srityje turi dirbti specialistų komanda - laborantų, molekulinių biologų, onkologų, chemoterapeutų, chirurgų, patologų, ginekologų, radiologų", - sakė R.Janavičius.

Mutacijų paieška

Specialisto teigimu, vis daugiau gydytojų supranta onkogenetinių tyrimų svarbą ir pacientus nukreipia išsitirti. Įtarimų, kad žmogus gali turėti paveldimą polinkį sirgti vėžiu, kelia: ankstyvas ligonio amžius, 2-3 ligos atvejai vieno iš tėvų giminėje, tam tikros vėžio lokalizacijos. Tačiau specialūs tyrimai neatliekami, pavyzdžiui, tiems, kurių šeimoje sirgo tik vienas 70-80 metų sulaukęs žmogus.

Įtarimams patvirtinti ar paneigti paprastai imama kraujo iš venos. Išskyrus iš jo DNR, atlikus molekulinius tyrimus gaunamas atsakymas, ar yra vėžį lemiančių genų mutacijų, ar ne. Per onkogenetiko konsultaciją patikslinama genealogija, išsiaiškinama, kokiomis ligomis, kokio amžiaus būdami sirgo pacientai. To paties klausiama apie jų giminaičius. Nustačius genų pokyčių, šie žmonės turi būti nuolat stebimi, jiems teikiamos atitinkamos rekomendacijos, skiriami diagnostiniai tyrimai. Vilniaus tarnyba bendradarbiauja su Šiaulių apskrities ligonine, į kur moterys siunčiamos atlikti magnetinio rezonanso krūtų tomografijos - tokių tyrimų kol kas neatlieka jokia kita Lietuvos gydymo įstaiga. Kol tokio tomografo Lietuvoje nebuvo, moterims tekdavo vykti net į Lenkiją.

Tyrimai - tik pilnamečiams

"Idealiausia, kad gydytojai mums siųstų pacientes, kurioms jau buvo diagnozuotas vėžys, net jei jos ir pasveiko. Tada lengviau nustatyti, kas sukėlė ligą. Jei atvyksta, pavyzdžiui, sirgusios vėžiu moters dukra, tyrimo informatyvumas sumažėja perpus, - mat kiekvienas gauname pusę geno iš tėvo, pusę iš motinos giminės. Sveikam asmeniui jokių genų pokyčių galime ir nenustatyti, tačiau tai nereiškia, kad kiti giminaičiai jų neturės", - sakė R.Janavičius.

Anot onkogenetiko, iš pradžių jo darbas primena adatos ieškojimą šieno kupetoje. "Jei randame mutavusį geną, žinome ligą lemiančią priežastį. Tada galime ieškoti tų pačių pokyčių ir pas kitus sveikus asmenis", - aiškino R.Janavičius.

Tyrimai dėl paveldimo vėžio atliekami tik pilnamečiams, tačiau dėl kai kurių retų ligų tiriama dar vaikystėje. Labai retų sindromų arba ligų, kurias lemia pokyčiai tam tikruose genuose, yra apie du šimtus. Paveldimo vėžio tarnyba tiria vaikystėje pasireiškiančio von Hippel-Lindau sindromo atvejus. Per pusmetį jau nustatyti 5 pacientai, turintys šį sindromą: jiems suteiktos rekomendacijos, skirta stebėsena.

Profilaktinės operacijos

Taip pat išaiškinta apie 40 BRCA genų mutacijų nešiotojų, trečdalis jų - sveikos moterys. "Tai jokiu būdu nėra nuosprendis, tai paskatinimas imtis priemonių, mažinančių ligos riziką, leidžiančių nustatyti ją ankstyvos stadijos", - sakė onkogenetikas. Pacientės siunčiamos pas gydytojus, skiriami echoskopijos, mamografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, vėžio žymenų tyrimai. Moterys nuolat stebimos, nes rizika susirgti krūties vėžiu siekia net iki 80 proc., o kiaušidžių vėžio rizika didesnė 20-30 kartų, palyginti su bendru sergamumu. Todėl svarbiausia profilaktine priemone šiandien laikoma kiaušidžių šalinimo operacija. Ji rekomenduojama maždaug keturiasdešimties metų moterims, daugiau neplanuojančioms turėti vaikų.

"Procedūra yra labai efektyvi. Po jos kiaušidžių vėžio rizika sumažėja iki bendro sergamumo lygio, t. y. 1-2 proc., o krūties vėžio rizika sumažėja perpus. Žinoma, kaip ir kiekviena kita procedūra, ji gali turėti pasekmių, bet bendra gyvenimo kokybė nenukenčia, o galima nauda viršija galimą žalą", - sakė R.Janavičius.

Visos pacientės, kurioms Lietuvoje buvo nustatytas paveldimas polinkis sirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu, sulaukusios atitinkamo amžiaus, planuoja atlikti kiaušidžių šalinimo procedūrą. Vienai moteriai ji jau atlikta.

Tebediskutuojama apie kitą prevencijos būdą - krūtų šalinimą. Tokių procedūrų daugiausiai atliekama JAV. R.Janavičius jas vertina kaip vieną iš pasirenkamų priemonių, nes ne kiekvienai moteriai tai priimtina. Noras operuotis dažnai priklauso nuo to, ar pacientei teko susidurti su ankstyvomis savo giminaičių mirtimis. Jei taip, moteris bus labiau linkusi pasirinkti visas įmanomas apsaugos priemones. Beje, viena Lietuvos gyventoja jau nusprendė atlikti profilaktinę krūtų šalinimo operaciją - ji žino, kaip prastai baigėsi jos giminaitėms.

Kuriami nauji vaistai

Jei pacientės nesirenka minėtų profilaktikos būdų, lieka stebėsena. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose dar šiemet žadama įdiegti elektroninę pacientų stebėsenos sistemą, kuri kontroliuotų, ar laiku atliekamos būtinos procedūros.

Laukiama netrukus turinčių pasirodyti vaistų, galinčių sumažinti paveldimo vėžio riziką. Jie veiktų kaip chemoprevencija arba medikamentinė profilaktinė terapija. Šiuo metu atliekami platūs sveikų pacientų, turinčių BRCA genų mutacijas, tyrimai. Bandomieji preparatai, vadinamieji PARP inhibitoriais, ypatingi tuo, kad veikia baltymą, atsakingą už vėžinių ląstelių dauginimąsi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"