TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėžio profilaktika nedžiugina

2012 04 03 8:30

Kasmet pasipuikuojama, kad profilaktinėms sveikatos patikroms finansavimas nemažėja ir net nuolatos didėja. Tačiau kad ir kiek skiriama, pinigai nepanaudojami, nes žmonės tiesiog nesitikrina.

Tas pats ir dėl gimdos kaklelio vėžio prevencijos. Moterims trūksta dėmesio savo sveikatai, kita vertus, jos prastai informuojamos apie galimybę nemokamai pasitikrinti.

Štai numatyta, kad visos 25-60 metų moterys apie profilaktines patikras dėl gimdos kaklelio turi būti informuojamos kartą per trejus metus. Tai turėtų daryti šeimos gydytojai. Tačiau informuojama tik kiek daugiau nei pusė tikrintinų moterų. O jei pacientės lankosi pas privačius akušerius ginekologus, prevencinėje programoje išvis nedalyvauja.

Truputį pagerėjo

Kad profilaktinė programa būtų efektyvi, reikėtų patikrinti 80 proc. tikslinės grupės moterų. 2010-aisiais jų buvo patikrinta vos 43,1 proc., pernai kiek daugiau - 49,4 procento. Gal pagerėjo informavimas? 2010-ųjų rugsėjo-gruodžio mėnesiais buvo suteikta per 53 tūkst. informavimo paslaugų, o pernai per tokį pat laikotarpį jau gerokai daugiau - per 70 tūkstančių. Tačiau gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos koordinatorė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Aušrelė Armonavičienė sako, kad išvadas daryti dar anksti.

Regis, pats informavimas neturėtų būti toks jau sudėtingas. Štai vilnietė, pas šeimos gydytoją lankiusis dėl peršalimo, pasakojo, esą medikė, vos užmetusi akį į kompiuterį, pranešė: "Jums jau metas pasitikrinti pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą." Tada gydytoja padavė lapelį, kad minėta informacija pateikta, ir gavusi pacientės parašą įklijavo jį į ligos istoriją.

Taigi kompiuteris visai paprastai priminė medikei apie tai, ką šiaip ji gal būtų pamiršusi. Tačiau tokias informacines sistemas savo kompiuteriuose turi tik pavieniai centrai, ir tai yra tik jų privatus reikalas.

Reikia kviesti kitaip

A.Armonavičienė pripažįsta, kad informuotumo dar gerokai trūksta. Anot jos, paraginti pasitikrinti sveikatą galėtų ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, į kampaniją galėtų įsitraukti darbdaviai.

Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovės pavaduotoja Giedrė Smailytė apgailestavo, jog nėra nei centralizuoto kvietimo tikrintis, nei centralizuotos stebėsenos. Tad negalima sužinoti, ar konkreti pakviesta moteris atvyko tikrintis ir kas jai diagnozuota.  

"Šeimos gydytojas neturėtų laukti, kol moteris apsilankys. Jei ji sveika, jei nereikia nedarbingumo lapelio, pacientė gali nesirodyti ir keletą metų. Kvietimo sistema turėtų būti aktyvi, neapsiriboti tik tomis moterimis, kurios apsilankė pas gydytoją. Vykdydami programą taip, kaip dabar, labai apribojame informuojamų moterų skaičių. Kol kas viskas vyksta gan formaliai", - sakė G.Smailytė.

Nesuka galvos

Tad nors turime valstybinę ankstyvosios patikros programą, kvalifikuotų specialistų, reikalingų tyrimų bei technologijų, pagal mirštamumą dėl gimdos kaklelio vėžio ir toliau liekame vieni Europos lyderių.

"Negalima sakyti, kad jokio gerėjimo nėra. Padaugėjo ikiinvazinio ir pirmos stadijos vėžio atvejų, nes jų nustatoma daugiau. Bet nėra jokių sergamumo 3 ir 4 stadijos vėžiu pokyčių", - patvirtino G.Smailytė.  

Anot jos, visų mūsų programų bėda, kad jos nevykdomos kaip tikros profilaktinės programos, bet tiesiog patvirtinama apmokėjimo metodika. Suteikiama paslauga, o ligonių kasos už ją apmoka. Ir tai viskas, kam numatyti pinigai. Nors nedidelę jų dalį skyrus kokiam nors koordinuojančiam centrui sukurti, programos veiktų efektyviau, būtų geresni rezultatai. "Apie tai kalbėta ne kartą, tačiau ligonių kasos visada atšauna: yra metodika ir to pakanka", - teigė G.Smailytė. 

Taigi profilaktinėms programoms skirti pinigai nepanaudojami, bet norint juos išleisti tikslingiau - draudžiama. Anot G.Smailytės, tai yra tipinis pavyzdys, kas vyksta, kai neįsiklausoma į specialistų nuomonę bei siūlymus. O ir kam rūpintis: jei pinigų atlieka - dar kartą perskirstomi, ir tiek.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"