TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėžio statistika - biurokratų įkaitė

2011 02 15 0:00
Kol neaiškus Vilniaus universiteto Onkologijos instituto statusas, miglota ir jame veikiančio Vėžio registro situacija.
LŽ archyvo nuotrauka

Gydytojus ir pacientus šiurpina sergamumas onkologinėmis ligomis. Tačiau Lietuvos vėžio registras, svarbus padėčiai įvertinti ir gerinti,daugybę metų pakibęs ore: de facto yra, de jure neegzistuoja.

Vasario pradžioje į Pasaulinės kovos su vėžiu dienos renginį susirinkę medikai vėl kalbėjo apie susikaupusias onkologijos bėdas. "Neatidėliojant reikėtų išspręsti pagrindines problemas - atkurti Valstybinę vėžio kontrolės programą, įteisinti Vėžio registrą, organizuotai vykdyti prevencines patikros programas, racionaliai naudoti lėšas įsigyjant brangią aparatūrą", - aiškino jie.

Bet kas iš to? Bent jau Vėžio registro klausimas keliamas metų metus. Šis registras turi rinkti ir skelbti duomenis apie Lietuvos žmonių sergamumą, išgyvenamumą, mirtingumą nuo onkologinių ligų. Tai labai svarbu vertinant gydymo kokybę, planuojant profilaktiką. Tačiau po 2005-ųjų apskaita tarytum "įšalo": vėlesnių metų buvo tik preliminarūs duomenys.

Tiesa, kaip tik rengdami straipsnį sulaukėme naujienos - ledai pajudėjo. Šio vasario pradžioje pagaliau pasirodė patikslinti 2006-2008 metų sergamumo, mirtingumo ir išgyvenamumo duomenys. Netrukus turėtume išvysti informaciją ir apie situaciją pernai bei užpernai.

Iš gautų duomenų aiškėja, kad onkologinių ligų situacija krašte blogesnė nei manyta anksčiau, o Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programa, švelniai tariant, nenusisekė. Tuo metu Lietuvos vėžio registras tebėra juridinėje aklavietėje.

Kova su vėjo malūnais

Duomenys apie onkologines ligas pradėti jame skelbti nuo 1978 metų. Viskas galėjo tekėti ramia vaga, jei ne 1995-1996 metais priimti Valstybės registrų ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymai. Dėl atsiradusių juridinių kliūčių iki šiol nepavyksta patvirtinti Vėžio registro nuostatų, o be jų šis - neteisėtas.

"Labai liūdnas reikalas. Registras stringa grynai dėl biurokratinių priežasčių, žinybiškumo, nors jau daug metų prašoma išspręsti šią problemą", - sakė Sveikatos informacijos centro prie Higienos instituto vadovas Romualdas Gurevičius.

Jo mokinys, ankstesnis Vėžio registro vadovas prof. Juozas Kurtinaitis, jaunas mirė kovodamas su vėjo malūnais. Jis nieko negalėjo padaryti - mokslininką daug metų už nosies vedžiojo Statistikos departamentas. Mat norint užtikrinti duomenų tikslumą Vėžio registrui būtina gauti priėjimą prie mirties liudijimų. Tačiau Statistikos departamentas prie jų neprileido: esą tai yra ypatingos svarbos asmens duomenys, su kuriais onkologai neturi teisės dirbti.

"Kai pradėjome domėtis, įsitikinome, kad tai absurdas. Paklausėme Asmens duomenų apsaugos inspekcijos ir mums pasakė, jog atsisakymas duoti leidimą yra neteisėtas. Rimti teisininkai išaiškino, kad pagal Civilinį kodeksą mirusiajam netaikoma ypatingos svarbos asmens duomenų apsauga", - kalbėjo R.Gurevičius.

Nėra kam tvirtinti

Pašnekovas nemažai prisidėjo prie Vėžio registro kūrimo, tad jam labai svarbu, kad šis tinkamai veiktų. Tai padaryti trukdo dar vienas neįveikiamas Gordijo mazgas: kas tvirtins jo nuostatus?

Dėl šio reikalo ne kartą kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), tačiau ji atsisakydavo, mat Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (VUOI), kuriame realiai veikia registras, nepavaldus SAM. Dėl VUOI pavaldumo tebevyksta teismai. Pagal esamus planus klinika turėtų pereiti SAM, institutas - Švietimo ir mokslo ministerijai. Tokiu atveju įstatus turėtų tvirtinti pastaroji. Tačiau jos veikla nesusijusi su gydymo įstaigomis. Esą anksčiau taip pat būtų reikėję kreiptis į VU, bet šis irgi negali daryti įtakos gydymo įstaigoms, kad jos praneštų apie nustatytą naują vėžio atvejį.

"Esu dirbęs Prancūzijos vėžio tyrimų centre. Prancūzai domėjosi, kokia situacija pas mus, ir nieko gero negalėjau atsakyti. Kiek įmanoma padedame kolegoms iš Vėžio registro, nesielgiame kaip kai kurios žinybos. Tai darome iš patriotizmo, suvokdami tokios apskaitos svarbą ir vertę", - tvirtino R.Gurevičius.

Anot jo, ankstesnis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas jau buvo susidomėjęs registro įteisinimu, reikalai pradėjo judėti. Tačiau pasikeitė ministerijos viršūnėlės, ir viskas liko toje pačioje pelkėje.

Tebelaukia aiškumo

"Dabar esame tikrai kvailoje padėtyje. Realiai veikiame, tik kitu pavadinimu, kaip VU Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro Apskaitos skyriaus populiacinė vėžio informacinė sistema. Bet reikia turėti registro statusą, kad galėtume pagerinti duomenų kokybę. Nors padėtis labai keista, vis dėlto toliau bendradarbiaujame su tarptautinėmis organizacijomis. Laukiame, kol paaiškės Onkologijos instituto statusas, tada imsimės tolesnių veiksmų", - pasakojo Apskaitos skyriaus vedėja Giedrė Smailytė.

Statistikos departamento, kuris anksčiau 20 metų teikė duomenis registrui, o dabar nebegali to daryti, pozicija, anot G.Smailytės, prasilenkia su protingumo principu.

Vertingi duomenys

Tiesa, negalima teigti, jog Vėžio registrui murkdantis biurokratinėje pelkėje Lietuva nebeturi jokios onkologinės statistikos. Jos dar galima pasigraibyti iš SVEIDROS duomenų bazės. Be to, savo apskaitas turi ligoninės, tačiau kokybe ši informacija neprilygsta minėtam registrui.

Gal kam nors neaišku, kodėl Vėžio registras toks svarbus, kad apie jį tiek daug kalbama? "Registre sukaupti duomenys apie sergamumą onkologinėmis ligomis, mirtingumą ir išgyvenamumą turėtų būti naudojami planuojant sveikatos priežiūros išlaidas, vėžio profilaktikos ir kontrolės priemones, vertinant Vėžio profilaktikos ir kontrolės programą", - vardijo G.Smailytė. Ar tai realiai daroma? "Ne, - neslėpė pašnekovė. Ji t�s�: �Mirtingumo nuo vėžio ir išgyvenamumo rodikliai bei jų pokyčiai turi įtakos vertinant sveikatos priežiūros įstaigų darbo kokybę, gydymo priemonių prieinamumą, atsiradusių naujų gydymo metodų, medikamentų įtaką, taip pat ankstyvosios diagnostikos programų efektyvumą. Registro surinkti duomenys svarbūs ir mokslininkams, praverčia jų aprašomai vėžio epidemiologijai, leidžia identifikuoti ligos rizikos veiksnių pokyčius, taikomi profesinio vėžio vertinimui. Kita sritis - klinikiniai tyrimai. Kai kurie gydytojai domisi savo pacientų išgyvenamumu, lygina, kaip veikia skirtingos gydymo metodikos."

Didelis turtas

"Neturėdami Vėžio registro mes - prapuolę, nežinome, kas vyksta. Turėtume jį saugoti kaip didžiausią turtą. Juk dalis sergamumo priklauso nuo aplinkos veiksnių, o registras tai atskleidžia. Manau, kiekvienos valstybės prestižo reikalas jį turėti, tačiau tik nedaugelis gali tuo pasigirti. Tuo metu mes, sukūrę registrą jau prieš tris dešimtmečius, šitiek metų kaupę duomenis, nesirūpiname juo. Svarbu ir tai, kad vėžio atveju galima surinkti labai tikslių duomenų, - juk nuo šios ligos niekur nepasislėpsi", - pabrėžė R.Gurevičius.

Situacija pablogėjo

Norom nenorom peršasi mintis: galbūt kam nors patogu, kad Vėžio registras negali normaliai veikti. Juk naujausiais VUOI Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, onkologinė situacija šalyje yra blogesnė nei manyta anksčiau. "Ką tik pasibaigusios Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programos tikslai nebuvo pasiekti", - pažymėjo G.Smailytė.

Pavyzdžiui, buvo numatyta, kad atliekant atrankinę gimdos kaklelio patologijos patikrą 35-60 metų moterims apie 30 proc. sumažės pacienčių, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, o atliekant krūties vėžio patikrą 50-64 metų moterims ir nustačius ankstyvos stadijos ligą, mirusiųjų nuo šios lokalizacijos vėžio sumažės apie 15 procentų.

Bet ką rodo skaičiai? Štai 2003 metais sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodiklis buvo 25,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2008-aisiais jau gerokai didesnis - 29,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mirtingumas nuo krūties vėžio ne sumažėjo, bet padidėjo nuo 33,1 (2003 m.) iki 33,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2008 m.)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"