TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėžiu sergantiesiems laiką ligoninėje praskaidrina savanoriai

2015 09 11 11:08
Artūro Valiaugos nuotrauka

„Nors man jau 51–eri, vis dar mokausi gyventi“, – šypsosi Jolanta, viena iš „Draugų kalendorius“ savanorių. Greičiausiai tas noras įgyti kuo įvairesnių gyvenimiškų žinių moterį ir atvedė į specializuotos savanorių programos, skatinančios visuomenę skirti laiką, žinias ir patirtį sergantiesiems, mokymus.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dirbanti pašnekovė pasakoja jau seniai norėjusi kažkokiu būdu įprasminti savo laiką: „Norėjau padėti būtent sergantiems žmonėms, nes kai užpuola liga, visos kitos problemos atsiduria antrame ar trečiame plane. Tik nežinojau kaip tą padaryti, kol atsitiktinai susiklosčiusios aplinkybės mane atvedė į kraujo vėžiu sergančių pacientų bendrijos „Kraujas“ ir VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro organizuojamus kursus savanoriams.“

Jolanta prisimena, jog kelis mėnesius trukę savanorystės programos mokymai, jai buvo itin įdomūs: „Informaciją tiesiog „rijau“, ypač apie psichologinius dalykus. Visada domėjausi žmogaus dvasine puse: psichika, jausmais, mintimis, žodžiais, elgesiu. Visuomet žavėjausi tais, kurie geba brandžiai pažaboti, valdyti savo emocijas, priimti gyvenimą kaip nuotykį. O čia buvo puiki galimybė pačiai to pasimokyti! Iš tiesų, mokymai buvo naudingi ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, pačiai išgyvenant nelengvą laikotarpį. Patiko viskas – betarpiškas bendravimas, šypsenos, nuoširdumas, tikrumas ir profesionalios žinios.“

Pirmaisiais kartais – nedrąsu

Po mokymų „Draugų kalendoriaus“ savanoriai pradeda lankyti pacientus ligoninėje, pagal poreikį teikdami jiems praktinę bei emocinę pagalbą. Jolanta prisipažįsta, jog pirmą kartą eiti į ligoninę bijojusi, tačiau ir tą, ir kitus kartus viskas vyko sklandžiai.

„Tą dieną, kai nusprendžiau važiuoti į Santariškių klinikas, nejučia ėmiau ieškoti priežasčių, kodėl negaliu, kodėl geriau atidėti. Vis tik, kažkurią akimirką susiėmiau ir pasakiau: tas laikas yra dabar! Nuvažiavau, nors ir labai jaudinausi, bet man labai pasisekė. Tą dieną reikėjo nupirkti apetitą skatinančių gėrimų vienai pacientei. Apsilankiusi pas ją, ten likau kelioms valandoms. Žinoma, nuėjau į parduotuvę ir atnešiau, ko jai reikėjo, bet mes labai daug šnekėjomės, radome panašumų, mūsų pokalbis vyko itin paprastai, nuoširdžiai ir sklandžiai. Žinojau, kad pas ją ateisiu ir kitą, ir dar kitą dieną. Ji – nepaprastai šviesus, optimistiškas, nuoširdus, nuostabus žmogus. Net nežinau, kuri kuriai davėme daugiau“, – prisiminimais dalijasi savanorė.

Pasak Jolantos, vizitai ligoninėje leido suprasti, jog ji gali girdėti ir suprasti kitą žmogų, taip pat priimti jį, jo mąstymą ir nuomonę, nepatarinėjant, o tiesiog būnant drauge su juo. Savanorystės programa Jolantai ne tik suteikė naudingų žinių ir sustiprino bendravimo įgūdžius, bet ir dovanojo pažintį, virtusią gražia draugyste.

Užsimezgė draugystė

Po kaulų čiulpų translantacijos tuo metu Santariškių klinikose gulėjusi Asta apie galimą savanorių pagalbą sužinojo iš psichologės: „Esu ne iš Vilniaus, todėl mano šeima negalėjo dažnai manęs lankyti. Kartais reikėdavo paprastos pagalbos – kažką nupirkti, atnešti. Kai psichologė papasakojo, jog yra tokių žmonių, kurie gali padėti, be jokių savanaudiškų paskatų, tikrai maloniai nustebau. Paprašiau, jog kas nors iš savanorių užsuktų ir pas mane – tąkart reikėjo praktinės pagalbos.“

Sunkią ligą ir gydymą patyrusi moteris pasakoja ir pati nesitikėjusi atrasti artimą sielą ligoninėje, ypač, kai esi uždarytas tarp keturių sienų: „Aš manau, kad man tiesiog pasisekė. Su Jolanta mudvi labai greitai radome bendrą kalbą ir ne tik dėl to, jog dirbame toje pačioje srityje ar panašūs mūsų dukrų vardai, prie to prisidėjo ir Jolantos asmeninės savybės. Ji buvo be galo geranoriška, maloni, tikrai nuoširdžiai domėjosi mano savijauta.“

„Kol Asta gulėjo ligoninėje, tik pas ją ir vaikščiojau. Susikeitėme telefonų numeriais. Žinojau, kad jeigu reikės, ji paskambins, bet ir taip eidavau pas ją, kai tik galėdavau. Norėdamos „sutrumpinti“ ligoninėje leidžiamą laiką, mes tiesiog plepėdavome, vartydavom knygą „Ką valgyti susirgus vėžiu“, bandydamos sužadinti jai apetitą, išmokome stilingai ir įdomiai užsirišti skarelę – rinkomės iš 11 variantų, kai kuriuos atmesdamos kaip per sudėtingus ar negražiai atrodančius. Išsirinkome du būdus ir bandėme juos įsidėmėti. Taip laikas ėjo greičiau. Dabar, kai Asta jau namuose, bendravimas nenutrūko, susiskambiname. Tikrai manau, kad dar susitiksime, kai ji sustiprės“, – kalba savanorė.

Asta šypsosi – apie „Draugų kalendoriaus“ savanorius ji pasakoja visiems ir ne vien dėl pažinties su Jolanta, bet ir dėl išskirtinės programos teikiamos naudos: „Susitikus su Jolanta, laikas ligoninėje ėjo daug greičiau, o nerūpestingi pokalbiai man leido negalvoti apie savo ligą. Jolanta man padėjo ne tik buvimu drauge, bet ir įvairiais patarimais – juk liga buvo netikėta, viskas nauja, daug informacijos. Jolanta iš mokymų atsinešė daug žinių, kurias perdavė man. O teigiamos ir džiugios kartu patirtos emocijos tikrai prisidėjo prie greitesnio sveikimo. Visame ligos kontekste ši pažintis su savanore tapo tikru šviesuliu.“

Nauda – abipusė

Anot savanorystę išbandžiusios Jolantos, nepaisant to, jog onkologinėmis ligomis sergantys pacientai išgyvena be galo stiprias emocijas, turi pakelti daugybę fizinių sunkumų, dažnai ilgą laiką praleidžia „uždaryti“ ligoninėje, „Draugų kalendoriaus“ programa naudą teikia ne tik sergantiesiems, bet ir jos dalyviams.

„Man pačiai „Draugų kalendorius“ yra tarsi terapija. Ji padeda išgyventi savus sunkumus, užsimiršti, pamatyti kitą žmogų, jo skausmą, išgyvenimus, kartais galbūt tiesiog pasidalinti liūdesiu ar skausmu. Tai leidžia pasijausti reikalinga, įveikti baimes, nugalėti savo sunkumus, išstumiant save iš komforto zonos, susipažįstant su naujais žmonėmis. Žinau, kad dar esu tik kūdikis šiame savanorystės projekte, bet aš noriu augti, tobulėti, stiprėti ir to siekiu“, – teigia moteris.

Savanorė atvirauja, jog pažintis su Asta ją paskatino nepasiduoti savo ligoms, problemoms ir depresyvioms nuotaikoms: „Tą kartą abiems buvo blogai. Jai daugiau fiziškai, man – dvasiškai. Abi buvome tarsi lygios ir reikalingos viena kitai. Esu be galo dėkinga šiai nuostabiai moteriai už jos stiprybę, nuoširdumą ir optimizmą.“

Savanorystės akimirkos – nuotraukų parodoje

Jau kitą savaitę Jolantos ir Astos bei kitų savanorių ir pacientų bendravimo akimirkas sostinės gyventojai bei svečiai galės išvysti fotomenininko Arturo Valiaugos socialinės fotografijos parodoje „Draugų kalendorius“. Ši paroda yra VUL Santariškių klinikų Kraujo centro ir Onkohematologinių pacientų bendrijos „Kraujas“ rugsėjo 15 d. organizuojamo renginio „Tu – mano viltis“, kuriame susitiks pacientai ir savanoriai, kraujo, kaulų čiulpų donorai, gydytojai, dalis.

„Sergantis žmogus visuomet yra bendrijos veiklos centre, tačiau juo rūpinasi ir įveikti ligą jam padeda didelė komanda – gydytojai, psichologai, dietologai, artimieji. Esame surengę ne vieną fotografijų parodą – besišypsančių pacientų ir gydytojų, pasveikusių žmonių, kurios buvo tarsi mūsų bendruomenės atsipindys ir jau netrukus galėsime pasidžiaugti dar viena fotografijų paroda, rodančią ne tik nuoširdžią draugystę tarp pacientų ir sveikų žmonių bet ir tai, kaip auga ši bendruomenė. Į VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro bei OHLB „Kraujas“ veiklas įsilieję savanoriai – kaip ir kiti, padedantys sergantiesiems, tampa svarbia bendruomenės dalimi, prisidedančia prie pacientų sveikimo“, – kalbėjo OHLB „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

***

Visi, norintys sužinoti daugiau apie „Draugų kalendoriaus“ savanorystės programą ar pabendrauti su savanoriais, galintys donuoti kraujo ar užsiregistruoti į negiminingų kaulų čiulpų registrą, rugsėjo 15 d. kviečiami apsilankyti Katedros aikštėje. Nuo 11 val. veiks VUL SK Kraujo centro donorystės palapinė, informacijos centras ir gyvoji biblioteka, kurioje praeiviai galės sužinoti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. 16 val. bus atidaryta savanorystės akimirkas atskleisianti A. Valiaugos fotografijos paroda. Ji Katedros aikštėje bus eksponuojama rugsėjo 15 – 22 d.

Renginio metu sostinės gyventojai galės rašyti palinkėjimus sergantiesiems, kurie papuoš specialiai sukurtą „Vilties medį“. Iki rugsėjo 14 d. savo mintimis įkvėpti stiprybės ir drąsos sergantiesiems ar palinkėti sveikatos konkrečiam žmogui kviečiami visi norintys. Daugiau informacijos: www.kraujas.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"