TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėžiui gydyti onkologai tikisi pasitelkti net robotus

2013 04 27 6:00
Profesoriaus N.E.Samalavičiaus teigimu, nors onkologinės ligos diagnozuojamos ir gydomos vis efektyviau, jos išliks rimta visuomenės problema ir po dešimtmečių.    Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Anot Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) vadovo profesoriaus Narimanto Evaldo Samalavičiaus, šiuo metu svarbiausia išsaugoti šią įstaigą, o tada bus galima tikėtis ir daugiau gydymo naujovių. Galbūt visai netrukus onkologinius pacientus padės operuoti ir robotai.        

- Atrodo, kad vėžys Lietuvoje jau tapo visuotine liga. Ar iš tiesų sergamumas taip smarkiai didėja?

- Anksčiau onkologinių pacientų daugėdavo po keletą procentų kasmet. Pastaraisiais metais irgi jų gausėja, bet nesmarkiai. Štai 2009 metais diagnozuota 17 802, 2010 metais - 17 810, 2011 metais - 17 862 naujų vėžio atvejų. Tai labai dideli skaičiai. Šiandien Lietuvoje gyvena daugiau nei 88 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuotas vėžys. Žinoma, galėtų išgyventi daugiau, jei būtų diagnozuota ankstyvosios stadijos liga. Vėžys paliečia ne tik sergančius asmenis, bet ir jų šeimas, taigi užklupusi liga iš tiesų paliečia labai didelę visuomenės dalį.

Kodėl onkologinių ligų taip daugėja, tiksliai nežinome. Vėžio plitimas Vakarų valstybėse greičiausiai susijęs ir su civilizacija, ir su visuomenės senėjimu. Yra regionų, kuriuose tam tikrų ligos atvejų pasitaiko daugiau. Tarkim, Lietuva priklauso buvusios Sovietų Sąjungos regionui, kuriame gana gausiai sergama skrandžio vėžiu, nors jo atvejų Europoje mažėja. Tačiau storosios žarnos onkologinių ligų daugelyje pasaulio šalių daugėja, ši tendencija akivaizdi ir Lietuvoje. Atsakymo, kodėl taip vyksta, deja, nėra.

Eilėje - dvi savaites

- Vėžys - liga, kurią reikia gydyti nedelsiant. Kaip sekasi tai užtikrinti?

- Į mūsų įstaigą plūsta didžiuliai pacientų srautai, per metus apsilankymų būna daugiau nei 100 tūkst., per savaitę vyksta apie 100 operacijų dėl onkologinių ligų. Kalbant apie eiles, nė vienas pirminis onkologinis pacientas, kuriam reikia pradėti gydymą, vizito nelauks ilgiau nei dvi savaites. Mums galioja Europos Sąjungos nuostata, kad nustačius vėžį jį reikia pradėti gydyti per dvi savaites. Realios eilės pas mus dar mažesnės.

Neteigiu, kad čia išvis nėra problemos. Mūsų gydymo įstaigoje lankosi ir žmonės, sergantys nepiktybinėmis ligomis. Šiems pacientams reikia ilgiau luktelėti, nes pirmiausia turime užtikrinti pagalbą onkologiniams ligoniams.

Kartais susidaro eilės atlikti tam tikrus specifinius tyrimus, tarkim, kompiuterinę tomografiją. Tačiau jos yra ne pirminiams pacientams, o tiems, kuriuos stebime, vertindami gydymo efektą.

Kol atsiduri pas onkologus

- Problema, kad žmogui tenka ilgai laukti diagnozės, o per tą laiką liga progresuoja ir tampa gerokai pavojingesnės stadijos. Kas dėl to kaltas?

- Tai tiesa, jog pacientams reikia ilgai laukti ligos diagnozės. Specifiniai tyrimai Lietuvoje nėra labai lengvai prieinami. Pateiksiu pavyzdį žmogaus, kuriam prieš metus mūsų ligoninėje buvo atlikta skrandžio operacija dėl trečios stadijos vėžio. Pacientas pasakojo pajutęs problemų dėl virškinimo ir kreipęsis į polikliniką, tačiau jo gydytoja tuo metu atostogavo. Kadangi žmogus jautėsi neblogai, vėl atėjo po trijų savaičių. Gydytoja apžiūrėjo, skyrė echoskopiją, bet šio tyrimo teko laukti keletą savaičių. Po jo pacientas vėl grįžo pas šeimos gydytoją, ji skyrė skrandžio tyrimą, kurį buvo galima atlikti tik po kokių trijų savaičių. Tada dar reikėjo paimti biopsiją. Vėl užtruko laiko, kol buvo nustatyta diagnozė. Dar po kelių savaičių žmogus atsidūrė pas mus ir buvo operuotas. Kaip tik mūsų gydymo įstaigoje jam nereikėjo laukti. Šiuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad pusė metų, kol buvo nustatyta diagnozė, skrandžio vėžiui vystytis turėjo didelę įtaką ir tikėtina, kad čia pavėluota. Bet tai yra visos Lietuvos medicinos problema.

Noriu pabrėžti, kad ne onkologai vykdo pirminę ligos diagnostiką. Tačiau manau, kad galėtume turėti didesnę įtaką koordinuojant ankstyvosios vėžio diagnostikos ir patikros programas. Dabar jos vykdomos prostatos, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir krūties vėžiui nustatyti. Manau, šių programų finansavimas yra tinkamas. Bėda ta, kad nežinoma, kas slypi už tų mamogramų, kolonoskopijų ir kitų tyrimų. Tam reikėtų suburti koordinacinę grupę, kuri vertintų, ar tos ligos diagnozuojamos dažniau, ar tai padaroma anksčiau. Kol kas tokia analizė nevykdoma. Šią užduotį galėtų atlikti mūsų onkologinė tarnyba.

Talkins robotai

- Kokias dar naujoves norėtumėte inicijuoti savo įstaigoje ir galbūt visoje Lietuvoje?

- Onkologijos naujovės susijusios su nemažomis finansinėmis investicijomis. Manau, visuomenė jau gerai informuota apie mažėjantį sveikatos paslaugų ir jas teikiančių įstaigų finansavimą. Pavyzdžiui, mums jis sumažėjo apie 6 proc., palyginti su pernai, o su 2011-aisiais, sumenko 5 mln. litų. Tai dideli pinigai. Žinoma, galime būti optimistai, bet turime būti ir realistai, nes pagalba mūsų pacientams reikalinga čia ir dabar.

Išskirčiau keletą žingsnių, kurie žengti pastaruoju metu. Tai unikalūs dalykai Lietuvai. Įsisavinome prostatos ir inkstų navikų krioabliaciją, tai yra navikų naikinimą šaldant. Kitas neseniai pradėtas dalykas - kepenų navikų radioembolizacija, kai naviko metastazės veikiamos radioaktyviosiomis dalelėmis.

Krioabliacijos metodas naudojamas radikaliai gydant vėžį tam tikrais sudėtingais atvejais. Radioembolizacija taikoma ligonio būklei pagerinti, nors kartais ją galima derinti ir su radikaliu gydymu.

Mums svarbu ne tik išgyvenamumas dėl onkologinės ligos, bet ir žmogaus gyvenimo kokybė. Todėl svarstome dar vieną naujovę. Nemanau, kad ją pavyks įdiegti šiemet, bet spėju, jog per trejus metus, o gal ir anksčiau, Lietuvoje rasis robotinė chirurgija.

Pasaulyje šis metodas pradėtas plačiau naudoti 2007-2009 metais. Šiuo metu robotinė chirurgija daugiausia taikoma Pietų Korėjoje. Ten jau dažnas pacientas, taip pat ir onkologinis, operuojamas padedant robotui.

Tai brangi chirurgija ir nemaža našta bet kuriai sveikatos apsaugos sistemai. Bet, manau, atėjo laikas, kai ir mūsų šaliai pagal savo ekonominį išsivystymą būtų metas pradėti taikyti šią chirurgiją.

Onkologijoje yra trys aiškios sritys, kur robotinė chirurgija jau pelnė savo vietą - tai jos taikymas prostatos, tiesiosios žarnos ir skydliaukės vėžiui gydyti. Kasmet susidarytų apie 300 pacientų, kuriems galėtume taikyti šį metodą.

Robotinė chirurgija labai panaši į laparoskopinę. Operuojamo žmogaus kūne padaromos kelios skylutės, įvedami instrumentai, taip pat vaizdo kamera, tada prie jų prijungiamas robotas. Jį valdo žmogus, robotas tik atkartoja specialisto judesius. Robotas panaikina tą nedidelį žmogaus rankų virpėjimą, judesius padaro tikslesnius. O svarbiausia, kad jis gali padėti pasiekti sunkiai prieinamas kūno vietas, tad navikas pašalinamas sėkmingiau. Be to, padedant robotui galima geriau identifikuoti tam tikras struktūras, pavyzdžiui, nervų rezginius, ir taip sumažinti jų pažeidimo riziką. Tai reiškia, kad bus išvengta gyvenimo kokybės blogėjimo, lytinės, šlapinimosi ar tuštinimosi funkcijų sutrikimų. Naujovių įdiegtume ir daugiau, bet dabar mums svarbiausia įstaigos ateitis.

Įtakingas auditas

- Daugiau kaip prieš porą mėnesių tapote naujuoju įstaigos vadovu. Kas jums, kaip vadovui, dabar svarbiausia?

- Pagal naująjį Mokslo ir studijų įstatymą VUOI turi būti reorganizuotas. Manome, kad šis sprendimas neteisingas, todėl pagrindinis mūsų tikslas - išlaikyti įstaigos vientisumą ir jos pagrindu įkurti Nacionalinį vėžio institutą. Tokia vizija gyvuoja daugiau kaip penkerius metus, nuolat tekdavo dėl jos kovoti, ir dabar tebekovojame. Bet kokia reforma, pagal kurią būtume integruoti į didelę universitetinę ligoninę arba padalyti į keletą įstaigų, sugriautų ilgainiui susiklosčiusias tradicijas, ir tai būtų didelis praradimas.

- Prieš metus Europos vėžio institutų organizacijos paprašėte atlikti jūsų įstaigos auditą. Norėjote įvertinimo, kaip atrodote Europos kontekste?

- Taip pat siekėme, kad auditas atkreiptų dėmesį, kas daroma netinkamai, nurodytų, kur reikia pertvarkų. Po audito stengėmės pagerinti savo tarnybų darbą ir visai neseniai sužinojome, kad esame akredituoti prie Europos vėžio institutų organizacijos. Mūsų įstaiga yra pirmoji Rytų Europoje to pasiekusi. Šios akreditacijos negavo, tarkime, Budapešto, Helsinkio onkologijos institutai. Pripažinimas Europoje dar labiau sustiprino įsitikinimą, kad turime eiti savo užsibrėžta kryptimi.

Problema neišnyks

- Galbūt po kokių 30 metų bet koks vėžys bus išgydomas, ir daugeliui žmonių nekils tokių problemų kaip dabar?

- Per 30 metų tikrai išmoksime vėžį geriau gydyti, diagnozuosime jį anksčiau, o mokslas šioje srityje gerokai pasistūmės į priekį. Bet onkologijoje jau taip yra: kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Kuo daugiau ligos mechanizmų jau pažįstame, tuo daugiau išsiaiškiname naujų. Matyt, ateityje vėžį gydysime vis brangiau, nes nauji diagnostikos ir gydymo metodai nebus pigūs. Bet onkologinė problema tikrai išliks ir po 30 metų. Tad neturėtume sunaikinti esamos pagalbos sistemos pagrindų bei privalumų.

- Gal žinote kokį receptą, kaip nesusirgti vėžiu?

- Manau, kad niekas negali į tai atsakyti. Viskas yra Dievo valia. Mes tik galime patarti žmonėms, kad įsiklausytų į savo kūną. Noriu paskatinti žmones, kad jie kalbėtųsi su savo šeimos gydytojais, dalyvautų ankstyvosios diagnostikos ir patikros programose. Be to, pacientai turėtų žinoti, kokia yra šeimos istorija, nes nemažai onkologinių ligų turi genetinių sąsajų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"