TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėžiui sutramdyti registro nepakaks

2016 03 01 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Siekiama, kad liepos mėnesį pradėtų veikti Vėžio registras, kuriame būtų renkami išsamūs duomenys apie onkologines ligas mūsų šalyje. Tačiau šios idėjos oponentai piktinasi, jog energija kreipiama ne ten, kur derėtų, – esą reikia ne tik skaičiuoti ligas, bet ir labiau rūpintis jų prevencija bei gydymu.

Vėžio atvejai Lietuvoje fiksuojami nuo 1957 metų, o nuo 1978-ųjų veikia registruojamų objektų elektroninė duomenų bazė. Joje yra beveik pusė milijono įrašų, ir tas skaičius kasmet papildomas 18 tūkst. naujų įrašų. Tačiau skundžiamasi, kad dabartinis teisinis reglamentavimas neužtikrina pateikiamų duomenų išsamumo ir patikimumo, nes pranešant apie onkologines ligas remiamasi tik gera gydytojų valia. Įsteigus Vėžio registrą visos gydymo įstaigos privalėtų teikti informaciją apie diagnozuotas onkologines ligas.

Birutė Aleknavičienė: "Būtina žinoti tikslią situaciją dėl vėžinių susirgimų, tada galėsime prognozuoti, kokių priemonių reikia imtis."/nvi.lt nuotrauka

Išsami asmeninė informacija

Planuojama, kad Vėžio registre bus renkami duomenys apie ligos diagnozę, jos nustatymo datą, aplinkybes, naviko išplitimo klinikinį vertinimą, vėžio stadiją. Registre būtų tvarkomi ir asmens, kuriam diagnozuota onkologinė liga, duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, lytis, gimimo data, gyvenamoji vieta, mirties data ir vieta. Taip pat būtų kaupiama informacija apie asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose diagnozuota onkologinė liga, gydytojus, kurie jas nustatė.

Registro valdytoju ir tvarkytoju planuojama paskirti Nacionalinį vėžio institutą. Onkologinę ligą diagnozavę gydytojai turės užpildyti specialų pranešimą, kurį sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip per 20 dienų privalės perduoti Vėžio registrui. Surinktus duomenis numatoma saugoti 75 metus nuo jų įrašymo dienos.

Kaip aiškina registrą įsteigti Vyriausybei siūlanti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), jis suteiks galimybę gauti patikimus duomenis, kurių reikia atliekant onkologijos tyrimus, planuojant Nacionalinės vėžio programos priemones, taip pat leis operatyviau nustatyti ligų dinamiką, pagal tai planuoti prevencines priemones ir pan.

Tikslių duomenų nebegauna

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovės Birutės Aleknavičienės teigimu, Vėžio registro veiklą būtina įteisinti. Nors informacija apie onkologines ligas mūsų šalyje kaupiama jau seniai, pastaraisiais metais dėl nepatvirtintų Vėžio registro nuostatų ir sugriežtintų duomenų apsaugos reikalavimų tokios informacijos rinkimas sutriko. „Taip atsitiko, nes buvo priimta daug teisės aktų dėl asmens duomenų saugos, o mes, neturėdami dokumentų, patvirtinančių Vėžio registro statusą, negalime visavertiškai bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigomis ir gauti tuos duomenis. Neturime tikslios informacijos apie visoje Lietuvoje nuo 2013 metų diagnozuotas onkologines ligas“, – pažymėjo pašnekovė.

Pasak B. Aleknavičienės, būtina rinkti duomenis ir žinoti tikslią onkologinių ligų situaciją, susirgusių žmonių išgyvenamumą, labiausiai paplitusias vėžio rūšis ir pan. „Tada galėsime prognozuoti, kokių priemonių reikia imtis. Jau apie 10 metų vyksta atrankinės patikros programos, bet jei neturėsime tikslaus piktybiniais navikais sergančių žmonių skaičiaus, realiai negalėsime vertinti programų efektyvumo“, – akcentavo medikė.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, onkologinių ligų atvejų tik daugėja. Kaip sakė B. Aleknavičienė, mūsų šalies moterys daugiausia serga krūties vėžiu, vyrai – prostatos. Taip pat daug diagnozuojama plaučių, virškinamojo trakto, žarnyno navikų, onkoginekologinių ligų.

Skeptiškas nusiteikimas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas skeptiškai vertina siūlymą steigti Vėžio registrą. „Jis galbūt ir reikalingas, nes turint informacijos apie sergamumą, galima planuoti lėšas ir kitus dalykus. Tačiau noras steigti registrus vertinamas gana skeptiškai, juo labiau kad Ligonių kasų informacinė sistema leidžia tuos duomenis gauti ir analizuoti“, – tikino jis.

Be to, A. Matului kyla klausimas, o kas iš to, kad bus surenkami duomenys apie onkologines ligas. Parlamentaro nuomone, šiandien žmonėms kur kas svarbiau gydymo paslaugos, jų kokybė ir prieinamumas, apmokėjimas už jas. „Ar įsteigus registrą pagerės gydymas, vaistų prieinamumas? Deja, Lietuvoje yra taip: įsteigiamas kokios nors ligos registras, mokslininkai analizuoja, parašo ir apsigina darbus, tačiau praktikoje tai niekaip neatsiliepia. Kaip ir sakiau, registrus vertinu skeptiškai, nes šiandien žmonėms aktualesni visiškai kiti dalykai“, – teigė Seimo narys.

A. Matulas apgailestavo, kad kova su onkologinėmis ligomis mūsų šalyje koordinuojama netinkamai, esą ji išskaidyta tarp didžiųjų ligoninių ir ŠMM pavaldaus Nacionalinio vėžio instituto. Politikas taip pat įsitikinęs, jog reikia aiškintis priežastis, kodėl toli gražu ne visi gyventojai tikrinasi sveikatą, nors valstybė finansuoja įvairias vėžio prevencijos ar ankstyvosios diagnostikos programas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"