TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėžys gali prasidėti nuo menkos opelės

2016 04 18 6:00
Gydytojas Vytautas Čepulis ragina nebijoti onkologų. Geriau iš jų sužinoti, kad apsilankėte be reikalo, nei apgailestauti, kad atėjote per vėlai. Alinos Ožič nuotrauka

Ilgai negyjanti opa ar žaizdelė burnoje arba ant lūpos, skausminga, patinusi ar kraujuojanti dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinėje; nuolatinis gerklės peršėjimas ar jausmas, tarsi kas nors būtų įstrigęs gerklėje; prikimęs, pasikeitęs balsas, kartais trinkanti kalba; kraujavimas iš dantenų, pasunkėjęs kramtymas, rijimas, nemalonus burnos kvapas. Tai – tik keletas simptomų, į kuriuos nekreipiant dėmesio galima sulaukti labai sunkių pasekmių: burnos vėžio diagnozės.

Nacionalinio vėžio instituto Veido ir žandikaulių chirurgas onkologas Vytautas Čepulis savo profesiją vadina viena iš įdomiausių ir kūrybingiausių, nes gydant kiekvieną ligonį reikia individualaus, nestandartinio sprendimo. „Gydant burnos vėžį reikia ne tik veido ir žandikaulių chirurgų, bet ir otolaringologų, neurochirurgų, okulistų bei bendrųjų chirurgų žinių ir patirties, o jei vėžio metastazės išplitusios ir į kaklą, neapsieiname ir chirurgų turinčių patirties kaklo chirurgijoje“ – gydytojas vardija specialistus, kurie rūpinasi, kad būtų pašalintas audinius žalojantis auglys. Vėliau nuo vėžio išgydytas pacientas perduodamas plastikos chirurgams, galintiems panaikinti arba iki minimumo sumažinti veido defektus.

Uždelstas vėžys žaloja veido audinius

Skyriaus koridoriuje kaip tik sutinkame vieną jau išrašomą pacientą, ties kurio veidu nesinori ilgėliau sulaikyti žvilgsnio. „Šiam keturiasdešimtmečiui dėl uždelsto vėžio teko pašalinti trečdalį veido – nosį ir vidurinę viršutinio žandikaulio dalį, tačiau jis išgydytas, ir po kurio laiko, tikriausia, galės atrodyti visai įprastai. Dabar jis siunčiamas į daktaro Andrejaus Surovo dantų implantacijos kliniką Kaune, pas prityrusius protezuotojus, – sako V. Čepulis ir priduria, jog į šią kliniką nukreipiamas ne vienas šio skyriaus pacientas. – A. Surovo klinika – europinio lygio, joje gydytiems pacientams tikrai netenka patirti socialinės atskirties dėl savo išvaizdos.“

Kaip žmogus patenka į tokią situaciją, kad jį gelbstint prie operacinio stalo 8 – 9 valandas plušėti tenka visai chirurgų komandai? „Šis pacientas su labai uždelstu bazoląsteliniu nosies ertmės vėžiu atvyko dėl savo paties pasirinkto gyvenimo būdo. Ši vėžio forma, jeigu pradedama laiku gydyti, yra visiškai išgydoma. Bėda ta, kad ligonis pas mus atvyko su naviko jau suardyta nosimi. Po operacijos jam skyrėme spindulinį gydymą, o netrukus po jo bauginamai atrodantis pacientas vėl kuriam laikui dingo. Dabar, dar po kelių pakartotinų operacijų, jis siunčiamas atkurti veidą. Tokios procedūros brangios, tačiau daugelyje užsienio šalių jos kompensuojamos, kad žmonės nepatirtų socialinės atskirties, galėtų grįžti į visuomenę.“

Net apie 80 proc. galvos ir kaklo srities vėžiu sergančių pacientų pas gydytojus atvyksta jau uždelsto vėžio stadijos. Gerai tai, kad gydytojai gali padėti netgi sergantiesiems 3 – 4 stadijos, tačiau neišplitusiu, be metastazių kituose organuose, vėžiu. Atliekamos didelės, ilgai trunkančios, labai sudėtingos ir brangiai kainuojančios operacijos, kuriose dirba visa specialistų komanda. „Institute neturime rekonstrukcinės plastikos chirurgų, todėl kooperuojamės su kolegomis iš Santariškių klinikų arba Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Kai kuriuos pacientus ten ir operuojame, – pasakoja V. Čepulis. – Mūsų pacientai – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Kad galėtume juos gydyti tokiomis sudėtingomis operacijomis, būtina sąlyga – tvirta jų sveikata. Negalime rizikuoti operuodami pacientą, kurio aukštas kraujospūdis, silpna širdis. Keletos valandų trukmės operacijos jis neatlaikytų.“

Liga užklumpa vis jaunesnius

Burnos ir burninės ryklės dalies vėžys yra vienas dažniausių galvos ir kaklo srities onkologinių ligų. Europoje jis diagnozuojamas 1–5 proc. sergančiųjų vėžiu, kai kuriose Azijos šalyse, kur tabako rūkymas, uostymas, kramtymas yra neatsiejama šių šalių tradicija, susirgimų dar daugiau. Indijoje jis siekia net 40 proc. Visame pasaulyje susirgimų burnos ir burnaryklės vėžiu kasmet daugėja, o sergančiųjų amžius jaunėja. Naujausi tyrimai rodo, kad apie 4–6 proc. burnos vėžio atvejų diagnozuojami jaunesniems nei 40 metų asmenims. Mokslininkai prognozuoja, kad sergamumas šia vėžio forma augs ir toliau. 86 proc. atvejų vėžys diagnozuojamas vyresniems nei 50 metų asmenims. Vyrai šia liga serga bene du kartus dažniau nei moterys, tačiau gydytojas V. Čepulis perspėja moteris: kuo daugiau jų rūko ir vartoja alkoholį, tuo daugiau ir serga vėžiu. Lietuvoje burnos ir ryklės vėžys jau keletą metų siekia apie 3 proc. visų onkologinių ligų atvejų.

Kasmet registruojama 350 – 360 naujų gerklų vėžio atvejų. Nerimą kelia, kad vis dažniau serga moterys. Kad išsivystytų vėžys, reikia gana ilgo – 30 – 40 metų rūkymo stažo. Per tą laiką atsiranda burnos ir ryklės gleivinė pakitimų. „Didžiausią nerimą kelia tai, kad daugiausia pacientų į onkologus kreipiasi vėlai, tik 3 – 4 susirgimo stadijoje, – apgailestauja gydytojas onkologas dėl to, kad žmonės menkai tesirūpina savo sveikata, ir delsia kreiptis netgi tuomet, kai yra akivaizdžių ligos požymių. – Tenka tik stebėtis, kad kai kada burnos gleivinės pakitimai, tiesiog plika akimi matomas vėžys, nesulaukia tinkamo nei šeimos gydytojo, nei otolaringologo, nei odontologo dėmesio. Reikia žinoti, kad burnos ertmėje vėžys vystosi labai sparčiai. Kol žmogus vaikšto iš vieno gydytojo pas kitą, liga parčiai progresuoja. Kartais klausiame: kodėl delsėte, o pasirodo, kad pacientas nedelsė, jis tiesiog laukė paskirtų vizitų pas gydytojus. Todėl mes sakome: jeigu kyla įtarimas, kreipkitės tiesiai į mus. Nebijokite onkologų. Geriau jau iš jų sužinoti, kad apsilankėte be reikalo nei apgailestauti, kad atėjote per vėlai. Reikia žinoti, kad labai svarbu spėti, kol vėžys neišplitęs. Tuomet galima tikėtis gerų gydymo rezultatų. Ligai pasiekus 4 stadiją, reikia kompleksinio gydymo, kurio seką nustato multidisciplininė specialistų komanda, įvertinusi modernių tyrimų – kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, echoskopijos, endoskopinių ir morfologinių tyrimų rezultatus.“

Stručio sindromo pasekmės

Skydliaukės vėžys diagnozuojamas vis jaunesniems žmonėms. Viena pacientė kreipėsi į gydytojus užčiuopusi kakle mazgą. Gydytojai aptiko dešinėje kaklo pusėje ne vieną, o daug metastazių. „Jauniems žmonėms skydliaukės vėžys sėkmingai gydomas, – ramina gydytojas V. Čepulis. – Pacientė po operacijos jau trečią dieną išvyko namo. O po radioaktyviojo gydymo, tikiuosi, ji bus visai sveika.“ Tai vienas pavyzdys, kai pacientė užčiuopė mazgus nejausdama jokių simptomų. Skydliaukės ypatumas, kad sveikoji jos pusė kurį laiką kompensuoja kitos sergančiosios pusės veiklą. Labai svarbu, kad žmonės naudotųsi profilaktinio sveikatos tikrinimo programomis. Dabartiniais ultragarso aparatais galima aptikti labai mažus – iki 3–4 mm skersmens darinius. Tačiau gydytojai susiduria su labai keistu žmonių mąstymu: daugelis labiau baiminasi sužinoti, kad serga, nei pačios ligos, todėl ir vengia tikrintis. Ypač tai būdinga vyrams. Jie laukia, kol skaudės, sutriks rijimas. Kosulį, dusulį, gerklės perštėjimą neretas priima kaip natūralų dalyką, kuriam priežasčių netrūksta: rūkymas, peršalimas ir pan. Tačiau jei pacientams nestigtų drąsos, pirminių stadijų vėžio gydymas nebūtų nei sunkus, nei ilgalaikis, nei brangus.

Nors onkologams kelia nerimą, kad pirminės grandies gydytojams bei odontologams stinga žinių bei patirties diagnozuojant vėžinius susirgimus, tačiau ir pačiam pacientui visada pravartu jausti atsakomybę už savo sveikatą. „Kai kada žmogus ilgą laiką dėl gerklaryklėje arba nosiaryklėje tūnančio auglio nejaučia jokio diskomforto. Pirmieji akivaizdūs požymiai pastebimi tik tuomet, kai atsiranda metastazių kakle. Deja, bet ir tuomet neretai delsiama kreiptis į gydytojus onkologus, tikintis, kad tai limfmazgių uždegimas, gydantis antibiotikais ir panašiai, – sako gydytojas. – Blogiausia, kai koks nors chirurgas bando šalinti „pūlinį“, kurio nepavyksta išgydyti kompresais. Tai – tikra meškos paslauga pacientui, sergančiam jau 3 stadijos vėžiu. Yra viena griežta taisyklė: mazgas be uždegimo požymių verčia galvoti apie galimą vėžį, nesvarbu, kiek pacientui metų. Jeigu gydoma žaizdelė burnoje per dvi savaites neužgyja, reikia imti gleivinės nuograndas ir nedelsiant siųsti tirti dėl vėžio. Vėžys burnoje vystosi sparčiai. Mėnuo, du mėnesiai – ilgas laikas. Gydymas turėtų prasidėti per 10 dienų nustačius naviko morfologiją ir išplitimą.“

Žvilgsnis į burnos ertmę

Pagrindinės tiek burnos ertmės, tiek viršutinių kvėpavimo takų vėžio priežastys yra tos pačios, kaip ir kitų organų vėžio atveju: rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nesirūpinimas burnos ertmės higiena. Jei negydomi dantys, burnoje vyksta sunkūs uždegiminiai procesai. „Kartais aš sakau, kad burna – pati nešvariausia organizmo vieta, nes čia patenka begalė bakterijų, virusų, spirochetų – viskas, ką mes suvalgome ir įkvepiame, – pabrėžia gydytojas. – Dievas davė, kad burnos ertmės gleivinė turi labai gerą apsauginį barjerą, tačiau jei žmogus ją traumuoja, vyksta lėtinis gleivinių uždegimas, susidaro ilgai negyjančios opos, kurios sudaro sąlygas ikinavikiniams, o vėliau ir navikiniams procesams. Nereikėtų viltis, kad serga tik asocialūs asmenys. Vėžys nepaiso nei amžiaus, nei socialinių sluoksnių. Jį gali pažadinti ir genetinis statusas, paveldėtas polinkis, endogeniniai veiksniai, ikinavikiniai susirgimai, tokie kaip laiku negydomos leukoplakijos, papilomos ir kiti lėtiniai gleivinės susirgimai. Priežasčių yra daug. Mes džiaugiamės, kad turime modernių gydymo priemonių ir galime gana sėkmingai padėti ligoniams. Yra tik viena sąlyga: kad jie laiku kreiptųsi pagalbos.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"