TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vėžys kėsinasi į vyriškumą ir šeimos laimę

2014 05 31 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prostatos vėžys yra dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma per 2000 naujų atvejų, sergamumas nuolat auga. Paprastai serga daugiau kaip 50 metų turintys vyrai, jaunesniems ši liga pasitaiko retai. Prostatos vėžys gali daug metų vystytis nepastebėtas, be jokių simptomų.

Prostata, arba priešinė liauka, prof. Balio Dainio pavadinta antrąja vyro širdimi, labai svarbi vyriškumui išsaugoti. Vėžys kėsinasi į vyrų sveikatą ir šeimos laimę. Kaip atitolinti šią grėsmę? Apie tai „Lietuvos žinių“ redakcijoje diskutavo verslininkas mecenatas Ramūnas Karbauskis, Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas, laboratorijų tinklo „Medicina practica“ direktorius gydytojas Svajūnas Barakauskas ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos vadovas Gediminas Žižys.

Ankstyvosios diagnostikos proveržis

G. Žižys: „Moksliškai pagrįsta Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa siekia labai pozityvaus tikslo – išsaugoti vyrų gyvybes, sumažinti mirtingumą nuo šios ligos, nes žinome, kad ankstyvųjų stadijų vėžys išgydomas. Ir nors ši programa vykdoma nepakankamai gerai, rezultatai – neblogi. Kaip dabar sakoma, pasiektas ankstyvosios diagnostikos proveržis. Apie 60 proc. naujų prostatos vėžio atvejų diagnozuojama ankstyvosios stadijos. Žinoma, kol kas dar neprilygstame Europos šalimis, kur šis rodiklis yra 80 proc., arba JAV, kur yra 98 proc., tačiau, palyginti su anksčiau buvusiais 20 proc., tai yra geras pasiekimas, reiškiantis 7– 8 tūkst. išgelbėtų vyrų gyvybių. Nežinau, kokie Vyriausybės sveikatos programos iki 2023 metų siekiai, bet mūsų draugijos tikslas - pasiekti Europos šalių lygį – 80 procentų. Prie tų siekių įgyvendinimo prisideda ir Ramūno Karbauskio kartu su laboratorijų tinklu „Medicina practica“ organizuota mobilioji laboratorija“

S. Barakauskas: „2011 metų lapkričio 7 dieną pradėjome pirmąjį mobiliosios laboratorijos ratą po Lietuvą. Tarėmės su VLK dėl finansavimo, tačiau paaiškėjo, kad programos finansavimas perskirstomas teritorinėse ligonių kasose, o galutinius sprendimus priima pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Tikėjomės įtraukti ir visuomenines organizacijas, tarp jų – visuomenės sveikatos biurus. Nors pretendavome vykti tik į atokius kaimus, o ne į didelius miestus, ne visur buvome suprasti: daugeliui atrodė, jog norime pinigų, kuriuos galėtų gauti pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Kai kurių vyr. gydytojų netenkindavo ir jų įstaigai liekantys 12–13 litų už kiekvieną tyrimą nieko nedarant, bet gaunant paciento tyrimo atsakymą. 12 proc. mūsų ištirtų vyrų buvo nustatytas padidėjęs PAS kiekis. Neatstūmėme ir jaunesnių kaip 45 metų vyrų, nors ir be paveldėto polinkio sirgti prostatos vėžiu. Už jų tyrimus mokėjo Ramūnas. Beje, tarp jų net dar daugiau – 13 proc. - nustatytas padidintas PSA kiekis. Žinoma, jog kuo jaunesniame amžiuje šis rodiklis padidėjęs, tuo didesnė onkologinės ligos rizika. Ramūnas, pamatęs, kiek žmonių galima išgelbėti laiku nustačius vėžio grėsmę, ne tik nupirko autobusėlį mobiliajai laboratorijai, bet ir nusprendė šiuos tyrimus finansuoti. Nuo praėjusių metų rugsėjo kasdien aplankome 2–3 Lietuvos kaimus.“

R. Karbauskis: „Kai Gediminas pakvietė prisidėti prie ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos tyrimų, supratau, jog kasmet galiu išgelbėti maždaug 600 vyrų gyvybes. Mano nuomone, tai labai svarbu. Iš pradžių manėme, jog prisidėsime prie spartesnio valstybinės programos vykdymo, tačiau netrukus įsitikinome, kad valstybinė programa nuošaliųjų kaimų gyventojų nepasiekia dėl kelių priežasčių: daugelis vyrų nėra net girdėję apie prostatos ligas ir tyrimus. Tik iš mūsų komandos apie tai sužinojo net ir kai kurių rajonų vadovai... Akivaizdi problema, jog pirminės sveikatos priežiūros įstaigų medikams nepakanka nei laiko, nei jėgų gyventojus kviesti pasitikrinti sveikatos. Keista, tačiau kai kurių rajonų vadovai, poliklinikų vyriausieji gydytojai nenorėjo priimti mūsų pagalbos teigdami, jog pinigus už tyrimus gali pasiimti ir jų poliklinikos. Jie apsistatė įvairiomis viešųjų pirkimų užkardomis, tačiau daugelis, deja, nieko taip ir nepadarė. Nuo praėjusių metų rugsėjo nusprendėme nebeturėti jokių santykių su valstybine sveikatos sistema ir nepretenduojame į programos lėšas. Tai, ką darome, apmoku iš savo lėšų. Dirbame su bendruomenėmis, kalbamės tiesiogiai su žmonėmis, džiaugiamės, kad jie atsikrato baimės ir ima sąmoningiau rūpintis savo sveikata.“

Kam rūpi Lietuvos vyrai

S. Barakauskas: „Nuo praėjusių metų rugsėjo 9 dienos 6200 žmonių nemokamai padaryta 40 tūkst. kraujo tyrimų. Kraujas tyrimams imamas ne tik iš vyrų, bet ir iš moterų, atliekami kompleksiniai kraujo tyrimai. Kartais aptinkame esant tokios ūminės būklės, kad žmogui reikia skubiai gultis į ligoninę. Mobiliosios laboratorijos paslaugomis pasinaudoja ir kitomis lėtinėmis, ypač onkologinėmis, ligomis sergantys pacientai, kuriuos reikia stebėti. Vienas kraujo ėminės/// gali sutaupyti gana nemažai laiko ir lėšų. Mes pildome visas programinio tyrimo formas, numatytas SAM teisės aktais, žmogus gauna tyrimo rezultatus, kurie taip pat patenka į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą. Jeigu žmogui nustatomas padidintas PSA kiekis arba kyla įtarimų dėl kitos ligos, toliau veikia įprastas mechanizmas: šeimos gydytojas siunčia jį į urologo, onkologo konsultacijas, o jeigu reikia - toliau gydyti.“

R. Karbauskis: „Ištyrėme per 4250 atokiuose kaimuose bei vienkiemiuose gyvenančių vyrų ir įgijome labai svarbios patirties: į šį darbą įtraukėme seniūnus, bendruomenes. Įsitikinome, jog toks sveikatos profilaktikos modelis yra veiksmingas: veikiant bendruomenėse, kur žmonės vienas kitą pažįsta, galima pasiekti labai daug, netgi ir be ypatingų investicijų. Mums sakė, kad vyrai neis tikrintis. Kodėl neis? Kodėl jie nenoriai eina į poliklinikas? Kai mobilioji laboratorija atvyksta į kaimą, kai jos medikai pasikalba su žmonėmis, moterys labai nesunkiai prikalbina vyrus. Nepavyksta ten, kur nedaroma. Kur daroma, įmanomi net labai puikūs rezultatai. Tarkime, Ignalinos rajono poliklinikose patikrinti visi vyrai, o kai kuriuose rajonuose neįstengiama peržengti 13 – 30 proc. ribos. Išties juokingas atvejis buvo Akmenės rajone, Papilėje. Kai atvykome, paaiškėjo, jog visus vyrus sugebėta sukviesti ir patikrinti poliklinikoje per savaitgalį. Beje, tuose rajonuose, kuriuose pirmajame etape mes nesilankėme, randama daugiau padidėjusio PSA kiekio atvejų, tai rodo, kad ten nei patys dirbo, nei mums leido. Jeigu būtų dirbę, statistika būtų tolygesnė.“

G. Žižys „Praverstų ir geranoriškas supratimas. Aiškus pavyzdys – Pasvalys, Antano Matulo tėvonija. Sukeltas skandalas, buvome išvadinti pasipinigautojais. Tačiau paskui susigriebta, ir įvyko „stebuklas“ – šeimos gydytojai patikrino 60 proc. vyrų. Nuo buvusių 17 proc. – tai didelis žingsnis. Pasirodo, įmanoma.“

V.Zaksas: „Nenorėčiau sutikti, jog Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas šlubuoja. Ši programa nėra rekomenduota Europos Tarybos, be to, turi oponentų, linkstančių svarstyti, kas geriau: ar diagnozės nežinojimas, ar pernelyg aktyvus tos ligos gydymas. Mat prostatos vėžys – ypatinga, kartais lėtai besivystanti liga, ir neretai vyrai miršta „ne nuo vėžio, bet su vėžiu“. Lietuvoje šiai programai skiriama apie 6 mln. litų PSDF lėšų, kasmet patikrinama apie 110 tūkst. vyrų. Atsižvelgiant į tai, jog kas antrus metus turėtų būti patikrinta 430 tūkst. vyrų, 50 proc. aprėptis – neblogas rezultatas. Statistika rodo, jog bent jau po vieną kartą yra pasitikrinę 370 tūkt. vyrų. 10 proc. nustatytas padidėjęs PSA kiekis. Mobiliosios laboratorijos indėlis, nors ir nedidelis, prisideda prie svarbios problemos sprendimo. Padidėjusio PSA kiekio atvejų tarp kaimo vyrų pasitaiko dažniau nei tarp miestiečių, sergančiųjų šioje kategorijoje – taip pat daugiau. Kasmet 12 tūkst. vyrų siunčiama į urologo konsultaciją, diagnozuojama daugiau kaip 2 tūkst. prostatos vėžio atvejų. Tai – didelis krūvis gydomajai medicinai. Ir nors Lietuvoje sergamumas prostatos vėžiu nėra toks didelis kaip, tarkime, Norvegijoje, mirtingumu Lietuva lenkia Norvegiją. Naujausiais Higienos instituto duomenimis, 100 tūkst. gyventojų tenka 42 nuo prostatos vėžio mirę vyrai. Ar tai nėra pavėluotos diagnostikos rodiklis? Manau, šį klausimą galima įvairiai interpretuoti. Kai kurie ankstyvosios diagnostikos priešininkai galbūt teigtų, jog pernelyg aktyvus gydymas gali būti žalingesnis už pačią ligą. Geras tokios problemos sprendimas - aktyvus pacientų stebėjimas.“

G. Žižys. „Kaip ir kiti mūsų diskusijos dalyviai, esu įsitikinęs, jog geriausias vadinamojo „perdiagnozavimo“ ir „pergydymo“ priešnuodis - aktyvus paciento stebėjimas, remiantis moderniausiais diagnostikos ir gydymo metodais. Pacientui kas tris mėnesius tikrinamas PSA, atliekamas ultragarso tyrimas, histoskenavimas, kuris padeda fiksuoti menkiausius prostatos audinio pokyčius, stebėti jų dinamiką. Pastebėjus pokyčių, galima imtis skubių priemonių. Prancūzai pirmieji pareiškė norį žinoti visą informaciją apie savo sveikatą. Tokia pacientų teisė įteisinta ir pas mus.“

Prasmingiausia investicija

R. Karbauskis: „Mūsų iniciatyvos kaštai - apie pusę milijono litų per metus. Suskaičiavus išeitų, kad vieno vyro gyvybę galima išgelbėti už 1 tūkst. litų. Išsaugoti vyrai, tėvai, šeimos. Ar gali būti geresnė, protingesnė ir prasmingesnė investicija? O kiek sutaupoma valstybės lėšų, kai laiku perspėjus ligą nereikia mokėti už 3 – 4 stadijos onkologinės ligos gydymą... Akivaizdu, jog ne vienas galėtų taip prisidėti prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo. Beje, norint patikrinti per metus visus Lietuvos regionų vyrus reikėtų nuolat dirbančių 2–3 tokių mobiliųjų laboratorijų.“

G. Žižys: „. Pasaulio sveikatos organizacija signalizuoja: onkologinių ligų skaičius grėsmingai auga. Kas mūsų šalyje ruošiasi šitai atakai? Nežinau, kaip šiandien mūsų politikai išsilaiko savo kėdėse, ar jiems rūpi visuomenės sveikata?? Vyksta balsavimas dėl Nacionalinio vėžio instituto statuso, atsiranda tam prieštaraujančiųjų. Verslo žmonių, kurie valdo milijardo apyvartą mūsų šalyje yra jau daugiau nei dešimtis. Tačiau Ramūno pavyzdžiu pasekti kol kas niekas neskuba. Investicija į darbuotojų sveikatą – geriausias įrodymas, kad verslas socialiai atsakingas. Šiandien, deja, daugelis to nesupranta. Jie sako, kad R. Karbauskis, nupirkęs autobusiuką, kuriuo medikai važiuoja į atokiausius kaimus tikrinti vyrų sveikatos, daro politiką. Daryk ir tu, kas trukdo? Sveikatos politika – tai ne pinigų švaistymas, tai investicijos į žmogaus ir visuomenės ateitį.“

Nuo 2006 metų pradžios Lietuvoje vykdoma Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią nemokamai kartą per dvejus metus atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) lygio kraujyje tyrimas 50–75 metų vyrams. Jeigu šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis, dėdė, tiriami vyrai nuo 45 metų. Bene ryškiausias jau beveik dešimtmetį Lietuvoje vykdomos Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos poveikis - Lietuvos vyrai ėmė drąsiau ir atviriau kalbėti apie savo sveikatos problemas, prostatos vėžys dažniau diagnozuojamas ankstyvosios stadijos, vadinasi, daugiau vyrų turi galimybę išsigydyti šią anksčiau lemtinga laikytą ligą.

Kas yra PSA?

PSA yra baltymas, kurį išskiria prostatos epitelio ląstelės. Jo sekrecija dažnai padidėja esant gerybinei prostatos hiperplazijai, tačiau beveik visada - sergant prostatos vėžiu.

PSA normos:

Iki 40 metų – mažiau kaip 1,3 ng/ml

41–50 metų – mažiau kaip 2 ng/ml

51–60 metų – mažiau kaip 3 ng/ml

61–70 metų – mažiau kaip 4 ng/ml

Po 70 metų – mažiau kaip 4,5 ng/ml

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"