TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vien vaistai diabeto nepažaboja

2008 04 01 0:00
Laikantis diabeto priežiūros rato programos principų galima pasiekti gerų ligos kontrolės rezultatų.

Norint išsaugoti gyvenimo kokybę sergant cukriniu diabetu ir išvengti sunkių komplikacijų, būtinas naujas požiūris į ligos valdymą. Pacientas privalo suvokti, kad šiame procese turi aktyviai dalyvauti pats: nuolat stebėti gliukozės kiekį kraujyje, analizuoti matavimų rezultatus, kartu su gydytoju spręsti dėl veiksmų koregavimo.

Didėjantis sergamumo cukriniu diabetu mastas verčia nerimauti: pasaulyje šia liga jau serga 246 mln. žmonių. Lietuvoje sergančiųjų cukriniu diabetu taip pat daugėja. Manoma, kad juo serga apie 5 proc. šalies gyventojų, nors oficialiai registruotų ligonių yra tik 2 proc. arba apie 70 tūkst. asmenų. Didžiausia bėda, kad daugelis jų nepakankamai kontroliuoja ligą, todėl neišvengia sunkių komplikacijų ir net mirties. Dažniausios komplikacijos - diabetinė neuropatija, inkstų nepakankamumas, aklumas ir stambiųjų kraujagyslių ligos. Jų gydymas brangiai kainuoja valstybei, tačiau negrįžtamo sveikatos praradimo jokiais pinigais jau nebekompensuosi.

Šiandien pripažįstama, kad tik medikamentais valdyti diabeto nepakanka, todėl ypač pabrėžiama savikontrolės svarba. 2006-aisiais Vokietijoje atliktas ROSSO tyrimas parodė, kad tinkama kontrolė gerokai palengvina sergančiųjų II tipo diabetu būklę, jie gyvena ilgiau ir patiria mažiau komplikacijų. Pacientų, kurie bent du kartus per dieną namie matavo gliukozės kiekį kraujyje, mirties atvejų buvo 51 proc., antrinių komplikacijų - 32 proc. mažiau nei gliukozės nekontroliavusių ligonių. Cukraus - vieno pagrindinių energijos šaltinių - kiekio matavimas svarbus ir kasdienei savijautai: kai jo trūksta, lydi prasta nuotaika, skauda galvą, sunku susikaupti.

Specialistai pabrėžia, kad norint pasiekti gerų diabeto kontrolės rezultatų, neužtenka vienpusio bendravimo tarp gydytojo ir paciento, kai medikas susako nurodymus, o ligonis tėra ne visada drausmingas vykdytojas. Diabetas - viena ligų, kai be sąmoningo paties paciento dalyvavimo gerų rezultatų nėra ko tikėtis. Atsakingas ligonio požiūris į diabeto valdymą sudaro net 30 proc. gydymo sėkmės. Atsižvelgdama į minėtus poreikius ir sukauptą patirtį kompanija "Roche" sukūrė novatorišką Diabeto priežiūros rato programą, skirtą gydytojui ir pacientui. Formuojant atsakingą požiūrį į diabeto kontrolę čia vadovaujamasi trimis pagrindiniais principais: matuok, analizuok, veik.

Matuok. Norėdamas sėkmingai kontroliuoti ligą, sergantis diabetu žmogus privalo kasdien namie matuotis cukraus kiekį kraujyje. Vaikai ir jaunuoliai, kurių dauguma serga I tipo diabetu ir turi leistis insuliną, dažniausiai tai daro nuolat. Tačiau jie sudaro tik apie 10 proc. visų sergančiųjų. Likusieji - sergantys II tipo diabetu - kartais mano, kad pakanka gerti jiems skirtus vaistus, tad nebesidomi cukraus kiekiu kraujyje, nežino, kokią įtaką organizmui daro gydymas. Net ir turintieji gliukomačius tyrimus atlieka nereguliariai. Specialistai pabrėžia, kad savikontrolė, kasdienis cukraus matavimas turėtų tapti tokiu pat įpročiu kaip dantų valymas. Tai nesudėtinga. Kontrolės priemonių rinkinys, į kurį įeina specialus gliukomatis ir juostelės, yra mažas, patogus nešiotis. Pati procedūra tetrunka kelias sekundes.

Analizuok. Tik matuoti neužtenka - būtina analizuoti. Vaikai, kurie serga I tipo diabetu, cukraus kiekį kraujyje matuoja po du-tris kartus per dieną. Per mėnesį susidaro beveik 100 matavimo duomenų, iš kurių galima įžvelgti tendencijas, stebėti, kuriomis dienomis kartojasi nesėkmės ir pan. Pasak specialistų, tik nuolatinis, o ne epizodinis - kartą kitą per savaitę atliekamas matavimas duoda naudos. Turint pavienius duomenis sunku spręsti apie pokyčius.

Analizei reikalingus duomenis galima registruoti ranka, pasitelkus dienyną. Tam galima naudoti ir specialias kompiuterines programas. Tereikia pateikti informaciją, o programa ją apdoroja, parodo grafinius vaizdus.

Veik. Rezultatus aptarus su gydytoju, pavyksta priimti tinkamiausią sprendimą dėl gydymo eigos. Mokymai apie vaistus, savikontrolę, dietą yra vienas principo "veik" būdų. Per juos paciento įgytos žinios leidžia su gydytoju kalbėtis viena kalba: kuo daugiau žmogus žino apie ligą, tuo yra sąmoningesnis. Nemažai informacijos yra sukaupę sergančiųjų diabetu klubai. Tačiau juose dalyvauja tik apie 5 proc. visų pacientų. Likusieji pagrindines žinias gauna iš gydytojų. Deja, šie ne visada turi laiko išsamiai paaiškinti. Tuomet į pagalbą ateina specialūs lankstinukai apie cukrinio diabeto kontrolę, gliukuot� hemoglobiną, hipo ir hyperglikemiją, komplikacijas ir pan.

Vokietijoje mokymo apie diabetą kursas yra privalomas norint gauti privatų draudimą. Lietuvoje mokymo sistemos kol kas nėra. Tačiau netrukus ir pas mus turėtų pasirodyti Vokietijoje sukurta, moksliniais tyrimais paremta ir Lietuvai pritaikyta Accu-Chek mokymo programa, pagal kurią planuojama sukurti diabeto mokyklų tinklą. Ją baigęs žmogus gaus priemonių rinkinį - knygą apie diabetą, skaičiavimo metodikas su testais.

Liga pirmiausia turi rūpėti sergančiajam

Žurnalistė Edita Mildažytė, auginanti diabetu sergantį sūnų, "Bėdų turgaus" fondo, renkančio lėšas insulino pompoms, įkūrėja:

"Kodėl svarbu kontroliuoti cukrinį diabetą? Todėl, kad ši, kaip ir kitos lėtinės ligos, gali komplikuotis. Kam gulėti ligoninėje su lašine ir skiesti kraują? Kam sudaryti situaciją, kai dėl hipoglikemijos negrįžtamai žūsta smegenų ląstelės? Kontroliuojant ligą to galima išvengti.

Diabetas pirmiausia turi būti įdomus pačiam ligoniui. Joks gydytojas nepadės pasiekti gerų rezultatų, jei žmogus to nesieks pats. Nėra tokių vaistų, kuriuos vartojant būtų galima garantuoti, kad sveikata nepablogės. Bėda, kad daug žmonių nesidomi ligos kontrole, kol neatsiranda komplikacijų. Kiekvienas privalo žinoti, kad norint jų išvengti, reikia stengtis teisingai maitintis, kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

Mums su sūnumi lig šiol tai sekėsi gerai, dabar - šiek tiek prasčiau. Tai yra procesas, priklausantis nuo daugelio aplinkybių. Būna visko, taip pat ir nusivylimų. Tačiau nedaryti nieko yra blogiausia.

Labai svarbu, kad sūnus insuliną gali leistis padedant pompai, - taip kyla daug mažiau problemų. Pirmiausia nereikia badytis po penkis ir daugiau kartų per dieną. Užtenka tai padaryti sykį per 3-4 dienas. Be to, insulinas organizme būna nuolat ir reikalingo dydžio dozėmis. Turėdami pompą jaučiamės daug saugesni: nebūna nei hipo, nei hyperglikemijų. Galbūt ne visiems šie aparatai tiks ar patiks, tačiau gera patirtis paskatino iniciatyvą padėti jų įsigyti kitiems. Džiugu, kad nuo pernai lapkričio už "Bėdų turgaus" fondui suaukotas lėšas vaikams buvo nupirktos 65 insulino pompos."

Kontrolė yra būtina

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Dovilė Kriaučiūnienė:

"Pavojingas ne pats diabetas, o jo sukeliamos komplikacijos. Būtent dėl jų žmonės dažniausiai ir kreipiasi į medikus. Dirbant ligoninėje sunkias komplikacijas tenka matyti kasdien. Iš pradžių dažniausiai pasitaiko diabetinė galūnių polineuropatija, kuri pasireiškia jų nuovargiu, šalimu, tirpimu, skausmais. Ligai labiau pažengus atsiranda inkstų funkcijos, regėjimo sutrikimų. Kraštutiniu atveju - kojų opos, žaizdos, galinčios pasibaigti galūnių amputacija.

Esant I tipo diabetui komplikacijų priežastis gali būti itin agresyvi ligos eiga: nors žmogus stengiasi kontroliuoti cukraus kiekį, glikemija vis tiek šokinėja. Tačiau komplikacijos dažnai atsiranda ir dėl nepakankamos, neefektyvios ligos kontrolės.

Daugelis pacientų stengiasi matuoti cukraus kiekį, tačiau ne visi tai daro tiek, kiek reikia. Vieniems trūksta noro, kiti gaili badytis pirštus. Skundžiamasi, kad trūksta nepigiai kainuojančių matavimo juostelių. Senyviems žmonėms matavimo procedūra kartais atrodo sudėtinga. Yra ir tokių pacientų, kurie paprasčiausiai nežino, kad nuolat matuoti cukraus kiekį yra svarbu.

Neturint nuolatinių matavimų rezultatų, ir gydytojas nedaug pagelbės. Nepadės ir moderniausi vaistai, jei sergantysis nesilaikys dietų, valgys tai, ką nori ir kada nori. Ligos kontrolė yra būtina. Nuo jos priklauso, kaip diabetas vystysis toliau. Kartu - ir būsimo gyvenimo kokybė. Keliskart per dieną matuodami cukraus kiekį ir analizuodami rezultatus žmonės akivaizdžiai pamato, kaip kinta jo kiekis. Būtent tai tampa stimulu laikytis dietos. Su ligos kontrolės naudą suprantančiais pacientais yra daug lengviau dirbti. Tik turėdami kruopščiai vedamų matavimų rezultatus galime žmonėms parinkti tinkamiausią gydymo taktiką."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"