TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vienatvę lengviau įveikti bendraujant

2014 09 27 6:00
Kai gera nuotaika, geresnė ir savijauta. Senyviems ir pažeidžiamiems žmonėms vienatvę padeda įveikti savanoriai. LRKD archyvo nuotrauka

Esame didelių demografinių pokyčių liudininkai. Lietuvos, kaip ir kaimynių Europos šalių, visuomenė senėja. Dalies vyresnio amžiaus žmonių, kurie sudaro apie trečdalį šalies gyventojų, gyvenimo kokybės rodikliai verčia susirūpinti.

Dauguma vyresnio amžiaus žmonių (daugiausia tarp jų - moterų) gyvena kaime. Dėl didelio skaičiaus į užsienį išvykstančių jaunų žmonių ir dėl ilgėjančios gyventojų gyvenimo trukmės daugėja ne tik socialinių ir ekonominių šio reiškinio sąlygojamų problemų. Neatsiejama senatvės ir negalios palydovė vienatvė netrunka prišaukti ir kitų bėdų: liūdesio, depresijos, senatvinės demencijos...

Siekdama mažinti senyvų, vienišų žmonių atskirtį, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pradėjo įgyvendinti projektą „Savanoriško rūpinimosi pažeidžiamaisiais sistemos gerinimas Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje pagal bendradarbiavimo per sieną programą“. Projekto tikslas – subūrus ir išmokius savanorius organizuoti pagalbą pagyvenusiems vienišiems asmenims jų namuose. Rūpinimasis senyvų žmonių priežiūra jau daugelį metų yra viena svarbiausių šios organizacijos veiklų.

Atskirtis neturi tapti lemtimi

„Nors Lietuvoje veikia socialinės tarnybos, padedančios priežiūros ir slaugos reikalingiems žmonėms, jų darbuotojai yra labai užimti ir ne visuomet spėja ne tik suteikti reikalingas paslaugas, bet ir pabendrauti, pakalbėti su vienišais žmonėmis, - sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Vilniaus regiono koordinatorė Janina Latvis. – Savanoriai nedubliuoja kitų tarnybų veiklos, tačiau padeda kompensuoti bendravimo stygių. Jie gali skirti laiko pokalbiams, skaitymui, bendravimui, pasivaikščiojimams, nupirkti reikalingų produktų, užrašyti ir palydėti pas gydytoją ar į bažnyčią. Bendraudami su seniūnijų darbuotojais išsiaiškinome, kokiems žmonėms reikia pagalbos. Esu įsitikinusi, jog labai svarbu į savanorišką veiklą įtraukti jaunimą, ir džiaugiuosi, kad po pokalbių mokyklose bent pusė aukštesnių klasių mokinių pareiškia norą būti savanoriais. Ne visi pagyvenę žmonės iškart priima savanorius – nieko stebėtino žinant, jog pasitaiko ir nedorų žmonių, tačiau artimiau susipažinę ir pajutę nuoširdumą daugelis jų pagalba džiaugiasi ir ją vertina.“

Keičiasi ir savanorių požiūris

Savanoriška veikla keičia jaunų žmonių požiūrį į senus žmones, netgi į savo senelius. Juk nė vienas nesame apdraustas nuo nelaimės, galinčios prišaukti negalią, nuo senatvės ir vienišumo... Projektas „Savanoriško rūpinimosi pažeidžiamaisiais sistemos gerinimas Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje pagal bendradarbiavimo per sieną programą“ padėjo Lietuvoje sukurti psichologijos, gerontologijos ir pirmosios medicinos pagalbos pagrindų išmokytų savanorių tinklą. Tai 250 įvairaus amžiaus (nuo 17 iki 72 metų) savanorių, kurie lanko vienišus, sergančius, negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus ir Utenos regionuose įkurti dienos centrai, kuriuose vieniši žmonės gali susitikti, burtis, bendrauti, užsiimti mėgstama veikla. „Svarbiausias projekto tikslas - padėti vienišiems žmonėms atkurti dėl ligos, neįgalumo ar senatvės nutrūkusius socialinius ryšius, vėl pasijusti bendruomenės dalimi“, - aiškina projekto vadovė Elzbieta Maciulevičiūtė.

Šis projektas yra tarptautinis. Jo partneriai – Latvijos Raudonasis Kryžius ir Baltarusijos Raudonasis Kryžius. Tai – galimybė ne tik pasidalyti su artimiausiais kaimynais savanorystės patirtimi, bet ir sustiprinti tarptautinius bendruomeniškumo ryšius. Savanorių vasaros stovyklos, susitikimai praturtino ir suteikė gerų paskatų plėtoti šią veiklą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija dalyvauja Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamame projekte „Savanoriško rūpinimosi pažeidžiamaisiais sistemos gerinimas Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje pagal bendradarbiavimo per sieną programą“. Projekto Nr. LLB-2-157, biudžetas: 267 691 euras, ES paramos suma 240 921,90 euro.

Užs. VJ-1928

Irma (47 m.) iš Panevėžio: „Labai džiaugiuosi savanore Danute, kuri mane lanko kartą per savaitę. Esu visiškai neįgali, priklausau nuo kitų žmonių gerumo. Ypač trūksta bendravimo. Su Danute kalbamės apie viską: gyvenimą, politiką, gražų rudenį. Kartais su vyru nuvykstame pas ją į svečius. Dabar tai įmanoma, nes su Raudonojo Kryžiaus organizacijos pagalba pavyko įsigyti pultu valdomą vežimėlį. Noriu baigti vidurinę mokyklą. Danutė padėjo sutvarkyti dokumentus, ir aš – jau vienuoliktokė. Šį projektą labai vertinu, nes per jį susidraugavau su Danute.“

Marija (93 m.) iš Kauno: “Man jau reikia pagalbininko, bet seniūnija neteikia socialinių paslaugų, nes trūksta darbuotojų. Mane lanko labai gera mergaitė iš Raudonojo Kryžiaus. Mes kartu papusryčiaujame, pasikalbame, o paskui ji man padeda nuveikti kai kuriuos kasdienius darbus. Labai laukiu jos, nors žinau, kad jauni žmonės šiais laikais turi labai mažai laisvo laiko.“

. . .

Savanorė Danutė (62 m.) iš Panevėžio: „Savanore tapau išėjusi į pensiją. Po 40 metų darbo mokykloje greitai ėmė trūkti nuolatinio šurmulio. Bendravimas su moterimi, turinčia visišką negalią, turtina mane pačią. Ji – nuolat besišypsanti optimistė, labai smalsi, viskuo besidominti ir užsispyrusiai siekianti gyventi visavertį gyvenimą. Penktadienio popietės, kurias mes praleidžiame kartu, malonios ir vertingos mums abiem.“

Savanoris Andrius (18 m.) iš Vilniaus: „Kai sutikau padėti senam vienišam žmogui, iš pradžių jis žvelgė į mane nepatikliai. Bet greitai viskas ėmė keistis. Man nesunku užbėgti ir paklausti, kokios pagalbos reikia, kartais užsuku pas jį ir kasdien. Dabar ne tik pasitiki, bet ir vadina anūku. Man malonu, tarsi turėčiau dar vieną senelį. O tas žmogus labai vienišas – sūnus seniai išvažiavo į užsienį ir galbūt pamiršo tėvą, savo anūkų neturi...“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"